Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus, vyriausiajai specialistei Vaidilutei Stalmokienei,

tretiesiems asmenims R. K., R. V. K. , Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovei, Aušrai Nikolajevenei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. P., R. K., O. G., tretiesiems asmenims R. K., R. V. K., Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams, išvadą teikianti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija, teikianti išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai. Pažymėjo, kad 2014 m. sausio 30 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu D. P. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. D. P. neįgyvendina tėvų teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu, yra užėmusi pasyvią poziciją dėl savo vaikų ateities ir nesiima jokių veiksmų, kad jie galėtų grįžti į šeimą yra visiškai nusišalinusi nuo jų auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. D. P. yra sveika ir darbinga, tačiau gera valia išlaikymo savo vaikams neteikia. Šiuo metu su dukra U. K. ir sugyventiniu M. Š. gyvena M. Š. ir jo seseriai priklausančiame name, Elevatorių g. 6, Kėdainiuose (b. l. 82-83).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė D. P., būdama darbinga ir sveika, nesirūpina ir neaugina savo keturių iš penkių vaikų, neteikia jiems išlaikymo ir net nesidomi kaip jie gyvena. Du jos vaikai –E. K. ir T. K., jų tėvo R. K. prašymu, gyvena su tėvu ir močiute R. K., kurie juos augina ir rūpinasi, juos išlaiko. Kiti du atsakovės sūnus – N. G. ir M. G. buvo atsakovų D. P. ir O. G. laikinai palikti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, tačiau nei vienas iš tėvų vaikais taip ir nesidomėjo, nesirūpino ir neišreiškė noro juos auginti šeimoje. Atsakovė šiuo metu gyvena Kėdainiuose su sugyventiniu, augina dukrą U. K.. Šios mergaitės tėvų įrašytas R. K., kuris vaiku taip pat niekada nesirūpino, nesidomėjo, neteikė jai išlaikymo. Pabrėžė, jog visi atsakovai yra darbingi ir sveiki, tačiau nedirba, gyvena asocialų gyvenimą, nesirūpina savo vaikais, ir nevykdo pareigos jų išlaikyti. Esant šioms aplinkybėms, mano, kad tinkamiausia išeitis, atsakovei D. P., O. G. ir R. K. neterminuotai apriboti jų tėvų valdžia į vaikus - E. K. ir T. K., M. G., N. G., atsakovui R. K. į jo dukrą – U. K. ir iš jų priteisti išlaikymą iki vaikų pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtina tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų pilnai materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, esant tėvų kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. P. yra pagimdžiusi penkis vaikus – E. K., gimusią 2003 m. gruodžio 30 d. (įrašo Nr. 100), kurios tėvas yra R. K. (b. l. 54), T. K., gimusį 2005 m. bandžio 3 d. (įrašo Nr. 467), kurio tėvas yra R. K. (b. l. 55), U. K., gimusią 2010 m. rugpjūčio 23 d. (įrašo Nr. 1595), kurios tėvas yra R. K. (b. l. 35), N. G., gimusį 2013 m. balandžio 8 d. (įrašo Nr. 557), kurio tėvas yra O. G. (b. l. 20), M. G., gimusį 2012 m. vasario 17 d. (įrašas 361), kurio tėvas yra O. G. (b. l. 23).

2006 m. spalio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečių vaikų E. K. ir T. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu R. K., a/k (duomenys neskelbtini) (b. l. 56), o 2007 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu R. V. Končiuvienė skirta vaikų laikina globėja (b. l. 46). Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, jog vaikai gyvena su tėvu ir močiute, kurie juos augina ir rūpinasi, juos išlaiko ir nuo 2008 m. spalio 31 d. ši šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitos (b. l. 47).

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 25 d. atsakovų D. P. ir O. G. prašymais jų vaikai – M. G. ir N. G. buvo laikinai apgyvendinti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (b. l. 17-18). Šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovai D. P. ir O. G. savo vaikų iš globos namų nepasiėmė ir neprašė jų grąžinti, jais nesidomėjo ir nesirūpino, ir nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. neteikė jiems jokio išlaikymo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė D. P., šiuo metu augina dukrą U. K. ir su ja bei sugyventiniu gyvena Kėdainiuose. Atsakovė niekur nedirba, nesimoko, negauna iš savivaldybės jokių pašalpų ar išmokų (b. l. 108-118, 138). Duomenų, kad atsakovė būtų nedarbinga dėl ligos byloje nėra.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovai O. G. ir R. K. niekur nedirba, negauna jokių nuolatinių pajamų, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (b. l. 119-127, 128). Duomenų, kad atsakovai būtų nedarbingi dėl ligos byloje nėra.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad atsakovė D. P. šeima jau nuo 2005 metų buvo BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro žinioje. Dėl netinkamos vaikų priežiūros, tėvystės įgūdžių stokos, netinkamo biudžeto planavimo, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Vėliau vaikų mama D. P. dingo, nebuvo žinoma apie jos gyvenamąją ar darbo vietą, vaikų ji nelankė, nesidomėjo jų ugdymu, materialiai neišlaikė. 2010 m. rugsėjo 29 d. dėl socialinių įgūdžių stokos D. P. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1704 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Po ko, 2012 m. rugsėjo mėnesį D. P. vėl sugrįžus į Klaipėdą ir apsigyveno Debreceno g. 13-37 ir dėl socialinių įgūdžių stokos 2012-10-04 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2291 vėl įrašyta į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-27 įsakymais Nr. AD1-2374 ir Nr. AD1-2375 M. G., gim. 2012-02-17 ir N. G., gim. 2013-04-08 nustatyta laikinoji globa ir jų gyvenamoji vieta nustatyta Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (b.l. 10-16, 24-34, 37-44).

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (LR CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog atsakovė D. P., O. G. ir R. K. piktybiškai vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiams savo vaikams, jais nesirūpina, jų neišlaiko, vengia su jais bendrauti (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai negali užtikrinti net minimalių gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečių vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi tik dėl savo pačių kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovės atstovės, trečiųjų asmenų, paaiškinimų, konstatuotina, jog atsakovai D. P., O. G., R. K. visiškai nesirūpina savo vaikais, t.y. nevykdo jiems įstatymu nustatytų savo kaip motinos/tėvų pareigų, ir nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis. Atsakovė, būdama penkių vaikų motina, nusišalino nuo keturių savo vaikų priežiūros, būdama visiškai sveika ir darbinga, ji niekur nedirba, negauna jokių pajamų, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovė net ir po to, kai dviejų jos vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų tėvu, po to pagimdė dar du berniukus, kuriuos paliko kūdikių namuose ir jais daugiau nesirūpino, be to, atsakovė pateikdama atsiliepimą nurodė, jog sutinka su neterminuotu, jos kaip motinos valdžios apribojimu (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., 20 str. 1 p.). Esant išdėstytų aplinkybių visumai, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovei D. P. motinos valdžią yra pargrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Taip pat konstatuotina, jog atsakovai O. G. ir R. K. visiškai nesirūpina savo vaikais – M. G., N. G., U. K., t.y. nevykdo jiems įstatymu nustatytų savo kaip tėvų pareigų, ir nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis. Atsakovai sąmoningai nusišalino nuo savo vaikų priežiūros, būdami visiškai sveiki ir darbingi, jie niekur nedirba, negauna jokių pajamų, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovai nesidomi ir nesirūpina savo vaikais, niekada nereiškė noro juos auginti šeimoje ir sprendžiant iš jų elgesio tikėtis, jog jų elgesys ateityje pasikeis, nėra jokių pagrindų. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovams R. K. ir O. G. jų tėvų valdžią yra pargrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

A. D. P., O. G., R. K. sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 str. 3 d.).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jų gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą (Lietuvos Respublikos CK 3.256 straipsnis).

Minėta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-27 įsakymais Nr. AD1-2374 ir Nr. AD1-2375 M. G., gim. 2012-02-17 ir N. G., gim. 2013-04-08 nustatyta laikinoji globa ir jų gyvenamoji vieta nustatyta Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (b. l. 10-16, 24-34, 37-44). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, M. G. ir N. G. paliktina nustatyta globa neterminuoto motinos ir tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu, vaiko globėju paliekant Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus, gyvenamąją vietą paliekant tuose namuose (CK 3.256, 3.261 straipsniai).

Ieškovė prašo teismo priteisti išlaikymą keturiems D. P. nepilnamečiams vaikams iš pačios atsakovės, jos dukrai U. K. iš atsakovo R. K., o nepilnamečiams M. G. ir N. G. ir iš atsakovo O. G.. Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Dėl paminėto, spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nors bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė D. P. neturi registruotino turto, nedirba, augina mažametę dukrą U. K., tačiau mažinti ieškovės prašomų priteisti kitiems vaikams sumų teismas neturi pagrindo. Šią išvadą teismas daro įvertinęs, tai, jog atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga ir galinti teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, o prašoma priteisti 86,88 Eur (300 Lt) išlaikymo suma tik minimaliai atitinka vaikų poreikius, juolab, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja tėvus teikti išlaikymą savo vaikams ir nenumato jokių aplinkybių, kurios galėtų pašalinti šią pareigą. Teismas pažymi, kad sunki materialinė padėtis, į kurią atsakovė pateko dėl savo pačios nerūpestingų veiksmų, gerai moralei prieštaraujančio elgesio, negali sąlygoti visiško nusišalinimo nuo pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymo. Teismo nuomone, atsakovė privalo imtis visų būtinų veiksmų ir išnaudoti visas galimybes savo turtinei padėčiai pagerinti.

Teismas remiasi tais pačiais argumentais ir kriterijais ir atsakovų R. K. bei O. G. atžvilgu, todėl jų nekartoja. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo taip pat laikytinas, įrodytu ir pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai ir šioje dalyje.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovų D. P., R. K. ir O. G. priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Žyminio mokesčio dydis už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl neterminuoto motinos/tėvo valdžios apribojimo yra 41,70 Eur (144,00 Lt), todėl patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovų D. P., R. K. ir O. G. į valstybės biudžetą priteistina po 41,70 Eur (144,00 Lt) žyminio mokesčio iš kiekvieno, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Žyminio mokesčio dydis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis skaičiuojamas pagal bendra išmokų sumą už vienerius metus (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovės D. P. yra priteistas išlaikymas keturiems vaikams po 86,88 Eur kas mėnesį, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma yra 125,11 Eur, nuo kurios ieškovė buvo atleista ir kuri priteistina iš atsakovės. Iš atsakovo R. K. priteistas išlaikymas jo nepilanemetei dukrai po 86,88 Eur kas mėnesį, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma yra 31,27 Eur, nuo kurios ieškovė buvo atleista ir kuri priteistina iš atsakovo. Iš atsakovo O. G. priteistas išlaikymas dvejiems jo nepilnamečiams vaikams po 86,88 Eur kas mėnesį, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma yra 62,55 Eur, nuo kurios ieškovė buvo atleista ir kuri priteistina iš atsakovo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į vaikus – E. K., gim. 2013 m. gruodžio 30 d., T. K., gim. 2005 m. balandžio 3 d., M. G., gim. 2012 m. vasario 17 d. ir N. G., gim. 2013 m. balandžio 8 d.

Neterminuotai apriboti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į vaiką – U. K., gim. 2010-08-23.

Neterminuotai apriboti O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į vaikus – M. G., gim. 2012 m. vasario 17 d. ir N. G., gim. 2013 m. balandžio 8 d.

Nustatyti M. G., gimusiam 2012 m. vasario 17 d. ir N. G., gimusiam 2013 m. balandžio 8 d., nuolatinę globą ir nuolatiniu globėju skirti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikiu namus, įmonės kodas 290470820, Turistų g. 18, Klaipėda.

Nustatyti M. G., ir N. G., gyvenamąją vietą Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikiu namuose. S. K. sutrikusio vystymosi kūdikiu namus M. G. ir N. G. gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos vaikams – E. K., gimusiai 2013 m. gruodžio 30 d., T. K., gimusiam 2005 m. balandžio 3 d., M. G., gimusiam 2012 m. vasario 17 d., ir N. G., gimusiam 2013 m. balandžio 8 d. po 86,88 Eur (300 Lt) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2014 m. spalio 20 d. iki vaikų pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka. Skirti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikų E. K., gimusios 2013 m. gruodžio 30 d. ir T. K., gimusio 2005 m. balandžio 3 d., lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės D. P. 166,81 Eur (41,7 Eur + 125,11 Eur) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai U. K., gimusiai 2010 m. rugpjūčio 23 d., po 86,88 Eur (300 Lt) periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2014 m. spalio 20 d. iki dukters U. K. pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka. Skirti D. P. gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš R. K. 72,97 Eur (41,70 Eur + 31,27 Eur) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo vaikams M. G., gimusiam 2012 m. vasario 17 d., ir N. G., gimusiam 2013 m. balandžio 8 d. po 86,88 Eur (300 Lt) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2014 m. spalio 20 d. iki vaikų pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka.

Priteisti iš O. G. 104,25 Eur (41,70 Eur + 62,55 Eur) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.