- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- I-11155-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04661-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant atsakovės atstovui Aigerdui Skroliui, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Ž. skunde (b. l. 1-2) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Ppareiškėjas V. Ž. skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki šių dienų jis yra vežiojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kankinant, tyčiojantis, žeminant jo garbę ir orumą. Etapavimo metu pareigūnai demonstruodavo kovinius ginklus, atlikdami asmens ir daiktų apžiūras išsityčiodavo iš jo asmeninių daiktų. Etapuojant buvo mažai vietos (po 7 asmenis su kiekvieno asmeniniais daiktais 2 kv. m. plote). Žiemą būdavo šalta, dėl vietos trūkumo tirpdavo kojos, sutraukdavo mėšlungis, trūkdavo oro, darydavosi silpna. Šiltuoju metų laiku trūkdavo oro, buvo karšta. Konvojavimo automobiliuose būdavo blogas kvapas, išsitepdavo rūbai. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė nežmoniškas kančias, jaučia baimę, naktimis sapnuoja košmarus. Šie išgyvenimai liks visam gyvenimui.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime (b. l. 7-9) į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime paaiškino, kad ji asmenis konvojuoja specialiomis transporto priemonėmis, kuriuose yra pagal higienos ir saugumo reikalavimus įrengtos kameros. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo. Visas specialusis transportas turi registracijos liudijimus ir kasmetines techninės apžiūros ataskaitas. Patikrinus transporto priemones nebuvo nustatyta, kad kamerų aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Viešojo saugumo tarnyba užtikrina, kad specialiuoju transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Su skundo teiginiu dėl antisanitarinių sąlygų transporte nesutinka, nes jame yra atliekamos dezinfekcijos. Specialiajame transporte neprivalo būti įrengti saugos diržai. Konvojavimo metu ginkluoti pareigūnai užtikrina konvojuojamųjų apsaugą. Pareiškėjas galėjo pateikti skundus dėl konvojavimo sąlygų žodžiu ar raštu. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Tik nustačius neteisėtus veiksmus galima spręsti dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjui nepakanka tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, bet būtina konkrečiai apibrėžti neteisėtus veiksmus ir jų išraišką. Šioje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata ar kilo neigiamos pasekmės. Dėl pareiškėjo reikalavimo iki 2012-09-22 prašo taikyti senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas V. Ž. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų valdžios institucijos (Viešojo saugumo tarnybos) veiksmų neužtikrinant jam tinkamų konvojavimo sąlygų.
Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.
Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę (CK 6.271 str.), bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-150/2011). CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. Ž. skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už konvojavimą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2015-09-22 (b. l. 1-2). Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2015-09-22 (b. l. 3).
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prašo taikyti senaties terminą veiksmams iki 2012-09-22 (b.l. 7-9).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. LVAT 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1090/2013).
Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas V. Ž. apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2012-09-22 atmestina kaip nepagrįsta, praleidus ieškinio senaties terminą.
Toliau teismas vertina pareiškėjo konvojavimo atvejus, kurie nepatenka į senaties terminą.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas V. Ž. ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas planiniu maršrutu Vilnius – Klaipėda – Vilnius 8 kartus (b. l. 15-16) specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta (b. l. 47-49, 50-52, 53-55, 56-58, 59-61, 62-64, 65-67). Į minėtos patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomi reikalavimai dėl tenkančios vietos ploto, vėdinimo ir šildymo sistemų. Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus matavimo protokolų (2014-05-12 matavimo protokolas Nr. F-M-175, b. l. 68-69; 2014-05-12 matavimo protokolas Nr. F-A-167, b. l. 70-71) matyti, jog patikrinus automobilius, kuriais Viešojo saugumo tarnyba vykdė asmenų konvojavimą, ventiliacijos efektyvumo ir dirbtinės apšvietos pažeidimų nenustatyta. Taigi atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjo konvojavimui naudotų automobilių tinkamumą žmonėms pervežti ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams.
Teismas daro išvadą, kad pagal administracinėje byloje pateiktus duomenis (b. l. 17-20, 21-24, 25-28, 29-32, 33-36, 37-40, 41-43, 44-46) pareiškėjo konvojavimo atvejais asmenų, vienu metu vykstančių specialiaisiais automobiliais, skaičius niekada neviršijo skaičiaus, kuriam jie pritaikyti vežti.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą; konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taigi konvojaus pareigūnai savo pareigas vykdo būdami ginkluoti, tačiau jokios byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad konvojaus pareigūnai demonstratyviai rodydavo kovinius ginklus ar atlikdami asmens ir daiktų apžiūras žemino, tyčiojosi iš pareiškėjo, jo asmeninių daiktų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas nehigieniškomis sąlygomis. Be to, iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, kurios, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktais, turi būti įrašomos į konvojavimo dokumentus.
Todėl teismas daro išvadą, jog ginčo laikotarpiu konvojuojant pareiškėją į kitą paskirties punktą, buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, buvo užtikrintas saugus pareiškėjo transportavimas, kuris buvo vykdomas specialiai tam pritaikytu transportu, t. y. byloje nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas) pareiškėjo konvojavimo sąlygų aspektu, todėl nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, taigi nėra ir pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Atitinkamai šiuo atveju, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo V. Ž. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.