- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- 1-74-485/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01016-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kaltinamasis
- R. V.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „R“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. V., dirbdamas UAB „R“, 2004-10-14 registruotos Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filiale, kodas (duomenys neskelbtini), juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, 2005-09-01-2009-12-31 laikotarpiu tyčia neorganizavo ir neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „R“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, t.y. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) reikalavimus:
- 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“ , kuriame nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2009-12-31 bendrovėje buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma;
- 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 d.: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2009-12-31 bendrovėje į apskaitą nebuvo įtraukiamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai;
- 10 str. „Apskaitos tvarkymas“, „ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė“, nes laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2009-12-31 bendrovėje nebuvo buhalterio, nebuvo sudaryta sutartis su buhalterines paslaugas teikiančia įmone;
- 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d.: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 4 d., kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nes laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2009-12-31 bendrovės ūkinės operacijos nebuvo fiksuojamos apskaitos dokumentuose (nebuvo pildomi kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiai, nebuvo pildomi darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai) ir registruose;
-16 str. „Apskaitos registrai“ 1 d.: „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2 d. „ apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nustato ūkio subjektas pagal savo poreikius“, 3 d. „ apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine tvarka; apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nes bendrovės direktorius neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo , nepildė ir nepateikė buhalterinės apskaitos registrų;
-17 str. „Finansinė atskaitomybė“: „finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ (galiojo iki 2007-06-07), 17 str. „Finansinės ataskaitos“: „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ (nuo 2008-09-01 pagal 2008-07-03 įstatymas Nr. X-1679)“,
-19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalyje nurodyta: „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo yra saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalyje: „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nes bendrovės direktorius nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos;
- taip pat pažeidė 2001-11-06 LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr.IX-575 (nuo 2008-09-01 nauja redakcija 2008-06-26 Nr. X-1633) 15 str. „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 d. reikalavimus: „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ (iki 2008-08-31 pagal 2001-11-06 Nr. IX-575 „1. Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“), 28 str. „Atsakomybė už finansinės atskaitomybės sudarymą“ 2 d.: „Už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas“ (galiojo iki 2008-08-31), LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 str. „Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui“: „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją (2008-06-26 įstatymo Nr. X-1633 redakcija, įsigaliojo 2008-09-01) bei 2003-12-11 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str. „Bendrovės vadovas“ „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 2) metinės finansinės atskaitomybės sudarymą“ (galiojo iki 2006-07-26), 2) metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą“ (galiojo nuo 2006-07-27 iki 2009-07-30), 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą“ (nuo 2009-07-31 pagal 2009-07-17 LR įstatymas Nr. XI-354) reikalavimus, nes nesudarė ir nepateikė finansinių atskaitomybių (finansinių ataskaitų) už 2005, 2006, 2007, 2008 ir 2009 metus, taip pat pažeidė LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimus: „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“, 3 punkto reikalavimus : „. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus - ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, 4 punkto reikalavimus : „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, nes nepildė kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderių;
tokiu būdu kaltinamasis R. V. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „R“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti 2005-01-01 – 2009-12-31 laikotarpio bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.
Kaltinamasis R. V. dėl šio nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis dirbo UAB „R“ direktoriumi. Iš pradžių įmonėje buvo buhalterė, ir buhalterinė apskaita buvo tvarkoma. Po to, apie 2005 m. rugpjūčio 31 d., buhalterė iš darbo išėjo. Nuo to laiko jis buhalterės nebesamdė. Ilgą laiką jos nerado, be to, tai nepadarė dėl savo apsileidimo. Taip pat paaiškino, kad po buhalterės išėjimo iš darbo buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, nes jis pats nieko nesupranta. Nebuvo pateiktos deklaracijos, nebuvo tvarkomos piniginės operacijos ir pan. Suprato, jog buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma, tačiau to nedarė dėl savo apsileidimo ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius šį nusikaltimą patvirtina ir šie įrodymai:
Iš BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsintų liudytojos A. K. parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog savo specialisto išvadą tvirtina. Ji tikrino UAB „R“ veiklą nuo 2005-01-01 iki 2009-12-31. Iki 2005-09-01 buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, VMI teikiamos deklaracijos, samdomas buhalteris. Nuo rugsėjo 1 d. buvo pateikti tik kai kurie dokumentai. VšĮ „X“ ir UAB „K“ buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Vėliau, kadangi įmonė neteikė deklaracijų, VMI išregistravo UAB „R“ iš PVM mokėtojų, po to buvo išrašomos tik sąskaitos. Buvo išrašomi kai kurie kasos pajamų orderiai ir sąnaudų dokumentai, bet kasos knyga ir registro dokumentai nepildomi, deklaracijos nepildomos nuo rugsėjo 1 d. Taip pat nebuvo samdomas buhalteris. Buvo užpildyta 13 kasos pajamų orderių. Jai darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai nebuvo pateikti (t. 2, b. l. 180).
Iš BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsintų liudytojos Z. K. parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog aktą AU16-1 užpildė ji. Dėl šio akto papildymų neturi. Taip pat paaiškino, kad nuo 2005-09-01 iki 2010-10-19 įmonė veiklą vykdė, tačiau netvarkė buhalterinės apskaitos (t. 2, b. l. 180).
Iš UAB „R“ 2011-01-27 mokestinio patikrinimo akto Nr. AU16-1 matyti, kad, patikrinus UAB „R“ ūkinę komercinę veiklą, mokesčių sumokėjimo teisingumą už laikotarpį nuo 2005-09-01 iki 2010-10-19, nustatyta, jog minėtu laikotarpiu įmonė vykdė veiklą, tačiau netvarkė buhalterinės apskaitos, neteikė Kauno AVMI deklaruojamų mokesčių deklaracijų, nemokėjo mokesčių. Mokesčių mokėtojas pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4, 7, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21 straipsnių reikalavimus, t. y., netvarkė buhalterinės apskaitos, neteikė ataskaitų VMI, nemokėjo mokesčių, nesudarė sąskaitų plano, nevedė apskaitos registrų. Kadangi nuo 2005-09-01 UAB „R“ nebuvo tvarkoma buhalterinė apskaita, todėl iš patikrinimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų iš dalies negalima nustatyti bendrovės ūkinės-komercinės veiklos rezultatus ir įvertinti turtą. Patikrinimo akte papildomai priskaičiuota į valstybės biudžetą PVM 207802 Lt, laikinojo socialinio mokesčio 21972 Lt, pelno mokesčio 179520 Lt, delspinigių 156114 Lt, iš viso priskaičiuota 565 408 Lt (t. 1, b. l. 20-32).
Iš 2012-03-30 specialisto išvados Nr. 5-2/54 dėl UAB „R“ ir R. V. ūkinės finansinės veiklos tyrimo matyti, kad apie R. V. vykdytą ūkinę komercinę veiklą duomenų negauta, o UAB „R“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant:
2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) reikalavimus:
- 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2009-12-31 bendrovėje buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma;
- 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 d.: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2009-12-31 bendrovėje į apskaitą nebuvo įtraukiamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai;
- 10 str. „Apskaitos tvarkymas“, „ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė“, nes laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2009-12-31 bendrovėje nebuvo buhalterio, nebuvo sudaryta sutartis su buhalterines paslaugas teikiančia įmone;
- 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d.: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 4 d., kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nes laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2009-12-31 bendrovės ūkinės operacijos nebuvo fiksuojamos apskaitos dokumentuose (nebuvo pildomi kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiai, nebuvo pildomi darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai) ir registruose;
-16 str. „Apskaitos registrai“ 1 d.: „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2 d.: „ apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nustato ūkio subjektas pagal savo poreikius“, 3 d.: „ apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine tvarka; apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nes bendrovės direktorius neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo , nepildė ir nepateikė buhalterinės apskaitos registrų;
-17 str. „Finansinė atskaitomybė“: „finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ (galiojo iki 2007-06-07), 17 str. „Finansinės ataskaitos“: „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“( nuo 2008-09-01 pagal 2008-07-03 įstatymas Nr. X-1679)“,
-19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalyje nurodyta: „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo yra saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalyje: „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų", nes bendrovės direktorius nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos;
-taip pat pažeidžiant 2001-11-06 LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (nuo 2008-09-01 nauja redakcija 2008-06-26 Nr. X-1633) 15 str. „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 d. reikalavimus: „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ (iki 2008-08-31 pagal 2001-11-06 Nr. IX-575 „1. Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“), 28 str. „Atsakomybė už finansinės atskaitomybės sudarymą“ 2 d.: „Už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas“ (galiojo iki 2008-08-31), LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 str. „Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui“: „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją (2008-06-26 įstatymo Nr. X-1633 redakcija, įsigaliojo 2008-09-01) bei 2003-12-11 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str. „Bendrovės vadovas“ „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 2) metinės finansinės atskaitomybės sudarymą“ (galiojo iki 2006-07-26), 2) metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą“ (galiojo nuo 2006-07-27 iki 2009-07-30), 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą“ ( nuo 2009-07-31 pagal 2009-07-17 LR įstatymas Nr. XI-354) reikalavimus, nes nesudarė ir nepateikė finansinių atskaitomybių (finansinių ataskaitų) už 2005, 2006, 2007, 2008 ir 2009 metus,
-taip pat pažeidžiant LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimus: „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“, 3 punkto reikalavimus: „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus - ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, 4 punkto reikalavimus: „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, nes nepildė kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderių. Dėl minėtų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti 2005-01-01 – 2009-12-31 laikotarpio bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ( t. 1, b. l. 40-65 ).
Kaip jau minėta, kaltinamasis dėl šio nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai. Jis neneigia, kad žinojo, jog buhalterinę apskaitą privaloma tvarkyti, tačiau to nedarė. Atsižvelgiant į virš išdėstytus įrodymus, konstatuotina, kad jis tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą bei padarė virš aptartus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių tapo negalimas 2005-01-01 – 2009-12-31 laikotarpio bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymas. Tokie jo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 222 str. 1 d.
Be to, kaltinamasis R. V. buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas UAB „R“, 2004-10-14 registruotos Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filiale, kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, laikotarpiu nuo 2005-08-26 iki 2009-01-23, pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės – 1 427 896,79 Lt vertės UAB „R“ turtą, o būtent :
- VšĮ „X“ atsakingiems asmenims nurodė už UAB „R“ atliktas statybos paslaugas pinigines lėšas pervesti į jo asmeninę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ (iki 2009-03-17 AB bankas „Hansabankas“), pastarieji vykdydami R. V. nurodymą pervedė : 2005-08-26 - 4000 Lt, 2005-08-26 - 3000 Lt, 2005-10-21 - 2000 Lt, 2005-10-24 - 2000 Lt, 2005-11-30 - 1000 Lt, 2005-12-14 - 2000 Lt, 2005-12-19 - 4000 Lt, 2006-01-11 - 2000 Lt, 2006-01-16 - 5000 Lt, 2006-01-17 - 6000 Lt, 2006-01-27 - 6000 Lt, 2006-02-03 - 2000 Lt, 2006-02-07 - 2000 Lt, 2006-02-13 - 1000 Lt, 2006-02-18 - 2000 Lt, 2006-02-21 - 10 000 Lt, 2006-02-23 - 1500 Lt, 2006-03-07 - 1500 Lt, 2006-03-15 - 7000 Lt, 2006-03-22 - 3000 Lt, 2006-04-07 - 3000 Lt, 2006-04-21 - 1800 Lt, 2006-04-26 - 3400 Lt, 2006-05-02 - 5500 Lt, 2006-05-04 - 1000 Lt, 2006-05-05 - 8000 Lt, 2006-05-15 - 2000 Lt, 2006-05-16 - 3000 Lt, 2006-05-24 - 2000 Lt, 2006-05-26 - 5000 Lt, 2006-06-06 - 5000 Lt, 2006-06-09 - 2200 Lt, 2006-06-09 - 3300 Lt, 2006-06-10 - 2500 Lt, 2006-06-10 - 2500 Lt, 2006-06-19 - 4000 Lt, 2006-06-20 - 13 524 Lt, 2006-06-28 - 5200 Lt, 2006-07-03 - 5563 Lt, 2006-07-10 – 12 500 Lt, 2006-07-13 – 10 000 Lt, 2006-07-21 - 5529 Lt, 2006-07-27 - 2000 Lt, 2006-08-03 - 2000 Lt, 2006-08-10 - 8000 Lt, 2006-08-10 – 25 600 Lt, 2006-08-28 - 2000 Lt, 2006-09-05 –4150 Lt, 2006-09-08 - 8000 Lt, 2006-09-16 - 3000 Lt, 2006-09-19 - 4500 Lt, 2006-09-23 - 1000 Lt, 2006-09-27 - 8000 Lt, 2006-09-27 - 8000 Lt, 2006-10-05 - 2000 Lt, 2006-10-21 - 3000 Lt, 2006-10-23 - 1800 Lt, 2006-10-27 - 4000 Lt, 2006-11-03 - 7000 Lt, 2006-11-11 - 3000 Lt, 2006-11-14 - 5300 Lt, 2006-11-24 - 9600 Lt, 2006-12-12 - 5000 Lt, 2006-12-13 - 2000 Lt, 2006-12-19 – 9 000 Lt, 2006-12-21 - 3500 Lt, 2006-12-22 - 12000 Lt, 2007-01-06 - 6200 Lt, 2007-01-11 - 1300 Lt, 2007-01-18 - 7423 Lt, 2007-01-20 - 6000 Lt, 2007-02-09 - 2000 Lt, 2007-03-15 - 3000 Lt, 2007-03-28 - 1500 Lt, 2007-04-16 - 1500 Lt, 2007-04-21 - 4000 Lt, 2007-04-27 - 3600 Lt, 2007-05-08 - 4000 Lt, 2007-05-17 - 9000 Lt, 200705-24 - 7000 Lt, 2007-05-31 - 3000 Lt, 2007-06-04 - 7000 Lt, 2007-06-08 - 3000 Lt, 2007-06-15 – 10 000 Lt, 2007-06-22 - 5000 Lt, 2007-06-27 – 1000 Lt, 2007-06-30 - 7800 Lt, 2007-07-09 - 6600 Lt, 2007-07-13 - 9200 Lt, 2007-07-20 – 12 400 Lt, 2007-07-24 - 8500 Lt, 2007-07-27 – 14 600 Lt, 2007-08-07 – 22 481 Lt, 2007-08-10 – 14 000 Lt, 2007-08-17 – 22 400 Lt, 2007-08-27 – 12 000 Lt, 2007-08-31 – 28 000 Lt, 2007-09-03 – 28 000 Lt, 2007-09-03 - 28000 Lt, 2007-09-14 - 18000 Lt, 2007-09-25 - 20000 Lt, 2007-10-03 - 17000 Lt, 2007-10-06 - 15000 Lt, 2007-10-12 – 25 000 Lt, 2007-10-19 - 28000 Lt, 2007-10-26 - 5000 Lt, 2007-10-31 - 38000 Lt, 2007-11-15 - 35000 Lt, 2007-11-21 - 36000 Lt, 2007-11-30 - 30000 Lt, 2007-12-07 - 20000 Lt, 2007-12-14 - 28000 Lt, 2007-12-22 - 42000 Lt, 2007-12-29 - 14000 Lt, 2008-01-05 - 8000 Lt, 2008-01-11 - 12000 Lt, 2008-01-21 - 1600 Lt, 2008-01-24 - 4600 Lt, 2008-01-25 - 10000 Lt, 2008-01-25 - 18000 Lt, 2008-01-30 - 2000 Lt, 2008-02-01 - 38000 Lt, 2008-02-15 - 42000 Lt, 2008-03-04 - 25000 Lt, 2008-03-16 - 25000 Lt, 2008-03-18 - 5000 Lt, 2008-03-21 - 20000 Lt, 2008-03-29 - 15000 Lt, 2008-04-18 - 10000 Lt, 2008-04-24 - 11946 Lt, 2008-04-24 - 12000 Lt, 2008-07-04 - 4000 Lt, 2008-07-22 - 15000 Lt, 2008-07-25 - 10000 Lt, 2008-08-04 - 20000 Lt, 2008-08-11 - 5000 Lt, 2008-08-12 - 15000 Lt, 2008-08-22 - 5000 Lt, 2008-08-29 - 4000 Lt, 2008-09-02 - 5000 Lt, 2008-09-09 - 5000 Lt, 2008-09-12 - 10000 Lt, 2008-09-19 - 4000 Lt, 2008-09-26 - 10000 Lt, 2008-10-20 - 15000 Lt, 2008-12-18 - 5000 Lt, viso 1 329 116 Lt, taip pat už UAB „R“ VšĮ „X“ atliktus darbus G. Č. 2005-08-26 pervedė 4000 Lt, 2005-08-26 - 3000 Lt, 2005-10-21 - 2000 Lt, 2005-10-24 - 2000 Lt, 2005-11-30 - 1000 Lt, 2005-12-19 - 4000 Lt, 2006-02-07 - 2000 Lt, 2006-02-13 - 1000 Lt, 2006-02-21 – 10 000 Lt, 2006-03-07 - 1500 Lt, viso 30 500 Lt, R. V. už UAB „R“ atliktus statybos darbus pervestus pinigus banko kortele arba banko čekiu Kaune iš banko sąskaitos pasiėmė grynaisiais pinigais, iš kurių 1 308 661,79 Lt nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „R“ veikloje bei jų į įmonės kasą negrąžino, tokiu būdu pasisavino 1 308 661,79 Lt UAB „R“ piniginių lėšų;
- VšĮ „X“ ir UAB „K“ už UAB „R“ atliktus darbus, grynais pinigais pagal kasos pajamų orderius sumokėjus : 2008-04-03 REN Nr. 40018 16 800 Lt, 2008-04-30 REN Nr. 40019 – 12 085 Lt, 2008-05-10 REN Nr. 40020 – 12 100 Lt, 2008-05-16 REN Nr. 40021 – 5 200 Lt, 2008-05-26 REN Nr. 40022 – 12 100 Lt, 2008-05-30 REN Nr.40022 - 3450 Lt, 2008-06-06 REN Nr.40023 - 9000 Lt, 2008-06-16 REN Nr.40024 – 20 000 Lt, 2008-06-20 REN Nr.40024 – 10 500 Lt, 20085-07-11 REN Nr.40025 - 6000 Lt, 2008-10-03 REN Nr.40026 – 5 000 Lt, 2008-10-31 REN Nr.40027 - 5000 Lt, 2009-01-23 REN Nr.40028 - 2000 Lt, viso 119 235 Lt, R. V. per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą eilę kartų iš įmonės kasos paėmė 119 235 Lt, nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „R“ veikloje, bei jų į įmonės kasą negrąžino, tokiu būdu pasisavino 119 235 Lt UAB „R“ piniginių lėšų;
taip R. V. iš viso pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės – 1 427 896,79 Lt vertės svetimą turtą, tuo UAB „R“ padarė 1 427 896,79 Lt turtinę žalą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.
Kaltinamasis R. V. teismo posėdyje dėl šio nusikaltimo padarymo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis bendrovėje dirbo direktoriumi, buvo keturi akcininkai. Su VšĮ „X“ juos siejo statybos rangos sutartis dėl statybos darbų atlikimo. Statybos vyko (duomenys neskelbtini). Sutarti darbai buvo atlikti, pastatai pastatyti. Darbai buvo priduoti užsakovui, po to - valstybinei komisijai, darbai buvo priiimti. Visus darbus atliko samdomi žmonės. Jis samdė žmones pagal skelbimus laikraščiuose, samdė techniką. Kokie konkrečiai žmonės tuos darbus atliko, iš kur buvo samdoma technika, nurodyti konkrečiai negali. Jis buvo nurodęs pinigus už atliktus darbus pervesti į jo asmeninę sąskaitą. Po to pinigus išgrynindavo ir atsiskaitydavo su darbuotojais už medžiagas, samdytą techniką. Pinigus sumokėdavo „ į rankas“. Kadangi buhalterinė apskaita įmonėje nebuvo vedama, todėl nebuvo fiksuojamas pinigų įnešimas į įmonės kasą. Darbai buvo atlikti ir UAB „K“. Tai nedidelės apimties statybos ir remonto darbai. Su UAB „K“ atsiskaitymai už atliktus darbus buvo vykdomi pagal kasos orderius, o su VšĮ „X“ – dalis pinigų buvo mokama grynais, o dalis buvo pervedama į jo banko kortelę. Pripažino, kad 2005-12-14 pateikė VšĮ „X“ prašymą pervesti jam pinigus į jo banko kortelę. Taip buvo daroma todėl, kad nebuvo sutvarkyta įmonės buhalterinė apskaita. Jokių pinigų jis nepasisavino, už juos buvo atlikti sutarti darbai, buvo pastatyti pastatai. UAB „R“ niekas pretenzijų dėl piniginių lėšų neturi. Už neatliktus darbus, objektus, kokybę pretenzijų taip pat nėra.
Iš BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsintų liudytojos R. G. parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog dirba VšĮ „X“ direktore, prieš tai įmonei vadovavo G. Č.. Įmonės veikla – nuosavo nekilnojamojo turto statyba, nuoma, pardavimas. Kai ji pradėjo dirbti, buvo pradėtas statyti gyvenamųjų namų kompleksas, statyba kainavo 5 mln. litų, finansavo AB „SEB bankas“ ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys. UAB „ R“ vadovavo statybai, buvo bendraujama su direktoriumi. Tarp jų buvo pasirašyta rangos sutartis. Už darbus UAB „ R“ buvo apmokama pagal atliktų darbų aktus. Medžiagos buvo tiekiamos įvairiai, kadangi objekte priklausomai nuo sutarties dalyvavo ir kiti subrangovai. Apmokėjimai buvo daromi banko pavedimu. Pinigus UAB „R“ pervesdavo į sutartyje nurodytą sąskaitą. Sąskaita buvo kaltinamojo R. V. vardu. Sutartis buvo pasirašyta iki jai pradedant dirbti. Ji klausė kaltinamojo, kodėl pinigai pervedami į jo sąskaitą, tačiau jis atsakė, kad viskas yra tvarkoma, ateityje bus kitaip. Mokėjimus atlikdavo finansų direktorius G. Č.. Kitos sąskaitos jų įmonė neturėjo. Ji nesidomėjo, kur tie pinigai naudojami. Darbai buvo atlikti laiku, su kaltinamuoju buvo atsiskaityta, jam jokių pretenzijų neturi. Piniginės lėšos buvo skiriamos už techninę priežiūrą ir darbus, pinigai sumokėti pagrįstai. Pagal sutartį su UAB „R“ medžiagas tiekė VšĮ „X“. Tvirtina, kad objektą pastatė rangovas UAB „R“. Ji pati bendravo tik su vadovais, kurie atliko darbus. Tai, kad kitų darbuotojų be R. V. įmonėje nėra, nežinojo. Tai, kad pinigai buvo pervedami į UAB „R“ direktoriaus sąskaitą jai įtarimų nesukėlė, nes buvo atsiskaitymo aktai su šia bendrove. UAB „R“ atliko mūrijimo darbus, klojo pamatus, atliko kai kuriuos apdailos darbus. Ši įmonė buvo generalinis rangovas. Jos nuomone, generalinis rangovas nebūtinai pats turi atlikti darbus. Bendradarbiavimas su UAB „R“ vyko nuo 2007 m. spalio mėn. iki statybų užbaigimo. Darbų finansavimas vyko dalimis už konkrečiai atliktus darbus. Darbai atlikti laiku, gerai, pretenzijų neturi. Buvo išrašytos sąskaitos faktūros už konkrečius darbus UAB „R“. Iš to seka, kad ji atliko darbus. Subrangovų, kuriuos samdė UAB „R“ nurodyti negali ( t. 2, b. l. 161-162 ).
Iš BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsintų liudytojo G. Č. parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog kaltinamąjį R. V. pažįsta. Jis statė namus, 15 namų pastatė, pridavė, jam buvo apmokėta už darbus ir už medžiagas. 2001-2007 m. jis buvo VšĮ „X“ direktoriumi, o nuo 2007 m. direktorė yra R. G.. Šiuo metu jis yra ūkio dalies vedėjas. Su R. V. susipažino darbų eigoje. Bendrovė „S“ veiklą vykdė toje teritorijoje, kur gyveno R. V., užsiėmė mažų namelių gamyba. Jis buvo „S“ steigėjas, R. V. ten dirbo. Medžiagas pirko „S“. Nežino, kiek žmonių dirbo UAB „R“. Taip pat negali pasakyti, kokios vertės ir kokie darbai buvo atlikti. Kartu paaiškino, kad matė, jog darbai atliekami, viskas vyko po langais, viename kieme. Visi darbai atlikti, valstybinė komisija darbus priėmė. Buvo pasirašyta sutartis, kad mokėti į asmeninę R. V. sąskaitą, pervedinėjo jam pinigus iš savo sąskaitos. Pinigus pervedinėjo pagal paskolos sutartį. Skolino iš savo pinigų, jie deklaruoti. R. V. samdydavo žmones, vieni mūrijo, kiti plyteles klodavo. Tų žmonių jis neatsimena. UAB „R“ atliko visus darbus nuo pamatų iki stogo – pastatė 13 namų, kvadratūra apie 800 m², pastatyta per 3-4 metus (t. 2, b. l. 175-176).
Teismas taip pat buvo pagarsinęs šio liudytojo 2011-09-20 apklausos protokolą, iš kurio matyti, kad liudytojas paaiškino, jog VšĮ „X“ iki 2005 metų praktiškai veikos nevykdė, nes buvo ruošiama dokumentacija – projektai, ieškoma finansavimo šaltinių mokymo komplekso ir gyvenamųjų namų statybai adresu: (duomenys neskelbtini). Statyba prasidėjo 2005 metų pabaigoje. Komplekso statyba įmonei kainavo apie 5 mln. litų, statybas finansavo AB „SEB bankas“, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, taip pat projektas buvo finansuojamas ir įmonės lėšomis. 2005 metais buvo pasirašyta sutartis su UAB „R“. Kokiu būdu šis rangovas buvo surastas, jis negali pasakyti. UAB „R“ buvo pasamdyta bendrastatybiniams darbams atlikti. Jis bendravo su vieninteliu šios įmonės vadovu R. V.. Pagal sutartį VšĮ „X“ turėjo tiekti medžiagas, reikalingas statyboms, o UAB „R“ turėjo organizuoti personalą, reikalingą darbams pagal sąmatas atlikti. Apmokėjimai vykdavo pagal atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus, kuriuos pateikdavo UAB „R“ atstovas R. V., sąskaitas faktūras, kurios apimdavo visumą darbų, atliktų atskiruose komplekso segmentuose, R. V. pateikdavo vėliau, realiai apmokėjimai pagal pateiktas sąskaitas faktūras jau būdavo atlikti, nes mokėjimai vykdavo mažomis pinigų sumomis – po kelis tūkstančius litų, kelis kartus per mėnesį. Kokiu būdu R. V. samdė darbuotojus, kaip ir kiek jiems mokėjo, jis nežino. 2006 metais su UAB „R“ buvo sudaryta nauja rangos sutartis bendrastatybiniams darbams atlikti. Pasirašius naują sutartį, darbų atlikimas bei apmokėjimo tvarka ir būdas nepakito. UAB „R“ už atliktus darbus dažniausiai buvo mokama bankiniais pavedimais iš VšĮ „ X“ banko sąskaitos į UAB „ R“ direktoriaus nurodytą banko sąskaitą. R. V. nurodė mokėjimus už atliktus darbus atlikti į jo asmeninę sąskaitą. Kodėl taip buvo nurodyta, jis nepamena. UAB „R“ jokių pretenzijų VšĮ „ X“ dėl negautų apmokėjimų niekada nereiškė, dėl to nebuvo problemų. Be to, paaiškino, kad visų aplinkybių smulkiai neprisimena, nes labai suprastėjo jo sveikata, nustatyti smegenų pažeidimai ( t. 2 b. l. 54-56 ).
Iš 2012-03-30 specialisto išvados Nr. 5-2/54 dėl UAB „R“ ir R. V. ūkinės finansinės veiklos tyrimo matyti, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „R“ dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, jog statybos darbus VŠĮ „X“ atliko UAB „R“, tačiau UAB „R“ direktoriaus R. V. prašymu ir, vadovaujantis 2006-10-03 rangos sutarties priedu Nr.3, avansus ir mokėjimus už atliktus darbus VšĮ „X“ ir G. Č. (dirbo VšĮ „X“ direktoriumi iki 2007-11-04) 2005 m. rugpjūčio – 2008 m. gruodžio mėn. atliko ne į UAB „R“ atsiskaitomąją sąskaitą, bet į R. V. asmeninę sąskaitą banke. Pagal tyrimui pateiktus UAB „R“ išrašytus kasos pajamų orderius R. V. sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“ išrašus (tyrimui pateikė AB „Swedbank“ 2011-05-02 raštu Nr. S/5212) nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (2005-01-01 – 2009-12-31) už UAB „R“ sąskaitose faktūrose ir darbų atlikimo aktuose nurodytus statybos - montavimo darbus ir taip pat pagal sutartis avansus ne į UAB „R“, bet į R. V. asmeninę sąskaitą VšĮ „X“ pervedė 1 329 116 Lt, G. Č. pervedė 30500 Lt, iš viso 1 359 616 Lt. Šiuos pinigus R. V. nusiėmė iš banko sąskaitos grynaisiais, tačiau į bendrovės „R“ kasą neužpajamavo, kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių ir kasos knygos nepildė, bendrovės buhalterinės apskaitos netvarkė. R. V. apklausoje nurodė, kad iš banko sąskaitos nuimtus pinigus naudojo bendrovės „R“ veikloje, tačiau tyrimui pateikė piniginių lėšų panaudojimo dokumentus tik 50954,21 Lt sumai, o 1308661,79 Lt panaudojimo dokumentais nepateisino (1359616-50954,21). Pagal tyrimui pateiktus dokumentus jų panaudojimas nenustatytas. Be to, grynaisiais pagal UAB „R“ kasos pajamų orderius, pasirašytus pinigus priėmusio R. V., 2008 m. balandžio – 2009 m. sausio mėn. VšĮ „X“ sumokėjo 82435 Lt, UAB „K“ 36800 Lt, iš viso 119235 Lt, jiems taip pat nepateikti panaudojimo dokumentai, šios lėšos liko R. V. žinioje. R. V. nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad bendrovės „R“ veikloje panaudojo VšĮ „X“ ir G. Č. pervestas į jo asmeninę sąskaitą pinigines lėšas 1 308 661,79 Lt , o taip pat VšĮ „X“ ir UAB „K“ grynaisiais sumokėtus 119 235 Lt, R. V. padarytas nuostolis bendrovei „R“ sudaro 1 427 896,79 Lt (1 308 661,79+119 235) (t. 1, b.l. 40-65).
Iš R. V. 2011-01-31 mokestinio patikrinimo akto Nr. AU16-2 matyti, kad, patikrinus mokesčių mokėtojo R. V. pajamas ir išlaidas, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2005-09-01 iki 2008-12-31 į jo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, VšĮ „X“ pervedė 1 329 116 Lt ir G. Č. pervedė 30 500 Lt (t. 1, b. l. 7-15).
2011-05-02 raštu Nr. S/5213 AB „Swedbank“ pateikė UAB „R“ ir R. V. banko sąskaitų išklotines už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2010-10-01, iš kurių matyti, kad R. V. į asmeninę sąskaitą buvo pervedami pinigai iš VšĮ „X“ už atliktus statybos darbus, kurie vėliau buvo išgryninti mokėjimo kortele (t. 1, b.l. 143-159).
2012-02-06 raštu Nr. SR-5160 AB „Swedbank“ pateikė R. V. turimoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) vykusių operacijų dokumentų kopijas, patvirtinančias, kad R. V. pats asmeniškai ėmė grynuosius pinigus iš banko (t. 2, b. l. 1-35).
Restruktūrizuojamos VšĮ „X“ 2012-02-09 rašte nurodyta, kad G. Č. iš asmeninės sąskaitos pervedė pinigus už UAB „R“ atliktas paslaugas VšĮ „X“ pagal 2006-01-12 paskolos sutartį su VšĮ „X“ (t. 2, b.l. 36-37).
2006-10-23 priede prie sutarties Nr. 3 nurodyta, kad pinigus UAB „R“ už atliktus darbus pervesti į AB bankas HANSABANKAS atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 43).
UAB „R“ direktoriaus R. V. 2005-12-14 prašyme nurodyta, kad pinigus UAB „R“ už atliktus darbus pervesti į R. V. AB bankas HANSABANKAS atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 46).
Iš 2008-12-09 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto matyti, kad galutinis saldo sudaro 0 Lt (t. 2, b.l. 47 - 53).
2005-04-29 fizinio asmens banko sąskaitos sutartyje nurodyta, kad AB bankas HANSABANKAS sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso klientui R. V. (t. 2, b.l. 80).
Iš 2012-04-24 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta mokėjimo kortelė Visa elektron Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. V.. Panaudojęs šią kortelę, R. V. iš savo sąskaitos paimdavo grynuosius pinigus (t. 2, b.l. 81-84).
Juridinio asmens duomenyse nurodyta, kad UAB „R“ nuo 2004-10-14 direktorius yra R. V. (t. 2, b.l. 111-112).
Iš statybos rangos sutarties Nr. 05 matyti, kad tarp VšĮ „X“ ir UAB „R“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ( t. 2, b. l. 68-69 ).
Iš rangos sutarties matyti, kad 2006-10-03 tarp VšĮ „X“ ir UAB „R“ buvo sudaryta rangos sutartis dėl komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), statybos montavimo darbų ( t. 1, b. l. 70-72 ).
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama, atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms.
Kita vertus, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi, ir kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto pasisavinimą, reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pavyzdžiui, buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma apgaulingai, siekiant gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.). Nors šiais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme ( kasacinė nutartis Nr. 2K-P-78/2012 ).
Kaip jau minėta, tarp VšĮ „ X“ ir UAB „ R“ buvo sudarytos dvi statybos rangos sutartys dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir dėl komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), statybos montavimo darbų. Šiuos darbus atliko UAB „R“, kurios direktorius yra kaltinamasis R. V.. Teismo nuomone, nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad kaltinamasis veikė sąmoningai ir nusikalstamai, siekdamas sau turtinės naudos, sudarydamas šias sutartis ketino apgauti kitą šalį ir nevykdyti sutarčių sąlygų. Priešingai, jis numatytas sutarčių sąlygas įvykdė, sutartus darbus atliko. VšĮ „X“ jam jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškia. Iš jau minėto tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto matyti, kad galutinis saldo sudaro 0 Lt.
Teismas pripažįsta įrodytu tai, kad kaltinamajam minėti pinigai buvo pervesti į jo asmeninę sąskaitą, jis jų į UAB „ R“ sąskaitą neįnešė, jų neužpajamavo, pinigus paimdavo iš banko grynaisiais pinigais arba pinigus išgrynindavo asmenine banko kortele. Šių aplinkybių neneigia ir pats kaltinamasis. Jo aiškinimu, šiuos jam pervestus pinigus jis panaudojo darbų atlikimui, darbus atlikusių asmenų atlyginimams išmokėti, atlyginti už technikos nuomą. Tai, kad sutartyse numatytus darbus atliko būtent UAB „ R“, šiai bendrovei jokios pretenzijos nereiškiamos, patvirtino liudytojai R. G. ir G. Č. (dabartinė ir buvęs VšĮ „X“ direktoriai). Tokiu būdu nustatyta, kad darbus atliko būtent kaltinamojo R. V. vadovaujama UAB „ R“, o jam parvesti pinigai buvo panaudoti šių darbų atlikimui. Priešingu atveju, jeigu tikėti tuo, kad pervestus pinigus pasisavino kaltinamasis, tai tampa neaišku, kokiu būdu ir iš kokių lėšų buvo atlikti jau minėtose sutartyse numatyti darbai. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis netvarkė bendrovės buhalterijos. Tokiu būdu gauti pinigai ir nebuvo įnešti į bendrovės sąskaitą. Tačiau, kaip jau minėta, sutarti darbai buvo atlikti, pastatai pastatyti. Tai, kad tuos darbus atliko būtent UAB „R“ patvirtina ir minėta 2012-03-30 specialisto išvada Nr. 5-2/54 dėl UAB „ R“ ir R. V. ūkinės finansinės veiklos tyrimo.
Byloje nėra jokių duomenų, kad R. V. turėjo tikslą 1 427 896,79 Lt tiesiogine tyčia pasisavinti, t. y. nenustatyta veikos subjektyvioji pusė. Kai bent vieno iš nusikaltimo sudėties elementų nėra, veika negali būti pripažįstama nusikaltimu. Be to, vien dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, nepateikimas dar neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad asmeniui patikėtas ar jo žinioje buvęs turtas pasisavintas, jei pinigų panaudojimą patvirtina kiti įrodymai. Jau minėti liudytojai R. G. ir G. Č. nurodė, kad pinigai kaltinamajam buvo pervesti už atliktus darbus. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo.
Tokiu būdu darytina išvada, kad minėti pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms, ir bendrovei nebuvo padaryta reali turtinė žala. Kartu teismas kritiškai vertina jau minėtos specialisto išvados Nr. 5-2/54 dalį, kurioje konstatuota, kad R. V. padarė bendrovei „ R“ 1 427 896,79 Lt nuostolį.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad kaltinamasis R. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl jis dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 2 d., išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p. ).
Byloje pareikštas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 1 427 896,79 Lt civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p. ).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d. ).
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, teisiamas pirmą kartą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Todėl jam skirtina įstatymo sankcijoje nustatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymo sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297 - 299 str., 301 - 303 str., 308 str.,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir skirti bausmę – 150 MGL, t. y. 19500 Lt (devyniolika tūkstančių penkių šimtų litų) baudą, įpareigojant nuteistąjį per BVK 22 str. nustatytą 6 mėnesių terminą paskirtą baudą sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
R. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 1 427 896,79 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - UAB „R“ buhalterinės apskaitos dokumentus (1 paketas, 326 lapai), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „R“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būt apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.