Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-156-876/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-23
Bylos Nr.
1-156-876/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
T. M., T. B.
Nukentėjusysis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-156-876/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19749-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 2.3.6.4.4. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 23 d. Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamiesiems T. M., T. B., nukentėjusiajam D. M., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vietą (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2009-03-19 Jurbarko apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 m.,

kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. ir T. B. buvo kaltinami tuo, kad 2015 m. balandžio 6 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, išėmę D. M. negyvenamo namo lango rėmą su stiklais, tuo jį apgadindami, padarė 50 Eur turtinę žalą, įsibrovė į namą ir virtuvėje išgriovę viryklę ją sugadino, tuo padarydami 100 Eur turtinę žalą, pagrobė nerūdijančio plieno medsukį 50 Eur vertės, dvi metalines 200 litrų tuščias talpas 6 Eur vertės, keturis motociklo „Dniepr“ ratus su padangomis 8 Eur vertės, bei iš sodybos kiemo pagrobė bičių avilį 50 Eur vertės, 50 vienetų metalinių kuolelių 25 Eur vertės, vaško lydintuvą 30 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam padarė 289 Eur turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. M. nurodė, kad kaltu neprisipažįsta. Nurodė, kad jie atvažiavo į kiemą tik apsisukti, nes važiavo kasti smėlio. Tačiau pamatė stovintį džipą miške, jie pamanė, kad tai miško savininkas, todėl ten nevažiavo, o sustojo palaukti ir nuėjo į kiemą. Pamatė, kad ten buvo išmuštas namo langas, išvartyti aviliai. Nurodė, kad ten kur sustojo, buvo keturi ar penki kuoliukai, kuriuos įsidėjo į priekabą. Paskui atėjo kaimynė, kurios anksčiau nepažinojo. Ją matė tik vieną kartą. R. R. davė cigarečių, nes ji pati prašė. R. R. buvo akivaizdžiai apsvaigus. Ji išėjo ir jie išvažiavo. Patvirtino, kad jie paėmė penkis kuoliukus ir juos išsivežė. Nurodė, kad lango rėmas stovėjo sienoje įdėtas, tačiau buvo išmuštas langas. Teigė, kad jie rėmo neišėmė, į namą nebuvo įsibrovę. Tik per langą matė, kad ten viskas išdaužyta, iškuista. Patvirtino, kad iš namo nieko nepaėmė. Jie tik su kaimyne pakalbėjo, kad sodyba parduota, kad savininko dukra į užsienį išvažiavusi. Teigė, kad į sodybą užsuko tik apsisukti, nes jie važiavo smėlio. Nurodė, kad pokalbio, jog sodybos savininkas leido jiems pasiimti daiktus, tikrai nebuvo. Jie paėmė tik keturis kuoliukus ir jokio motociklo rato nebuvo jų priekaboje. Tie kuoliukai buvo prie miško, kur prasideda sodyba. Nežino, ar kuoliukai buvo sodybos teritorijoje, nes jie buvo prie miško, prieš namą. Nurodė, kad jie turėjo tik kastuvus bagažinėje. Dėl reiškiamo civilinio ieškinio nepripažįsta.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. B. nurodė, kad kaltu neprisipažįsta. Nurodė, kad važiavo smėlio kasti. Važiavo į sodybą tik apsisukti, nes nebuvo galimybės kitur su priekaba apsisukti. Pamatė, kad toje sodyboje lova kažkokia mėtėsi. Sustojo, nuėjo pasižiūrėti. Langas namo buvo išdaužtas. Rėmas buvo sienoje, nebuvo išimtas. Pasižiūrėjo ir atėjo kaimynė, su kuria pakalbėjo. Paskui išvažiavo. Nurodė, kad nebuvo pas juos nei bačkų pridėta, nei avilių, nei medsukių. Tik tuos keturis kuoliukus jis paėmė ir viskas. Nurodė, kad smėlio nepasikasė, nes džipas stovėjo ir jie bijojo kasti. Paaiškino, kad jie miške turėjo smėlį kasti, kitose vietose, prie kelio nesikasė, nes negalima. Tačiau tuo metu stovėjo džipas, todėl bijojo kasti. Jiems nebuvo kur apsisukti su priekaba, todėl važiavo iki sodybos apsisukti. Nurodė, kad R. R. anksčiau nepažinojo. Mano, kad jos parodymai skiriasi todėl, kad ji tuo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Patvirtino, kad motociklo rato pas juos bagažinėje nebuvo. Teismo posėdžio metu žiūrėdamas į vaizdo lentelę, kurioje nufotografuotas namo vaizdas iš šiaurinės pusės, nurodė, kad kai jie buvo, namo langas buvo toks pat. Dėl civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. balandžio 6 d. paskambino jo broliui R. R. ir pranešė, kad jo paveldėtoje sodyboje galimai pamatė vagis, kurie vagia ir yra įsilaužę. Maždaug po pusės valandos ar valandos nuvyko į sodybą. Pirmiausia pastebėjo, kad išimti iš staktos rėmai su stiklais. Viduje buvo sugriauta krosnis, metalo dalys prie lango padėtos, paliktas laužtuvas, metalinės detalės. Matėsi, kad skubėjo. Kitame kambaryje pasigedo dviejų metalinių talpų ir medsukio. Buvo išvartyti drabužiai. Lauke pasigedo vieno avilio ir saulinio lydintuvo. Palėpėje nebebuvo motociklo keturių ratų. Vakare grįžęs namo susisiekė su R. R., kuri pasakė, kad žmones ir mašinos numerius atsimintų. Tada skambino policijai ir su tyrėjais nuvažiavo į sodybą. Kai nuvažiavo, laužtuvas ir kiti pėdsakai buvo likę. Laužtuvą jis pasiėmė, policijos pareigūnams jo nereikėjo. Nurodė, kad buvo išvažinėtas kiemas ir likusios nepaimtos metalinės detalės. Nurodė, kad prieš šią vagystę sodyboje buvo gal balandžio 1 d. Tada buvo išplėštas lango kabliukas, matyti, kad kažkas buvo lindę į vidų. Tada policijos nekvietė, nes žala nebuvo padaryta. Po to užkalė stipriau langus, duris sutvirtino. Tas langas buvo su vinimi iš vidaus, jį sutvarkė, uždarė. Nurodė, kad į jo sodybą reikia važiuoti specialiais miško keliukais, daugiau niekur nepapuoli, tik į tą sodybą. Kai pasibaigia miškas, akivaizdžiai matyti, kad tai yra namų valdos žemė. Nurodė, kad su kaimyne R. R. yra pažįstami. Po savininko mirties prašė, kad R. R. kartais pažiūrėtų sodybą. Ji apie kitų asmenų lankymasis sodyboje nieko neminėjo. Nurodė, kad prie pat namo traktoriaus vėžių nebuvo, buvo tik prie miško tos vėžės. Nurodė, kad jam buvo grąžinti keturi kuoliukai. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad girdėjo mašiną, nes šuniukas sulojo, todėl nuėjo pažiūrėti. Kad jie būtų ką pavogę, tai ji negali pasakyti. Nurodė, kad jų mašinos priekabutėje buvo keli kuoliukai. Kad ten ką vogtų tai tikrai nematė. Ji nuėjo į G. M. kiemą, o juodu stovėjo prie mašinos. Nežino, ar automobilio bagažinė buvo atidaryta. Vakare, kai atvažiavo policija, pamatė kad langai išplėšti. Matė, kad priekaboje buvo kuoliukai, tačiau nežino kam ta mašina priklauso. Nurodė, kad truputį kalbėjo su kaltinamaisiais. Neatsimena ką su kaltinamaisiais kalbėjo, tačiau teigė, kad tuo metu buvo blaiva. Nežino nei kam mašina, nei kam priekaba priklausė. Priekaba prie mašinos buvo prisegta. Po sodybos savininko mirties vasario mėnesį toje sodyboje niekas negyveno. Iš sodybos rinkosi kam ko reikėjo. Ji nebuvo susitarius, kad prižiūrėtų sodybą. Kai numirė sodybos savininkas, nežino kas, bet vežėsi malkas, gal metalą. Ji nėjo kiekvieną kartą į kiemą ir nežiūrėjo, kas ten ką vežėsi. sodybos niekas neprižiūrėjo. Nurodė, jog žino, kad D. M. gyvena Lukšiuose, tik kartais atvažiuoja į sodybą malkų gamintis. Kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, neatsimena. Dėl to, kad įvykio metu buvo neblaivi, tai parodymai yra neteisingi. Nuo vasario mėnesio iki vagystės negali pasakyti kiek ten kartų ir kas ten buvo atvažiavę. Po savininko mirties iš karto turtas buvo vežamas, buvo ir vėliau. Nurodė, kad tą vakarą ji D. M. neskambino. Ji savo draugui pasakė numerį, kuris turėjo jo brolio (M.) telefono numerį ir pranešė jam. Nurodė, kad vieną iš kaltinamųjų (parodė į D. M.) du kartus matė, vieną kartą prie mašinos, kitą kartą apklausoje. Teigė, kad policijos pareigūnams sakė tiesą ir patvirtino, kad jos anksčiau duoti parodymai yra teisingi. Nurodė, kad prieš sutinkant vyrus sodyboje, ji dar prieš tai buvo sodyboje, kai savininkas buvo gyvas, dar vėliau irgi buvo nuėjus ir viskas ten gerai buvo. D. M. buvo pasikeitęs spyną. Langai buvo vietoje. Nurodė, kad prieš įvykį spyna nebuvo nupjauta, o tuo metu, kai policija atvažiavo, nežino ar spyna buvo nupjauta. Patikslino, kad įvykio metu ji nebuvo išgėrus, tik vėliau buvo išgėrus, kai policija buvo atvažiavusi.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojos R. R. duoti parodymai, kur nurodoma, kad ji prižiūri D. M. negyvenamą sodybą, nes gyvena kaimynystėje. 2015-04-06 apie 14 val., ji išgirdo lojant šunis, todėl nusprendė nueiti pažiūrėti, kas vyksta. Buvo šiek tiek neblaivi. Nuėjusi prie D. M. sodybos, pamatė tamsios spalvos lengvąjį automobilį, markės neįsidėmėjo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su šviesiai mėlynos spalvos priekabėle, kurioje pamatė sudėtus kelis metalinius strypus ir vieną metalinį ratą, galimai motociklo. Daugiau daiktų joje nepastebėjo, labai arti nebuvo priėjusi. Prie automobilio pamatė du nepažįstamus vyrus, ji pasiteiravo, ką jie ten veikė. Vienas iš jų atsakė, kad sodyboje gyvenusi moteris A. D. jiems leido kai ką iš jos pasiimti. Ji atsakė, kad sodybos paveldėtojas yra D. M. ir nieko imti negalima. Vyrai susėdo į automobilį ir išvažiavo. Ji sodyboje, prieš sutinkant minėtus vyrus, buvo maždaug prieš savaitę laiko ir nieko įtartino nepastebėjo, jokių kitų pašalinių asmenų prie sodybos ar sodyboje, nematė (b. l. 27-28, 30).

Taip pat buvo pagarsinti ir liudytojos A. D. duoti parodymai, kur nurodoma, kad nuo 2015 m. vasario mėn., kuomet mirė G. M., ji nebegyvena jo sodyboje (duomenys neskelbtini). Ten ji pragyveno apie 8 metus. Kas šiuo metu prižiūri G. M. namus, ji nežino. Jai ten niekas nepriklauso, sodyboje šiuo metu nesilanko. Apie vagystę iš G. M. sodybos ji nieko nežinojo, išgirdo apie tai tik iš laikraščio. Ji niekada nieko niekam neleido pasiimti daiktų iš G. M. sodybos, tokių kalbų niekada nėra buvę. Ji niekada nebuvo girdėjusi ir nepažįsta tokių asmenų, kaip T. B. ir T. M. (b. l. 38-39).

Pateikti kaltinimai byloje buvo grindžiami šiais duomenimis:

- 2015-04-06 protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad D. M. pranešė apie vagystę, įvykdytą įsibraunant į jo sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 4);

- 2015-04-06 įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, kuriose užfiksuota nusikaltimo vieta – D. M. sodyba (b. l. 5- 15);

- reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad iš įtariamojo T. M. paimti 4 metaliniai kuoliukai (b. l. 43-45), kurie aprašyti apžiūros protokole (b. l. 46-51) ir pakvitavimu grąžinti savininkui D. M. (b. l. 52);

- nukentėjusiojo D. M. parodymais (b. l. 18-19);

- liudytojos R. R. parodymais (b. l. 27-28, 30);

- liudytojos A. D. parodymais (b. l. 38-39);

- akistata tarp įtariamojo T. B. ir liudytojos R. R., kurios metu esminių prieštaravimų tarp jų parodymų pašalinti nepavyko (b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų, jog T. M. ir T. B. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamajame akte nurodoma, kad atsakomybėn traukiamų asmenų kaltę patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas ir foto lentelės, reikalaujamų daiktų protokolas, apžiūros protokolas, akistatos protokolas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai.

Kaltinamieji buvo traukiami atsakomybėn už tai, kad įsibrovę į namą išimdami lango rėmą negyvenamojoje sodyboje išgriovė viryklę, pagrobė medsukį, tuščias talpas, keturis motociklo ratus, bičių avilį, 50 vnt. metalinių kuoliukų. Teismas laiko, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos kaltinamųjų veiksmus, kaltinimas yra grindžiamas tik prielaidomis ir menamomis versijomis. Teismo posėdžio metu abu kaltinamieji nurodė, kad jie buvo užvažiavę į sodybos kiemą iš kur paėmė 4 kuoliukus. Paimtus kuoliukus jie grąžino, tačiau jie kategoriškai neigė kaltę dėl kitų jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, ir teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamųjų duodamais parodymais.

Išanalizavus bylos medžiagą ir nurodomus duomenis, teismas konstatuoja, jog šioje byloje apskritai nebuvo tirtas vagystės ir turto sunaikinimas ar sugadinimas faktas, nes duomenų dėl šių nusikalstamų veikų net nebuvo renkama, nebuvo atlikti jokie veiksmai, kurių metu būtų galima nustatyti, jog buvo įvykdytos šios nusikalstamos veikos. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jam atvykus į sodybą, jis rado sugriautą viryklę, matėsi, kad kaltininkai bandė surinkti ir išvežti visą metalą, viduje buvo laužtuvas, kuriuo galimai ir buvo ardoma viryklė. Tačiau pareigūnams apžiūrint įvykio vietą nebuvo fiksuojami ir renkami įrodymai, nebuvo paimtas laužtuvas, ant kurio galimai galėjo likti kaltininkų pirštų antspaudų ir pan. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad iš įvykio vietos niekas nepaimta.

Apklausta liudytoja R. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nurodė, kad ji išgirdo atvažiavus automobilį, sulojo šuo ir ji ėjo pažiūrėti, kas ten atvyko. Taigi akivaizdu, kad nuo kaltinamųjų įvažiavimo į sodybą iki liudytojos atėjimo į kiemą praėjo neilgas laiko tarpas. Jai atėjus į kiemą, ji pamatė kaltinamuosius lauke, automobilio priekaboje matė kelis kuoliukus ir lyg ratą. Galima daryti išvadą, kad kaltinamieji sodybos kieme buvo neilgai, tuo tarpu kaltinime nurodoma, kad asmenys turėjo spėti įsilaužti į namą, namo viduje išgriauti viryklę, surasti name ir sodybos kieme didelių gabaritų ir didelį kiekį daiktų, juos pasikrauti ir išvežti. Kaltinime nurodoma, kad buvo pavogtas medsukis, dvi 200 litrų tuščios talpos, keturi motociklo ratai, bičių avilys, 50 vnt. metalinių kuolelių, vaško lydintuvas. Akivaizdu, kad kaltinime nurodomas daiktų kiekis yra didelis ir tokį kiekį daiktų kaimynė tikrai turėjo pamatyti kaltinamųjų priekaboje, tuo tarpu ji tik nurodė, kad matė kuoliukus (kurių paėmimą pripažino ir patys kaltinamieji), taip pat ji teigė, kad lyg matė ratą. Šios nurodytos aplinkybės parodo, kad kaltinamieji neturėjo galimybės atlikti jiems inkriminuojamų veiksmų, nes sodybos kieme jie buvo trumpą laiką, o inkriminuojamiems neteisėtiems veiksmams atlikti būtų reikėjo daug daugiau laiko. Taip pat nurodomų pagrobtų daiktų nematė nei įvykio liudytoja R. R., pas kaltinamuosius nebuvo atliktos kratos, šie daiktai nebuvo rasti. Nors kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamųjų kaltę patvirtina reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 43-45), tačiau teismas laiko, kad šis protokolas kaltinamųjų kaltės dėl jiems inkriminuojamos vagystės nepatvirtina, o pagrindžia kaltinamųjų nurodomas aplinkybes. Kaltinamieji nuo pirmosios apklausos (buvo apklausiami kaip liudytojai b. l. 32, 36) viso tyrimo metu teigė, kad jie prie sodybos lauke pamatė keturis kuoliukus, kuriuos pasiėmė. Paimtus kuoliukus jie ir grąžino, kas patvirtina jų duodamų parodymų teisingumą, o neįrodo jų veiksmuose vagystės požymius.

Įvykio vietos apžiūros protokole yra aprašyta įvykio vieta, padarytos fotonuotraukos, tačiau jokie pėdsakai neužfiksuoti, nėra jokių duomenų, kurie leistų neabejotinai nustatyti, kad būtent T. M. ir T. B. įvykdė inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus. Nukentėjusysis D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie sodyboje buvusius asmenis jam nurodė R. R., o šios liudytojos parodymai kelia abejonių jų teisingumu. Net ir darant prielaidą, kad R. R. teisingai nurodė įvykio aplinkybes, teismas laiko, kad jos parodymai nėra pakankami, kurie patvirtintų kaltinamųjų kaltę. Pirmiausia, ji nematė, kad kaltinamieji buvo namo viduje, nematė, kad kaltinamieji būtų paėmę visus pagrobtus daiktus. Antra vertinant jos parodymus laiko atžvilgiu, akivaizdu, kad kaltinamieji net ir negalėjo turėti galimybės atlikti inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus. R. R. parodymai tik patvirtina faktą, kad kaltinamieji buvo sodybos kieme bei paėmė 4 kuoliukus, tačiau šie veiksmai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojos A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad niekam neleido imti daiktų iš sodybos ir kaltinamųjų nepažįsta. Tokias aplinkybes nurodė ir kaltinamieji, tad teismas laiko, kad šios liudytojos parodymai neturi įrodomosios reikšmės bylos aplinkybėms nustatyti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos kaltinamieji T. M. ir T. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kategoriškai neigė savo kaltę, jų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, jie aiškiai nurodė, kad įvykdyti nusikalstamą veiką neplanavo ir jokių veiksmų dėl to nederino, o į nukentėjusiojo sodybą važiavo tik tam, kad apsisuktų, neturėdami jokio tikslo vogti ar gadinti svetimą turtą. Pateikta versija, kad jie nuvažiavę į sodybą ją apžiūrėjo tik iš žmogiškojo smalsumo, nes matė, kad namo langas jau buvo išdaužtas ir išvažiuojant pasiėmė tik keturis metalinius kuoliukus, iš esmės liko nepaneigta, bei neprieštarauja kitiems objektyviems byloje surinktiems įrodymams. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta tik, kad kaltinamieji iš sodybos kiemo paėmė keturi kuoliukus, kurių vertė yra apie 2 Eur, tad jų veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Akcentuotina, kad teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Dėl aukščiau pasisakytų motyvų teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu išsamiai ištirti bei įvertinti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, yra nepakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nepatvirtina T. M. ir T. B. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. kelia abejones dėl kaltinamųjų kaltės, todėl, teismui negalint remtis prielaidomis bei nepavykus pašalinti abejonių, kurios turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, T. M. ir T. B. išteisintini neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BK 303 str. 5 d. 2 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šioje konstitucinėje nuostatoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Nekaltumo prezumpcija taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d. Taigi iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-221/2008).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir nepatvirtina T. M. ir T. B. kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta teismas konstatuoja, kad byloje nėra pagrįstų duomenų, jog T. M. ir T. B. įvykdė vagystę ir turto sunaikinimą ar sugadinimą, todėl jie išteisintini.

D. M. civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems T. M. ir T. B., atmestinas, nes neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo darant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 308 str.,

nusprendžia:

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. padarymo, neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas.

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. padarymo, neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą T. M., panaikinti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą T. B., panaikinti.

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė