- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- I3-1423-596/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04622-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Nojė“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Nojė“ patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi (I t., b. l. 147–148) priimta nagrinėti pareiškėjos viešosios įstaigos „Nojė“ (toliau – ir pareiškėja arba VšĮ „Nojė“) patikslinto skundo, gauto teisme 2023 m. birželio 2 d., dalis dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė arba VLK), 4 000 Eur turtinę žalą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo iki gruodžio mėn. (I t., b. l. 90–98).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad vykdydama VLK direktoriaus 2022 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 1K-203 „Dėl ortopedijos įmonės planinio patikrinimo“, Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – ir Vilniaus TLK) atliko planinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu. Teritorinės ligonių kasos (toliau – ir TLK) taikinimo komisija pareiškėjai 2022 m. gruodžio 19 d. protokolu Nr. 23TK-5 paliko galioti 2022 m. lapkričio 3 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-72 (toliau – ir Ekspertizės pažyma) 10.1 papunkčio dalį dėl 2 299,48 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui. Paaiškina, kad pareiškėja ir atsakovė 2021 m. gruodžio 23 d. sudarė Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis sutartį Nr. 1SUT-567 „Dėl ortopedijos techninių priemonių kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis 2022 metais“ (toliau – ir Sutartis). Tačiau VLK vienašališkai 2022 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 4K-8429 nuo 2022 m. lapkričio 15 d. nutraukti su pareiškėja sudarytą Sutartį dėl visų ortopedijos techninių priemonių, t. y. visa apimtimi. Tuo pareiškėjai buvo padaryta 4 000 Eur žala, t. y. negautos pajamos, dėl to ji priversta stabdyti ortopedinių priemonių gamybą ir veiklą, nes įstaigos pajamos yra vienintelės susietos su ortopedinių priemonių gamyba.
Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 36 straipsnį nesuteikiama teisė teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijoms dalyvauti sprendžiant ginčus su gamybinėmis įmonėmis, pavyzdžiui, tokiomis kaip VšĮ „Nojė“. Mano, kad TLK taikinimo komisija, priimdama neteisėtą sprendimą dėl Ekspertizės pažymos, pažeidė Įstatymo nuostatas. Tvirtina, kad pareiškėja jokių sutarčių su Vilniaus TLK nepasirašė. Be to, avalynė nepriskiriama prie medicinos priemonių, o Įstatymas bei Vilniaus TLK patvirtintos funkcijos nesuteikia jai teisės tikrinti avalynės gamintojų veiklos bei avalynės gamybos pagrįstumo.
Pareiškėjos nuomone, atsakovė, priimdama sprendimą atlyginti žalą (2 299,48 Eur), netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtintą „Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašą“ netinkamam subjektui. Avalynės gamintojai VšĮ „Nojė“ buvo priskaičiuota padaryta žala 2 299,48 Eur, nors siuntimus išrašė gydytojai, o ne pareiškėja, kuri išimtinai yra tik ortopedinės avalynės gamintoja, bet ne asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Dėl šių priežasčių pareiškėjai negali būti taikomos teisės normos ar įstatymai, reglamentuojantys asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Nurodo, kad TLK taikinimo komisija ignoravo teisės normas, reglamentuojančias avalynės gamybos kompensavimą, kadangi nė viename dokumente nėra nurodyta, kad avalynė turi būti gaminama tik pagal pagrindinę diagnozę. Be to, ortopedijos techninės priemonės (toliau – ir OTP) įmonės technikas, viršydamas savo kompetenciją, pats parinko ir skyrė apdraustiesiems kompensuojamą OTP. Visuose be išimties siuntimuose nurodyta, pagal kokias diagnozes turi būti gaminama avalynė, tačiau neatsižvelgiama į tai, jog suvedant duomenis į VLK eilių valdymo informacinę sistemą (EVIS) įvedamas ne avalynės tipas, o diagnozė, pagal kurią turi būti gaminama avalynė, t. y. diagnozė, kurią nurodė gydytojai avalynei gaminti. EVIS pati sugeneruoja avalynės tipą, o pareiškėja savavališkai negali nieko parinkti ar paskirti. Be to, OTP tipų kodai yra gamybiniai, kurie turi atitikti tam tikrus techninius reikalavimus.
Teigia, kad VLK pavedė Vilniaus TLK atlikti planinį bendrovės patikrinimą dėl VšĮ „Nojė“ apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu pagamintų ortopedijos techninių priemonių skyrimo ir išdavimo pagrįstumo (tikrinamasis laikotarpis – nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.). 2022 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo pažymos Nr. 1VP-62 pagrindu VLK 2022 m. rugsėjo 13 d. sustabdė sutarties su Všį „Nojė“ vykdymą nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 09/22-1 pateikė atsiliepimą į patikrinimo pažymą, kuriame buvo išdėstyti prieštaravimai dėl patikrinimo išvadų, tačiau ekspertizės komisija į juos neatsižvelgė. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 10 d. gavo VLK raštą Nr. 4K-8429 dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad VLK, vadovaudamasi 2021 m. sutarties 7.5.4 punkto nuostatomis, nuo 2022 m. lapkričio 15 d. vienašališkai nutraukia su VšĮ „Nojė“ sudarytą Sutartį. Rašte konstatuota, jog „atsižvelgiant į tai, kad Ekspertizės pažymoje nustatyti pažeidimai, padarę žalą PSDF biudžetui, sudaro 68 procentus visų tikrinti atrinktų ortopedijos techninių priemonių užsakymų, VLK ir VŠĮ „Nojė“ Sutartis Nr. 1SUT-567 nutraukiama dėl visų ortopedijos techninių priemonių (visa apimtimi) nuo 2022 m. lapkričio 15 dienos. Vadovaujantis Aprašo 100 punktu nauja sutartis su Všį „Nojė“ galės būti sudaryta ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sutarties nutraukimo dienos.“.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, VLK, savo iniciatyva nutraukusi sutartį su pareiškėja, vadovavosi dar neįsigaliojusiu sprendimu, akivaizdžiai pažeisdama pareiškėjos teises ir padarydama žalą pareiškėjos veiklai. Vilniaus TLK, rengdama patikrinimo pažymą, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtinto „Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo“ 26 punktą, o VLK neteisėtai vienašališkai sustabdė, vėliau ir nutraukė sutarties su pareiškėja vykdymą. Pažymi, kad Vilniaus TLK netinkamai pritaikius sveikatos apsaugos ministro įsakymą netinkamam subjektui, VLK neteisėtai sustabdžius Sutarties vykdymą nuo 2022 m. rugsėjo 14 d., o vėliau ir vienašališkai nutraukus Sutartį nuo 2022 m. lapkričio 15 d., pareiškėjai padaryta 4 000 Eur turtinė žala – negautos pajamos už 2022 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Paaiškina, kad žala paskaičiuota, įvertinus gautas pajamas už 2020, 2021 ir 2022 metus. Gautos pajamos per šį laikotarpį sudaro apie 40 756 Eur, per mėnesį vidutiniškai gaunamos pajamos sudaro apie 1 235 Eur, negautos pajamos per 3 mėnesius sudaro apie 3 700 eurų. Kadangi atsakovė sustabdė VšĮ „Nojė“ veiklą nuo 2022 m. rugsėjo 14 d., o nuo 2022 m. lapkričio 15 d. nutraukė Sutartį, pareiškėjai nebuvo galimybės vykdyti veiklą 3,5 mėnesio, todėl negautos pajamos sudaro 4 000 Eur (iš jų 300 Eur sudaro už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d.).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė patikslintame skunde išdėstytą poziciją ir prašė priteisti iš atsakovės turtinę žalą. Pareiškėjos atstovas teismui papildomai paaiškino, kad po Sutarties nutraukimo nauja Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis sutartis nėra sudaryta.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime (I t., b. l. 152–158) su patikslintu skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad sutarčių sudarymą su ortopedijos įmonėmis reglamentuoja viešoji teisė ir atkreipia dėmesį į teisės principą ,,Jus publicum privatorum factis mutari non potest“ (Viešoji teisė negali būti keičiama atskirų asmenų sutartimis). Tai reiškia, kad ortopedijos įmonės ir VLK privalo laikytis teisės aktų reikalavimų bei negali šalių susitarimu pakeisti viešosios teisės reikalavimų. Pažymi, kad šiame ginče pagrindiniai teisės aktai yra: Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, Ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. V-2365 redakcija) (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-698 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių bei jų bazinių kainų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašas). Kontrolės procedūrų vykdymui buvo taikoma ir ginčo metu galiojusi VLK direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1K-10 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1K-10). Vilniaus TLK, atlikusi kontrolės procedūrą per 2 etapus, t. y., patikrinimą ir ekspertizę, nustatė padarytus pažeidimus ir žalą PSDF biudžetui, kurią pareiškėja buvo įpareigota atlyginti, tačiau iki šiol nėra to padariusi.
Pažymi, kad Įsakymas Nr. 1K-10 atskiria kontrolės procedūrų tipus, nurodant, jog patikrinimas yra pirmasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo renkami ir apibendrinami duomenys bei faktai, susiję su įstaigos ar įmonės tikrinama veikla, ir teikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių įvertinimo; patikrinimo pažyma – dokumentas, kuriame pateikiami pirmojo kontrolės procedūros etapo (patikrinimo) duomenys ir išvados; ekspertizė – antrasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo įvertinami patikrinimo pažymos duomenys ir išvados, taip pat įstaigos, kurioje buvo atliktas patikrinimas, pateikti paaiškinimai bei papildomi duomenys, ir nustatoma, dėl kurių neatitikčių padaryta žala PSDF biudžetui ir koks žalos dydis, pateikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių ir jų atsiradimo prielaidų pašalinimo, priimamas sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo. Nurodo, kad šis etapas baigiamas ekspertizės pažymos surašymu.
Paaiškina, kad VLK, vadovaudamasi Aprašo 95 punktu, Įsakymo Nr. 1K-10 18.1 papunkčiu bei Sutartimi, priėmė 2022 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 1K-203, kuriuo įpareigojo Vilniaus TLK patikrinti VšĮ „Nojė“ apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – ir apdraustieji) pagamintų ortopedijos techninių priemonių skyrimo ir išdavimo pagrįstumą (tikrinamasis laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.): 1.1. patikrinti apdraustųjų, gavusių ortopedijos technines priemones, medicinos dokumentus ir šių ortopedijos techninių priemonių užsakymo lapus; 1.2. parengti ir iki š. m. rugsėjo 30 d. pateikti VšĮ „Nojė“ patikrinimo pažymą VLK. Vilniaus TLK atliko patikrinimą, tačiau atkreipia dėmesį, kad patikrinimas yra pirmas kontrolės procedūros etapas, po kurio Aprašo nustatyta tvarka gali būti stabdoma patikrintos įmonės sutartis, jei randami Apraše nurodyti pažeidimai (101. Sutarties vykdymas sustabdomas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šių aplinkybių paaiškėjimo dienos: 101.1. jei patikrinimo metu nustatyta preliminari žala PSDF biudžetui viršija 20 tūkst. eurų arba užsakymų, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, kiekis preliminariai viršija 25 procentus tikrintų užsakymų (jeigu tikrinta 20 ar daugiau ortopedijos techninių priemonių ar medicinos priemonių). Vilniaus TLK pateikė VLK pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo pažymą Nr. 1VP-62 (toliau – ir Patikrinimo pažyma), kurioje buvo nustatyti VšĮ ,,Nojė“ planinio patikrinimo rezultatai. Patikrinimo pažymos 10.3.1–10.5.1 papunkčiuose nurodytas neatitiktis Vilniaus TLK siūlė vertinti kaip galimai neteisėtą PSDF biudžeto lėšų panaudojimą – 2 299,48 Eur. Patikrinimo pažymoje nurodyta, kad Vilniaus TLK patikrino 44 užsakymų duomenis (22 ortopedinės avalynės poros), iš jų 30 užsakymų (15 porų ortopedinės avalynės) buvo nustatyti pažeidimai, kurie sudaro 68 procentus tikrintų užsakymų.
Pažymi, kad Aprašo 101.1 papunktyje nustatyta, jog jei užsakymų, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, kiekis preliminariai viršija 25 procentus tikrintų užsakymų (jeigu tikrinta 20 ar daugiau ortopedijos techninių priemonių ar medicinos priemonių) sutarties vykdymas sustabdomas iki ekspertizės pažymos registravimo VLK dienos. Analogiškas punktas dėl stabdymo numatytas ir Sutarties 7.3 papunktyje ,,Sutarties vykdymas sustabdomas, jei patikrinimo metu nustatyta užsakymų, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, kurių kiekis preliminariai viršija 25 procentus tikrintų užsakymų (jeigu tikrinta 20 ar daugiau ortopedijos techninių priemonių ar medicinos priemonių)‘‘. Kadangi Patikrinimo pažymoje nustatyta, kad užsakymų, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, kiekis preliminariai viršija 68 procentus tikrintų užsakymų, VLK, vadovaudamasi Aprašo 101.1 papunkčiu ir Sutarties 7.3.1 papunkčiu, nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. sustabdė Sutarties vykdymą iki ekspertizės pažymos registravimo VLK dienos, kaip numato Aprašas. VLK veikė griežtai teisės aktų normų ribose, o pareiškėja galėjo šį sprendimą dėl stabdymo skųsti, jei manė, kad jis nepagrįstas, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teigia, kad Sutartis sustabdyta pagal teisės aktų reikalavimus nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki kol VLK buvo registruotas galutinis kontrolės procedūros dokumentas – Vilniaus TLK 2022 m. lapkričio 3 d. ekspertizės pažyma Nr. 1EP-72.
Nurodo, kad Vilniaus TLK priėmė galutinį kontrolės procedūros dokumentą – Ekspertizės pažymą. VLK, vadovaudamasi teisės aktų normomis ir Ekspertizės pažymos duomenimis, vienašališkai nutraukė sutartį, nes tokia pareiga VLK numatyta Apraše. VLK išdėstė Sutarties vienašališko nutraukimo pagrindus ir argumentus savo 2022 m. lapkričio 10 d. rašte-pranešime Nr. 4K-8429 apie Sutarties nutraukimą, tačiau pareiškėja šio rašto neapskundė, nors tokia galimybė buvo numatyta. VLK argumentuotai informavo pareiškėją 2022 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 4K-8429, dėl kokių priežasčių, vadovaujantis Ekspertizės pažyma, teisės aktų nuostatomis ir su pareiškėja sudarytos Sutarties nuostatomis, yra vienašališkai nutraukiama sutartis, t. y. atsižvelgiant į tai, kad Ekspertizės pažymoje nustatyti pažeidimai, padarę žalą PSDF biudžetui, sudaro 68 procentus visų tikrinti atrinktų ortopedijos techninių priemonių užsakymų, Sutartis nutraukiama dėl visų ortopedijos techninių priemonių (visa apimtimi) nuo 2022 m. lapkričio 15 dienos. Vadovaujantis Aprašo 100 punktu nauja sutartis su VšĮ ,,Nojė“ galės būti sudaryta ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sutarties nutraukimo dienos. Akcentuoja, kad pareiškėja šio VLK sprendimo per nustatytą terminą neapskundė. Taigi, Sutartis nutraukta nuo 2022 m. lapkričio 15 d., tačiau siekdama gauti turtinės žalos atlyginimą, pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį turi įrodyti VLK neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį. Pažymi, kad VLK ir Vilniaus TLK veikė pagal teisės aktus, o tiksliau – Aprašą ir Įsakymą Nr. 1K-10.
Teigia, kad VLK, būdama viešojo administravimo subjektu, negalėjo elgtis kitaip nei pagal teisės aktų nuostatas. VLK, atsižvelgdama į pažeidimų kiekį, turėjo nutraukti Sutartį, nes taip nustato Aprašas, t. y. jei patikrinus ne mažiau kaip 20 ortopedijos techninių priemonių ar medicinos priemonių užsakymų nustatoma pažeidimų, padariusių žalą PSDF biudžetui, ir užsakymai, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, sudaro daugiau nei 25 procentus visų tikrinti atrinktų užsakymų, sutartis su tikrinta ortopedijos įmone ar ūkio subjektu nutraukiama dėl visų ortopedijos techninių priemonių ar medicinos priemonių (visa apimtimi). Ekspertizės komisija konstatavo, kad dalis patikrintų ortopedijos priemonių negalėjo būti pateiktos apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų, nes siuntimą išrašęs gydytojas specialistas apdraustiesiems nepaskyrė kompensuojamosios ortopedinės avalynės iš Sąrašo; pacientų siuntimuose nėra gydytojų endokrinologų rekomendacijų ortopedinei avalynei; siuntimą išrašęs gydytojas aprašo pėdų deformacijas ir pakitimus, kurie nėra susiję su cukriniu diabetu; įmonės darbuotojas ortopedas technikas, viršydamas savo kompetenciją, pats parinko ir skyrė apdraustajam kompensuojamą OTP avalynę. Pažymi, kad Sutartis nutraukta ne dėl finansinės pažeidimų išraiškos, t. y. žalos dydžio, o dėl procentinio Apraše numatyto pažeidimų kiekio.
Šalies argumentai
Nors pareiškėja siekia, kad jai būtų atlyginta turtinė žala kaip negautos pajamos, tačiau nepagrindžia, kokius neteisėtus veiksmus atliko VLK. Pareiškėja teismui pateiktame skunde prašo priteisti 4 000 Eur žalą, kurią sudaro negautos pajamos už laikotarpį nuo 2022 m. spalio iki gruodžio mėn., padarytą nepagrįstai nutraukus Sutartį, tačiau nepagrindžia, kuo pasireiškia Sutarties nutraukimo nepagrįstumas. Atsakovė paaiškina, kad ortopedijos įmonės konkuruoja dėl pacientų ir apmokama principu ,,pinigai paskui pacientą“. Šiuo atveju nėra nustatyta, koks kiekis pacientų būtų apsilankęs įmonėje, taip pat tikėtina, kad pacientai kreipėsi į kitas įmones ir priemonės buvo kompensuotos, todėl VLK negali mokėti du kartus už tą patį, jei pacientai kompensuojamas priemones gavo kitose įmonėse. Šiuo atveju nėra įmanoma nustatyti, kiek pacientų būtų kreipęsi į pareiškėją ir užsisakę ortopedijos technines priemones, tai yra tik hipotetinės prielaidos. Sutartyje nenustatoma sutartinė suma konkrečiai įmonei, įmonės, veikiančios ortopedijos techninių priemonių kompensavimo srityje, konkuruoja dėl PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytos bendros metinės sumos visoms įmonėms. Bendrą visoms įmonėms lėšų sumą 2022 metais nustatė 2022 metų PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas, ir šių lėšų naudojimo tvarką detaliau nustatė Aprašas bei Sutarties 2 skyrius ,,Kompensavimo dydžio nustatymas“. Todėl teigti, kad įmonės negautos pajamos būtų sudariusios tiek, kiek ji teigia, nėra pagrindo, be to, įmonė nepateikia įrodymų dėl tikimybės gauti tokias pajamas. VLK turėjo teisę inicijuoti kontrolės procedūrą tiek pagal teisės aktus, tiek pagal Sutartį. Taip pat Vilniaus TLK pagal 1K-10 įsakymą ir įsakymą Nr. 1K-203 turėjo pareigą atlikti patikrinimą ir konstatuoti PSDF biudžetui padarytą žalą pagal rastus pareiškėjos padarytus pažeidimus. Jeigu pareiškėja būtų tinkamai vykdžiusi jai teisės aktuose ir Sutartyje nustatytas pareigas, nebūtų buvę konstatuoti pažeidimai ir jos padaryta žala. Tačiau pareiškėja traktuoja VLK ir Vilniaus TLK teisės aktuose vykdomas funkcijas kaip jai padariusius žalą veiksmus, o tai neturi jokio teisinio pagrindo.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai su skundu nesutiko ir prašė reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VLK, 4 000 Eur turtinę žalą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo iki gruodžio mėn., teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja ir VLK 2021 m. gruodžio 23 d. sudarė Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis sutartį Nr. 1SUT-567 „Dėl ortopedijos techninių priemonių kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis 2022 metais“, pagal kurią ortopedijos techninės priemonės yra kompensuojamos tik Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiesiems asmenims (I t., b. l. 24–31).
VLK direktorius 2022 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1K-203 „Dėl ortopedijos įmonės planinio patikrinimo“ pavedė Vilniaus TLK patikrinti VšĮ „Nojė“ apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu pagamintų ortopedijos techninių priemonių skyrimo ir išdavimo pagrįstumą (tikrinamasis laikotarpis – nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.), t. y. patikrinti apdraustųjų, gavusių ortopedijos technines priemones, medicinos dokumentus ir šių ortopedijos techninių priemonių užsakymo lapus; parengti ir iki š. m. rugsėjo 30 d. pateikti VšĮ „Nojė“ patikrinimo pažymą VLK. Taip pat pavedė VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus specialistams pateikti Vilniaus TLK reikiamus duomenis ir dokumentus patikrinimui atlikti (I t., b. l. 179).
Vilniaus TLK 2022 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo pažymoje Nr. 1VP-62 nurodyta, kad planinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Vilniaus TLK direktoriaus 2022 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1V-188 „Dėl VšĮ „Nojė“ planinio patikrinimo“. Tikrinti atrinktiems pacientams OTP įmonė tikrinamuoju laikotarpiu išdavė: 10.3.1. 16 OTP AD15-1 – individualiai gaminamą ortopedinę suaugusiųjų avalynę, skirtą sergantiesiems cukriniu diabetu, kai yra komplikacijų. 10 atvejų siuntimuose nebuvo nurodyta skiriama OTP. Iš šių atvejų 8 atvejais siuntime nurodyta pagrindinė diagnozė nesutapo su OTP įmonės nurodyta diagnoze. OTP įmonė kaip pagrindinę diagnozę Ortopedijos IS nurodė E11.71 – 2 tipo cukrinis diabetas su daugybinėmis mikrokraujagyslinėmis ir kitomis patikslintomis nekraujagyslinėmis komplikacijomis, arba E11.73 – 2 tipo cukrinis diabetas su pėdos opa dėl daugybinių priežasčių. Tačiau patikrinus siuntimus nustatyta, kad kaip pagrindinė diagnozė šiuose siuntimuose nurodoma Q66.5 – įgimta plokščia pėda (Pes planus), arba M21.87 – kitos įgytos galūnių deformacijos (patikslintos). Esant šioms diagnozėms ir pacientui atitinkant teisės aktuose nurodomas sąlygas, gali būti skiriama pigesnė, nei OTP įmonė išdavė, nesudėtinga ortopedinė avalynė. Siuntimuose nurodoma, kad pacientams „rekomenduojama speciali avalynė“, nurodomos gretutinės diagnozės. Prie nusiskundimų aprašoma, kad pacientai skundžiasi greitu pėdų nuovargiu. Nenurodoma, kad pacientams avalynę būtų rekomendavęs gydytojas endokrinologas. Tačiau OTP įmonė ortopedijos informacinėje sistemoje kaip pagrindinę diagnozę nurodo vieną iš papildomų diagnozių, esančių paciento siuntime, ir ja remdamasi skiria OTP. Padaryta išvada, kad OTP įmonė nesivadovavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir SAM) 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V-636 „Dėl Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 26 punktu, kuris numato, kad apie netinkamai įformintą siuntimą turi būti informuojama asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – ir ASPĮ), kurioje dirba siuntimą išdavęs gydytojas; SAM 2006 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-234 „Dėl Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 232 punktu, kuriame nurodoma, kad ortopedinę avalynę skiria gydytojas ortopedas traumatologas, chirurgas, vaikų chirurgas arba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas pagal gydytojo endokrinologo rekomendaciją. ASPĮ, išdavusios siuntimą, nesivadovavo SAM 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 „Dėl Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“: siuntimai išrašyti nekokybiškai, nenurodoma skiriama OTP. Galimai neteisėtai panaudota PSDF biudžeto lėšų suma – 1 012,88 Eur; 10.3.2. 6 atvejais nurodomas kompensacijos procentas 80, nors, vadovaujantis SAM įsakymu patvirtintu OTP sąrašu, OTP kompensacijos procentas yra 100. Ortopedijos informacinėje sistemoje nurodoma, kad pacientas mokėjo priemoką, tačiau OTP įmonės pateiktuose dokumentuose informacijos apie paciento mokėtas priemokas nėra; 10.3.3. Tais atvejais, kai OTP tipas nurodytas siuntime, prie siuntimo nepateikta endokrinologo rekomendacija. Patikrinus Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (toliau – ESPBI IS), ne visais atvejais rasti įrašai apie endokrinologo konsultaciją 1–2 metų laikotarpiu. Kai tokie įrašai yra, nėra rekomendacijos dėl batų skyrimo; 10.4. 4 OTP AD5-1 – individualiai gaminamą ortopedinę suaugusiųjų avalynę, skiriamą dėl sudėtingos pėdos deformacijos. 2 atvejais OTP skirta dėl diagnozės G82.1 – spazminė paraplegija, 2 atvejais OTP skirta dėl M21.4 – plokščia pėda (įgyta). Visais šiais atvejais nurodomas kompensacijos procentas 80, nors, vadovaujantis SAM įsakymu patvirtintu OTP sąrašu, OTP kompensacijos procentas yra 100. Ortopedijos informacinėje sistemoje nurodoma, kad pacientas mokėjo priemoką, tačiau OTP įmonės pateiktuose dokumentuose informacijos apie paciento mokėtas priemokas nėra; 10.5. 24 OTP AD3-1 – individualiai gaminamą nesudėtingą ortopedinę suaugusiųjų avalynę, skirtą pėdos deformacijai koreguoti; 10.5.1. 20 atvejų siuntimuose nenurodyta skiriama OTP. Iš šių atvejų 12 atvejų siuntime nurodyta pagrindinė diagnozė nesutapo su OTP įmonės Ortopedijos IS nurodyta diagnoze. OTP įmonė kaip pagrindinę diagnozę nurodė M21.75 – nevienodas galūnių ilgis (įgytas), dubens sritis ir šlaunis, M21.76 – nevienodas galūnių ilgis (įgytas), koja, M20.1 – į išorinę pusę iškrypęs kojos nykštys (įgytas). Patikrinus siuntimus nustatyta, kad juose kaip pagrindinė diagnozė nurodoma Q66.5 – įgimta plokščia pėda. Tačiau OTP įmonės specialistas užsakymo priėmimo metu parinkdavo diagnozę iš siuntime esančių papildomų diagnozių, ją nurodydavo kaip pagrindinę pildydamas užsakymą Ortopedijos IS ir skirdavo OTP. Padaryta išvada, kad OTP įmonė nesivadovavo SAM 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V-636 „Dėl Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 26 punktu, kuris numato, kad apie netinkamai įformintą siuntimą turi būti informuojama ASPĮ, kurioje dirba siuntimą išdavęs gydytojas; SAM 2006 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-234 „Dėl Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 232 punktu, kuriame nurodoma, kad ortopedinę avalynę skiria gydytojas ortopedas traumatologas, chirurgas, vaikų chirurgas arba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas pagal gydytojo endokrinologo rekomendaciją. ASPĮ, išdavusios siuntimą, nesivadovavo SAM 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 „Dėl Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“: siuntimai išrašyti nekokybiškai, nenurodoma skiriama OTP. Galimai neteisėtai panaudota PSDF biudžeto lėšų suma – 1 286,60 Eur. Išvados: 11.1. OTP įmonė nesivadovavo SAM 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V-636 „Dėl Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 26 punktu, kuris numato, kad apie netinkamai įformintą siuntimą turi būti informuojama ASPĮ, kurioje dirba siuntimą išdavęs gydytojas; SAM 2006 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-234 „Dėl Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 232 punktu, kuriame nurodoma, kad ortopedinę avalynę skiria gydytojas ortopedas traumatologas, chirurgas, vaikų chirurgas arba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas pagal gydytojo endokrinologo rekomendaciją; 11.2. Siuntimai gauti OTP dauguma atveju išrašyti nekokybiškai, siuntimuose nenurodoma skiriama OTP, rentgenologinio tyrimo atlikimas, kai kurie siuntimai rašyti ranka, sunkiai įskaitomi, ne visada užpildyti ESPBI IS. VLK direktoriui pasiūlyta 10.3.1–10.5.1 papunkčiuose nurodytas neatitiktis vertinti kaip galimai neteisėtą PSDF biudžeto lėšų panaudojimą – 2 299,48 Eur (I t., b. l. 180–183).
VLK, vadovaudamasi Aprašo 101.1 papunkčiu ir Sutarties Nr. 1SUT-567 7.3.1 papunkčiu, 2022 m. rugsėjo 13 d. sustabdė sutarties su Všį „Nojė“ vykdymą nuo 2022 m. rugsėjo 14 d., kadangi Patikrinimo pažymoje nustatyta, kad užsakymų, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, kiekis preliminariai viršija 68 procentus tikrintų užsakymų (I t., b. l. 185–186).
Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 09/22-1 pateikė atsiliepimą į patikrinimo pažymą, kuriame buvo išdėstyti prieštaravimai dėl patikrinimo išvadų (I t., b. l. 113–117).
Vilniaus TLK 2022 m. lapkričio 3 d. ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-72 ekspertizės komisija, atsižvelgdama į tai, kad siuntimą išrašęs gydytojas specialistas apdraustiesiems nepaskyrė kompensuojamos ortopedinės avalynės iš OTP sąrašo, OTP įmonės darbuotojas ortopedijos technikas viršydamas savo kompetenciją pats parinko ir skyrė apdraustajam kompensuojamą OTP avalynę, konstatavo, kad šios OTP negalėjo būti pateiktos apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų. OTP įmonė privalėjo susisiekti su siuntimą išdavusiu gydytoju, išsiaiškinti ar gydytojas siuntė pacientą dėl kompensuojamosios OTP. Tokiu atveju gydytojas privalėjo pataisyti siuntimą. Vadovaujantis Žalos nustatymo aprašo 3.16 papunkčiu, žalos PSDF biudžetui dydis atitinka visą iš PSDF biudžeto apmokėtą OTP įsigijimo išlaidų sumą, kai nesilaikant teisės aktų reikalavimų PSDF biudžeto lėšomis nepagrįstai apmokamos OTP įsigijimo išlaidos. Konstatuota, kad dėl nustatytų pažeidimų ASPĮ nepagrįstai gavo 2 299,48 Eur PSDF biudžeto lėšų (I t., b. l. 9–13, 187–191).
VLK 2022 m. lapkričio 10 d. priėmė raštą Nr. 4K-8429 „Dėl sutarties nutraukimo“, kuriame nurodoma, kad vykdant VLK direktoriaus 2022 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 1K-203 „Dėl ortopedijos įmonės planinio patikrinimo“, Vilniaus TLK atliko planinį patikrinimą VšĮ „Nojė“. Vilniaus TLK 2022 m. lapkričio 3 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-72 8.1 ir 8.5 papunkčiuose, nustatyta, kad iš 44 patikrintų užsakymų (22 ortopedinės avalynės poros) buvo nustatyti pažeidimai, padarę žalą PSDF biudžetui, 30 tikrintų užsakymų (15 porų ortopedinės avalynės). Pažeidimai, kuriuose buvo padaryta žala PSDF biudžetui, sudaro 68 procentus tikrintų užsakymų. Vadovaujantis Aprašo 98 punktu, jei patikrinus ne mažiau kaip 20 ortopedijos techninių priemonių užsakymų nustatoma pažeidimų, padariusių žalą PSDF biudžetui, ir užsakymai, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, sudaro daugiau nei 25 procentus visų tikrinti atrinktų užsakymų, sutartis su tikrinta ortopedijos įmone nutraukiama dėl visų ortopedijos techninių priemonių (visa apimtimi). Sutarties Nr. 1SUT-567 7.5.4 papunktyje nustatyta, kad VLK iniciatyva Sutartis su tikrinta įmone nutraukiama visa apimtimi, jei patikrinus ne mažiau kaip 20 ortopedijos techninių priemonių užsakymų nustatoma pažeidimų, padariusių žalą PSDF biudžetui, ir užsakymai, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, sudaro daugiau nei 50 procentų visų tikrinti atrinktų užsakymų. Atsižvelgiant į tai, kad Ekspertizės pažymoje nustatyti pažeidimai, padarę žalą PSDF biudžetui sudaro 68 procentus visų tikrinti atrinktų ortopedijos techninių priemonių užsakymų, VLK ir VšĮ ,,Nojė“ Sutartis Nr. 1SUT-567 nutraukiama dėl visų ortopedijos techninių priemonių (visa apimtimi) nuo 2022 m. lapkričio 15 dienos. Vadovaujantis Aprašo 100 punktu nauja sutartis su VšĮ ,,Nojė“ galės būti sudaryta ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sutarties nutraukimo dienos (I t., b. l. 18–19).
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, motyvuodama tuo, jog Sutartis nutraukta neteisėtai ir dėl tokių atsakovės atstovės veiksmų jai padaryta 4 000 Eur turtinė žala, kurią sudaro negautos pajamos, nes ji buvo priversta stabdyti ortopedinių priemonių gamybą ir veiklą.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė (taip pat ir neturtinė) žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pabrėžtina, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 56 p. ir jame nurodytą praktiką).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas (nagrinėjamos bylos kontekste – pareiškėja) paprastai privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas, kt.). Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles, bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 34 punktas, kt.).
Pagal Aprašo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.) 101.1 papunktį sutarties vykdymas sustabdomas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šių aplinkybių paaiškėjimo dienos, jei patikrinimo metu nustatyta preliminari žala PSDF biudžetui viršija 20 tūkst. eurų arba užsakymų, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, kiekis preliminariai viršija 25 procentus tikrintų užsakymų (jeigu tikrinta 20 ar daugiau ortopedijos techninių priemonių ar medicinos priemonių). Sutarties vykdymas sustabdomas iki ekspertizės pažymos registravimo VLK dienos, jei sutartis sustabdoma Aprašo 101.1 papunktyje nurodytu pagrindu (Aprašo 102.1 papunktis). Aprašo 98 punkte įtvirtinta, kad, jei patikrinus ne mažiau kaip 20 ortopedijos techninių priemonių ar medicinos priemonių užsakymų nustatoma pažeidimų, padariusių žalą PSDF biudžetui, ir užsakymai, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, sudaro daugiau nei 25 procentus visų tikrinti atrinktų užsakymų, sutartis su tikrinta ortopedijos įmone ar ūkio subjektu nutraukiama dėl visų ortopedijos techninių priemonių ar medicinos priemonių (visa apimtimi).
Pažymėtina, kad šalių sudarytos Sutarties 7.3.1 papunktyje taip pat įtvirtinta, jog sutarties vykdymas sustabdomas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šių aplinkybių paaiškėjimo dienos, jei patikrinimo metu nustatyta preliminari žala PSDF biudžetui viršija 20 tūkst. eurų arba užsakymų, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, kiekis preliminariai viršija 25 procentus tikrintų užsakymų (jeigu tikrinta 20 ar daugiau ortopedijos techninių priemonių ar medicinos priemonių). Sutarties 7.4.1 papunktyje nurodoma, kad sutarties vykdymas sustabdomas iki ekspertizės pažymos registravimo VLK dienos, jei sutartis sustabdoma Aprašo 101.1 papunktyje nurodytu pagrindu. Sutartis gali būti nutraukiama, VLK iniciatyva, jei patikrinus ne mažiau kaip 20 ortopedijos techninių priemonių užsakymų nustatoma pažeidimų, padariusių žalą PSDF biudžetui, ir užsakymai, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, sudaro daugiau nei 50 procentų visų tikrinti atrinktų užsakymų – šiuo atveju Sutartis su tikrinta įmone nutraukiama visa apimtimi. Apie Sutarties nutraukimą pranešama ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, išsiunčiant įmonei pranešimą apie Sutarties nutraukimą ir panaikinant prieigą prie Ortopedijos ir medicinos priemonių IS (Sutarties 7.5.4 papunktis).
Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. V-1126 redakcija), 26 punkte įtvirtinta, kad apie netinkamai įformintą siuntimą ar pateiktą atsakymą turi būti informuojama ASPĮ, kurioje dirba siuntimą išdavęs gydytojas arba atsakymą pateikęs gydytojas ar asmens sveikatos priežiūros specialistas. Siunčiančioji ASPĮ privalo užtikrinti, kad netinkamai įformintas siuntimas būtų patikslintas ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pakartotinai pateiktas ASPĮ, kurioje pacientui suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakymą pateikusi ASPĮ privalo užtikrinti, kad netinkamai įformintas atsakymas būtų patikslintas ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pakartotinai pateiktas ASPĮ, išdavusiai siuntimą asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti. Šiais atvejais turi būti nurodyta, kad pateikiamas siuntimas arba atsakymas yra patikslinti.
Pagal Aprašo 9 punktą teisę skirti ortopedijos technines priemones ar medicinos priemones Aprašo nustatyta tvarka, neviršydami sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje medicinos normoje nustatytos kompetencijos, turi šių profesinių kvalifikacijų gydytojai specialistai, dirbantys ASPĮ, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl atitinkamo gydytojo specialisto teikiamų paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis: 9.1. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas; 9.2. gydytojas chirurgas ir gydytojas vaikų chirurgas; 9.3. gydytojas neurologas ir gydytojas vaikų neurologas; 9.4. gydytojas neurochirurgas; 9.5. gydytojas ortopedas traumatologas; 9.6. gydytojas otorinolaringologas; 9.7. gydytojas reumatologas; 9.8. plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas; 9.9. gydytojas oftalmologas; 9.10. gydytojas ortodontas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VLK, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog iš 44 patikrintų užsakymų (22 ortopedinės avalynės poros) buvo nustatyti pažeidimai, padarę žalą PSDF biudžetui, 30 tikrintų užsakymų (15 porų ortopedinės avalynės). Pažeidimai, kuriuose buvo padaryta žala PSDF biudžetui, sudaro 68 procentus tikrintų užsakymų, nustatyta žala – 2 299,48 Eur. Kaip matyti, atsakovė, remdamasi Aprašo ir Sutarties punktais, nustačiusi pažeidimus, nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. sustabdė Sutarties Nr. 1SUT-567 vykdymą iki ekspertizės pažymos registravimo VLK dienos, o gavusi Ekspertizės pažymą – nutraukė Sutarties vykdymą. Pareiškėja šių sprendimų, t. y. sustabdyti ir nutraukti Sutartį, laiku neapskundė, jie nėra panaikinti, todėl laikytina, kad sprendimai yra įsiteisėję. Be to, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, VLK turėjo teisę sustabdyti, o vėliau – nutraukti Sutartį, todėl nėra pagrindo sprendimų ir Sutarties nutraukimo vertinti kaip neteisėtų nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad siuntimai, kuriais ji vadovavosi, skirdama OTP, buvo tinkamai suformuoti ir pasirašyti, nepateikė jokių VLK nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, taip pat neįrodė, jog ji tinkamai išdavė OTP apdraustiems asmenims, todėl nesant jokių pagrįstų įrodymų byloje, teismas neturi jokio pagrindo abejoti VLK padarytomis išvadomis dėl netinkamai skirtų OTP.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja ginčą teisme inicijavo dėl žalos atlyginimo, kurią sieja būtent su atsakovės neteisėtais veiksmais nutraukiant Sutartį. Teismas, nekartodamas pirmiau aptartų aplinkybių, tik pažymi, kad atsakovės veiklos eiga ir motyvai pagrįsti teisės aktų (Aprašo, Sutarties) nuostatomis, tuo tarpu pareiškėja nenurodė, kokias teisės aktų nuostatas atsakovė pažeidė ar kurių nesilaikė, nutraukdama Sutartį. Šiuo aspektu išdėstytų abejonių nepagrindus teisiniais argumentais, darytina išvada, kad pareiškėja VLK neteisėtų veiksmų neįrodė.
Apibendrinus darytina išvada, kad teismui konstatavus, jog VLK veikė teisėtai ir pagrįstai, akivaizdu, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų, skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjos skundas netenkinamas, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Nojė“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.