- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- 1-3034-271/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42241-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.2.5.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-3034-271/2017 medžiaga, kurioje
1. 2009-04-06 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 1 dalį - 10 MGL dydžio bauda; 2010-06-04 bauda išieškota;
2. 2010-03-29 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiais laisvės atėmimo. 2010 m. liepos 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuosprendis pakeistas, už minėtą nusikaltimą skiriant nuteistajam 2 metus laisvės atėmimo; bausmė atlikta;
3. 2014-10-06 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2015-06-29 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,
Aprašomoji dalis
N U S TATĖ:
jis 2017-08-18 apie 02:00 val. adresų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (J. S. nustatytas 0.49 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sukeldamas konfliktą dėl spaudimo matavimo aparato, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė savo tėvui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), į galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo J. S. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiojo A. S. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis J. S. įtariamojo apklausos metu parodė, kad gyvena su šeima, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jo tėvai gyvena atskirai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo metu mama serga onkologine liga ir dažniausiai su ja būna tėvas. 2017-08-18 naktį, tikslaus laiko neatsimena, jam paskambino tėvas ir pasakė, kad mama blogai jaučiasi ir jis nežino, ką daryti, pradėjo verkti. Tada iš karto susiruošė pas juos ir kol važiavo pas tėvus, jo žmona iškvietė GMP. Kai atvažiavo pas tėvus, GMP jau buvo vietoje ir suteikė mamai pagalbą, jai buvo pakilęs spaudimas. Jis pabendravo su greitosios pagalbos mediku, jis paaiškino, ką reikia daryti, kaip stebėti ir netrukus jie išvažiavo. Tuomet jis pasiliko vienas, buvo prie mamos, stebėjo ją, o tėvas pradėjo įvairias tabletes kišti mamai, labai jiems trukdė ilsėtis, vis vaikščiojo, tai šviesą įjungė, tai išjungė ir t.t. Jis paprašė tėvo, kad jis duotų ramybės mamai ir jam bei išeitų iš kambario. Tėvas vis tiek pasiliko ir toliau trukdė jiems ilsėtis. Tuomet jis atsikėlė ir rankomis pastūmė tėvą iš kambario uždarydamas prieš jį duris. Galbūt per stipriai pastūmė jį, galbūt jis ir pajuto fizinį skausmą, tikrai nemušė tėvo, o tiesiog norėjo, kad jis duotų jiems ramybę. Sėdėdamas prie mamos netrukus pastebėjo, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Jie jį sulaikė (b.l. 40-41). Papildomos apklausos metu J. S. parodė, kad nori papildomai paliudyti, kad 2017-08-18 naktį jam paskambino tėvas ir pasakė, kad mamai pasidarė bloga. Tėvas tą naktį jam labai trukdė, visą laiką, kol jis slaugė mamą, kabinėjosi prie jo. Galiausiai jis supyko ir norėjo pastumti tėvą, tačiau gavosi taip, kad jam sudavė kumščiu į veidą. Dėl savo elgesio labai gailisi. Nenorėjo smurtauti prieš tėvą, tai gavosi netyčia (b.l. 42).
Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo žmona labai prastai jaučiasi. 2017-08-17, apie 23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje atvažiavo sūnus J. S. tikslu padėti prižiūrėti mamą. 2017-08-18, apie 02.00 val. tarp jo ir sūnaus įvyko konfliktas dėl spaudimo aparato. Sūnus jam sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sužalojimo mąstą tirti atsisako. Žmona serga onkologine liga (b.l. 14-15).
Liudytojas P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-08-18 dirbdamas kartu su vyriausiąja patrule E. M. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje sūnus smurtauja prieš tėvą. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko (kaip toliau paaiškėjo) A. S., kuris paaiškino, kad jį pastūmė ir sudavė į veidą jo sūnus J. S.. Po to jis užsikabino už kilimo ir griuvo. Aplinka bute buvo tvarkinga. J. S. buvo kambaryje su sergančia motina. J. paaiškino, kad tėvas nedavė motinai ramybės, nereagavo į pastabas, todėl jis išstūmė jį iš kambario ir uždarė duris. Vyras netrukus buvo sulaikytas. Elgėsi ramiai (b.l. 19).
2017-08-18 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiosios patrulės E. M. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nurodoma, kad 2017-08-18 apie 1:35 val. atvykus adresus (duomenys neskelbtini), Vilnius, pranešėja A. S. paaiškino, kad jo neblaivus sūnus J. S. pastūmė į iš kambario ir trenkė jam kumščiu į veidą, ko pasekoje jis krito ant žemės. Ant A. S. veido matėsi guzas ir įdrėskimas. J. S. teigė, kad tėvą tik pastūmė, jo šis išeitų iš kambario. J. S. buvo neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas (b.l. 8-9).
2017-08-18 apžiūros protokole užfiksuotos atliktos įvykio vietos apžiūros rezultatai (b.l. 20-25);
2017-10-03 apžiūros protokole užfiksuoti atliktos vaizdo įrašo apžiūros rezultatai, vaizdo įraše nufilmuotas nukentėjusiojo A. S. bendravimas su policijos pareigūnais, kurio metu jis nurodo, kad sūnus motinai matavo spaudimą, jis tuo metu priėjo pažiūrėti, koks žmonai spaudimas, tačiau sūnus pradėjo ant jo rėkti, pastūmė iš kambario ir kumščiu vieną kartą smogė į veidą. Apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įraše matyti patinimas A. S. kairiajame skruoste (b.l. 26-27).
Kaltinamajam J. S. 2017-08-18, 02.22 val. alkotesteriu nustatytas 0,49 promilės neblaivumas (b.l. 45).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. S. savo tėvo A. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis pripažino jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus, nurodydamas, kad būdamas susierzinęs dėl tėvo trukdymo slaugyti sergančią mamą, sudavė šiam kumščiu į gavos sritį mėgindamas išstumti tėvą iš motinos kambario. Šias aplinkybes nurodė tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, abu teigdami, kad tarp jų slaugant motiną kilo konfliktas, sūnus nenorėjęs, kad tėvas liktų kambaryje ir jam trukdytų, todėl vieną kartą kumščiu sudavęs tėvui į galvą, po ko šis krito ir susižalojo. Nors kaltinamasis savo poelgį motyvavo, tuo, kad jį sunervino tėvo elgesys, jo trikdymas ilsėtis sergančiai mamai ir jam, o smūgis buvo suduotas siekiant išstumti tėvą iš kambario, teismas pažymi, kad fizinio smurto panaudojimas jokiomis aplinkybėmis negali būti toleruojamas kaip tarpusavio konflikto sprendimo priemonė. Nukentėjusysis garbaus amžiaus – jam aštuoniasdešimt metų. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį – tėvą. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą. J. S. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusysis neskundė prokuroro sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis J. S. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašė leisti ją atlikti savaitgaliais (b.l. 56). Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Dėl neturtinės žalos reikalavimų nepareikšta. Kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.
Bausmės skyrimas
J. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jo atsakomybę, kad pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos, sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui.
J. S. anksčiau teistas, bausmės atliktos, tačiau teistumas neišnykęs. Naujas tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už kitą tyčinį nusikaltimą, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas. Buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, tačiau nusikaltimo padarymo dieną galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b.l. 51-52). Šiuo metu nedirba. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, teismas sutinka su prokuroro J. S. siūloma arešto bausme, tačiau atsižvelgdamas į kaltinamojo gailestį, nukentėjusiojo poziciją (ikiteisminio tyrimo metu prašė nebetraukti sūnaus baudžiamojon atsakomybėn), mažina bausmės dydį.
LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. S. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į galutinę bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 5 dalį, skiriant iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
Kaltinamasis prašo leisti atlikti areštą poilsio dienomis. Prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,
NUSPRENDĖ:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti 20 parų arešto bausmę, atliekant ją areštinėje poilsio dienomis.
Į bausmę įskaityti parą laikinojo sulaikymo laiko nuo 2017-08-18 02.22 val. iki 2017-08-18 d. 14:09 val.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. S. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.
Iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pateiktas vykdyti, kardomąją priemonę J. S. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Išaiškinti nuteistajam, kad nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu (Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 59 straipsnio 2 dalis). Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu (BVK 59 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai (BVK 59 straipsnio 4 dalis). Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (BVK 59 straipsnio 5 dalis).
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.