Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių uždarosios akcinės bendrovės ,,Jūratės korporacija“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Autofartus“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos pastoliai“, uždarosios akcinės bendrovės ,,ASSA įranga“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Vejuva“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Velansta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarties kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimais uždarosios akcinės bendrovės ,,Telktis“ bankroto byloje Nr. B2-2958-553/2008.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bankroto administratorius 2009 m. birželio 8 d. padavė teismui prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą UAB ,,Velansta“, pakeisti kreditorių Vilniaus apskrities VMI į AB Turto banką. Nurodė, kad tarp VMI bei AB Turto banko buvo sudaryta 2002 m. kovo 29 d. Mokestinės nepriemokos reikalavimo teisės perleidimo sutartis bei 2002 m. rugpjūčio 9 d. jos pakeitimas, kurių pagrindu 2009 m. gegužės 7 d. mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 38 AB Turto bankui buvo perduota reikalavimo teisė į BUAB ,,Telktis“ 140 387,77 Lt mokestinę nepriemoką.

Kreditoriai UAB ,,Jūratės korporacija“, UAB ,,Autofartus“, UAB ,,Baltijos pastoliai“, UAB ,,SAAS įranga“, UAB ,,Vejuva“ ir UAB ,,Velansta“ 2009 m. rugpjūčio 6 d. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria kreditorius Vilniaus apskrities VMI pakeistas kreditoriumi AB Turto banku, šioje dalyje priimti naują nutartį ir panaikinti Mokestinių nepriemokų ir jų bylų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 38 dalyje dėl UAB ,,Telktis“ mokestinių nepriemokų perdavimo; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities VMI Mokesčių administravimo įstatymo 10, 69, 70 straipsnių nustatyta tvarka atlikti UAB ,,Telktis“ 2004-2008 metų nuslėptų pajamų dydžių nustatymą bei nustatyti nepriskaičiuotus ir nesumokėtus mokesčius biudžetui bei įmokas SODROS bei Privalomojo sveikatos draudimo fondams; 3) panaikinti teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo; 4) atstatyti terminus teismo 2009 m. liepos 7 d. bei 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartims apskųsti; 5) CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą apie paaiškėjusius O. S. ir R. Balevičiaus nusikalstamų veikų požymius. Grįsdami skundą dalyje dėl minėtos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarties, apeliantai nurodė, kad ši nutartis priimta skubotai, nepasibaigus teisminiams ginčams bei užkerta kelią teisingai išspręsti bylą. Apeliantų nuomone, teismas, pakeisdamas kreditorių Vilniaus apskrities VMI į AB Turto banką užkirto kelią visų likusių kreditorių siekiams atstatyti teisingumą ir susigrąžinti apgaule pagrobtas prekes, paslaugas ir avansus, nes įmokų SODROS ir Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondams priskaičiavimo teisingumo tikrinimas yra pavestas VMI, o AB Turto bankas šių pareigų atlikti negali. Tokiu būdu mokesčių administratoriui VMI atimta galimybė atlikti savo įstatyminę priedermę ir ginti viešąjį interesą.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtu atskiruoju skundu skundžiamos dvi atskiros teismo nutartys, tai yra Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria iškelta bankroto byla, bei 2009 m. liepos 7 d. nutartis, kuria patikslintas BUAB ,,Telktis“ kreditorių sąrašas, teisėjų kolegija laiko, kad šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo klausimus tikslinga nagrinėti atskirose nutartyse. Šioje nutartyje bus pasisakoma dėl apeliantų atskirojo skundo dėl teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip minėta, skundžiama 2009 m. liepos 7 d. nutartimi, be kitų klausimų, teismas taip pat iš kreditorių sąrašo išbraukė kreditorių Vilniaus apskrities VMI, o į jo vietą įtraukė kreditorių AB Turto banką su 140 387,77 Lt dydžio reikalavimu. Apeliantai, nesutikdami su šia teismo nutarties dalimi, prašė ją panaikinti ir nurodė, jog teismo nutartis priimta skubotai, nepasibaigus teisminiams ginčams bei užkerta kelią teisingai išspręsti bylą, nes teismas, pakeisdamas kreditorių Vilniaus apskrities VMI į AB Turto banką, užkirto kelią visų likusių kreditorių siekiams atstatyti teisingumą ir susigrąžinti apgaule pagrobtas prekes, paslaugas ir avansus. Šiuos teiginius apeliantai grindė tuo, kad įmokų SODROS ir Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondams priskaičiavimo teisingumo tikrinimas yra pavestas VMI, o AB Turto bankas šių pareigų atlikti negali.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantų teiginius (CPK 185 str.). Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantai neginčija nei patvirtinto Vilniaus apskrities VMI kreditorinio reikalavimo dydžio, nei iš esmės neginčija šio reikalavimo perdavimo AB Turto bankui, o tik nurodo, jog pakeitus vieną kreditorių kitu, nebus tikrinamas bankrutuojančios bendrovės mokesčių mokėjimo teisėtumas, bus prarastos minėtos bendrovės administracijos veiksmais pasisavintos lėšos ir pan. Esant tokiems apeliantų teiginiams, akivaizdu, jog apeliantai nepagrįstai painioja skirtingus teisinius institutus: kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų tvirtinimą bei mokesčių administratoriaus veiklą bei jam priskirtų funkcijų vykdymą.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, iš esmės nėra ginčijamas nei patvirtintas VMI finansinio reikalavimo dydis, nei šio reikalavimo perdavimas naujam kreditoriui AB Turto bankui. Dėl to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad yra pagrindas pakeisti vieną kreditorių kitu, nes teismui pateikta nenuginčyta ir galiojanti Vilniaus apskrities VMI ir AB Turto banko 2002 m. kovo 29 d. pasirašyta mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartis bei 2002 m. rugpjūčio 9 d. šios sutarties pakeitimas, kurių pagrindu 2009 m. gegužės 7 d. Mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 38 AB Turto bankui buvo perduota reikalavimo teisė į BUAB ,,Telktis“ 140 387,77 Lt dydžio mokestinę nepriemoką. Taigi Vilniaus apskrities VMI, kaip kreditorius, yra pagrįstai pakeista kitu kreditoriumi, perėmusiu patvirtintą reikalavimo teisę, ir šis perėmimas galioja.

Tuo tarpu apeliantus iš esmės dominanti VMI, kaip mokesčių administratoriaus, veikla ir funkcijos nėra susijusios su šios valstybės institucijos dalyvavimu bankroto byloje kreditoriumi. Vykdydama savo funkcijas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaujasi finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-183 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 110 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintais nuostatais, pagal kuriuos šios institucijos uždaviniai taip pat yra ir įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti mokesčių į biudžetą sumokėjimą, be to, VMI pareiga yra pagal savo kompetenciją ginti teisėtus valstybės interesus. Taigi Vilniaus apskrities VMI buvimas ar nebuvimas kreditoriumi nekeičia jos funkcijų, siekiant užtikrinti teisingą mokesčių surinkimą.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų prašymus panaikinti teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria kreditorius Vilniaus apskrities VMI pakeistas kreditoriumi AB Turto banku, panaikinti Mokestinių nepriemokų ir jų bylų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 38 dalyje dėl UAB ,,Telktis“ mokestinių nepriemokų perdavimo bei įpareigoti Vilniaus apskrities VMI Mokesčių administravimo įstatymo 10, 69, 70 straipsnių nustatyta tvarka atlikti UAB ,,Telktis“ 2004-2008 metų nuslėptų pajamų dydžių nustatymą bei nustatyti nepriskaičiuotus ir nesumokėtus mokesčius biudžetui bei įmokas SODROS bei Privalomojo sveikatos draudimo fondams (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantai, manydami, kad bankrutuojančios bendrovės administracija pažeidė įstatymus, ar kad buvo nuslėptos bendrovės pajamos, savo teises gali ginti įstatymų jiems suteiktomis priemonėmis – kreiptis dėl šių aplinkybių ištyrimo į bankroto administratorių, o šiam nesiėmus pakankamų veiksmų – inicijuoti klausimo svarstymą kreditorių susirinkime, teisme ir pan.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.