- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-58-366/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00658-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus, Sigitas Bagdonavičius, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- V. T., ir M
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko (pranešėjo) Sigito Bagdonavičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-20 nuosprendžio, kuriuo V. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 str. 3 d., 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 2 p, V. T. įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinės žalos dalį,, t.y. 670 Lt nukentėjusiajam D. Š..
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. G. bei L. K., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su bendravykdytoju M. G. ir padėjėju L. K., 2012 m. rugsėjo 15 d., (duomenys neskelbtini), automobiliu Audi A4 atvažiavo prie sodybos, kurios kieme stovėjo kombainas (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). L. K. laukiant automobilyje, M. G. ir V. T., nulaužė kuro padavimo žarnelę, iš kombaino kuro bako į šešis plastmasinius 20 litrų talpos bakelius prileido kuro, likusį kurą paliko tekėti ant žemės. Kurą supylė į automobilio kuro baką, o likusias talpas sudėjo į automobilio bagažinę. Taip bendrais veiksmais slapta pagrobė svetimą D. Š. priklausantį turtą: 600 litrų dyzelinio kuro, bendros 1890 Lt vertės, bei šešis plastmasinius 20 litrų talpos bakelius bendros 120 Lt vertės. Viso pagrobė svetimo turto bendros 2010 Lt. vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. T. prašo skirtą laisvės apribojimo bausmę sutrumpinti arba ją pakeisti į kitos rūšies bausmę – baudą. Nurodo, kad jam paskirta bausmė, lyginant su kitiems bendrininkams paskirtomis bausmėmis, yra per griežta. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nusikalto būdamas nepilnametis (17 metų), nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas. Nusikaltimo iniciatoriumi buvo ne jis. Šiuo metu laikomas suimtas kitoje byloje, tačiau išėjęs į laisvę, žada įsidarbinti ir baudą sumokėti
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengiant skundų ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino V. T. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 3 d. ir 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės apeliaciniame skunde neginčija ir nuteistasis V. T.. Jis tik prašo švelninti bausmę.
BK 178 str. 1 d. numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Savo apeliaciniame skunde V. T. teigia, kad jis buvo tik padėjėjas. Toks teiginys yra nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai jo veiką įvertino kaip vykdytojo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu pilnai sutinka. V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgta į tai, jog jis keturis kartus baustas administracine tvarka. Įvertinus tai, skirti V. T. švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus nėra pagrindo. Negali būti V. T. skiriama ir piniginė bauda, kadangi jis niekur nedirba, oficialių pajamų neturi. Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra sumokėjęs dar 2012 metais paskirtą 500 Lt baudą už administracinį teisės pažeidimą. Todėl akivaizdu, kad piniginės baudos paskyrimas nepasieks BK 41 str. numatytų bausmės tikslų. BK 55 str. numatyta, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas skirdamas V. T. laisvės apribojimo bausmę laikėsi šios įstatymo reikalavimų ir neskyrė jam nei laisvės atėmimo, nei arešto bausmės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bausmės rūšis V. T. parinkta tinkamai.
BK 48 str. numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. V. T. paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė yra mažesnė nei galimas tokios bausmės vidurkis. Įvertinus V. T. asmenybę, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra pagrindo tokios bausmės laikyti aiškiai per griežta.
Remiantis išdėstytu skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.