Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Valdui Andrijauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų K. E., S. D., V. S., R. Š., B. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-240-750/2009 pagal pareiškėjų K. E., S. D., V. S., R. Š., B. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono valstybinei mokesčių inspekcijai, J. G. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1994-02-11 ŽŪB „Katyčių agroservisas“ ataskaitinio susirinkimo protokolu Nr. 3 bendrovės nariai nusprendė dėl bendrovės turto padalijimo bendrovės pajininkams. Susirinkimo protokolu bendrovės pajininkams K. E., V. E., A. D. buvo perduotas automobilių garažas, pajininkams V. S., R. Š., B. K., S. D., J. M., P. A., T. M., E. Š., E. Ž., Z. K., V. V., H. B., J. J., O. A. perduotos mechaninės dirbtuvės su visais įrenginiais. Buvę ŽŪB „Katyčių agroservisas“ pajininkai pareiškėjai kreipėsi į teismą nurodydami, kad jiems perduotą turtą daugiau kaip dešimt metų valdo nepertraukiamai, teisėtai, sąžiningai ir atvirai, todėl prašė nustatyti faktą, kad jie turtą įgijo pagal įgyjamąją senatį. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažyma rodo, kad daiktinės teisės į pastatus, kaip tai numato Nekilnojamojo registro įstatymo 13 str. 2 d., neįregistruotas (b. l. 81). Jų neįregistravo ne tik pareiškėjai, bet ir ankstesni pastatų valdytojai, tarp jų ir ŽŪB „Katyčių agroservisas“, kurią likvidavus pastatai išdalyti buvusiems pajininkams LR Žemės ūkio bendrovių įstatymo 30 str. nustatyta tvarka.

Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68–4.71 straipsnių, reglamentuojančių įgyjamąją senatį, taikymu ir aiškinimu. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 str. 1 d., suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 str. numatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68–4.71 str. nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant CK 4.68–4.71 str. numatytoms sąlygoms. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į daiktų užvaldymo pradžios momentą – 1994 m., t. y. į tai, jog tuo metu galiojo 1964 m. CK, kuriame nebuvo normų, kurios nustatytų nuosavybės teisės įgijimą daikto valdymu pagal įgyjamąją senatį. Tačiau tokių normų nebuvimas nereiškia, kad daikto valdymas, prasidėjęs iki 2000 m. CK, nesukelia teisinių pasekmių. Tokių pasekmių atsiradimą lemia Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis, kuriame nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio Kodekso įsigaliojimo 2003-07-01 ir tęsiasi jam įsigaliojus. Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo jo įregistravimo viešame registre momento, todėl, kai CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003-07-01 ir daikto valdymas nebuvo įregistruotas viešame registre, daikto valdymas nėra viešas. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai nekilnojamųjų daiktų neįregistravo viešame registre ir kadangi neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį, nes pagal CK 4.23 straipsnio 3 dalį slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų pareiškimą dėl fakto nustatymo, padarė tinkamas išvadas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas, nes nėra visų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-06 nutartyje Nr. 3K-3-156/2010 nurodytų sąlygų.

Kolegija pažymi, kad CK 1.138 straipsnyje įtvirtintos bendrosios normos, reglamentuojančios, kokiais galimais būdais civilines teises įstatymuose nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Asmenys, siekdami apginti civilines teises, turi teisę savo nuožiūra pasirinkti savo civilinių teisių gynimo būdus ir nuspręsti naudoti vieną iš jų ar kelis iš karto. Kadangi pareiškėjai savo civilinių teisių gynimo būdu pasirinko reikalavimą nustatyti faktą, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas – pareiškėjų veiksmai neatitinka įstatymo nustatytų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų (CK 4.68– 4.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.