- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-15
- Bylos Nr.
- 1-31-633/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- A. L., T. M.
- Kaltinamasis
- J. J.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorui A. F., nukentėjusioms ir civilinėms ieškovėms A. L., T. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
J. J., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1991-04-26 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, išlaikytinių neturintis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirb. UAB “Švaros broliai“ plovėju, teistas : 1) 2009-11-13 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., 284 str. 1 d., - 3 m. terminuoto laisvės atėmimo, bausmės vykdymas pagal LR BK 92 str. atidėtas 3 m., 2) 2012-03-26 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 235 str. 1 d., - 4 BBND bauda, - šie teistumai neišnykę ir nepanaikinti,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. J. 2012-02-13 apie 23 val. Pagernevės I km, Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., tyčia sulaužęs 350 Lt vertės langą, įsibrovė per jį į A. L. ir T. M. priklausantį neapgyvendintą gyvenamąjį namą ir iš šios patalpos slapta pagrobė 12 Lt vertės saldainius „Kauno asorti“, 5 butelius po 10 Lt vertės alkoholinių gėrimų bei 5 Lt vertės butelį alaus „Carlsberg“, taip tyčia sužalojo 350 Lt vertės svetimą A. L. ir T. M. turtą bei slapta pagrobė 67 Lt vertės T. M. turtą.
Šiais veiksmais kaltinamasis J. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. (idealioji nusikaltimų sutaptis).
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis J. J. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai, pareiškė, jog gailisi, viešai atsiprašė nukentėjusias, apie įvykį paaiškino, kad tuomet jis gyveno Geisteriškių km Vilkaviškio r. sav., žinojo maždaug už 1 km vienkiemyje esančią sodybą, jam buvo žinoma ir tai, kad joje bent jau tuo laiku gyventojų nebuvo nuo tada, kai mirė paskutinis ten gyvenęs vyriškis. Jis vienas nutarė įsibrauti į sodybos namą, vėlai vakare vienas nuėjo į sodybą, iš kiemo pusės rankomis lupo kairiau verandos esančio lango vieną dalį, tačiau sulūžo pats rėmas ir išdužo stiklas. Per atsiradusią angą jis įlipo į kambarį, iš jo į dešinę rado dar vieną kambarį, pasišvietė mobiliuoju telefonu. Nepamenantis ar vienoje ar per keletą patalpų viduje spintelėse rado ir susidėjo į rastą polietileno maišelį dėželę saldainių, butelį alaus ir penkis butelius alkoholinių gėrimų, rodos rusiškos degtinės. Iš namo išėjo per verandą iš antrojo kambario, iš vidaus atkabinęs durų kablius. Gėrimus ir saldainius parsinešė į namus, čia juos su draugais suvalgė, išgėrė.
2. Nukentėjusioji A. L. paaiškino, kad jai su seserimi T. M. priklauso buvusi tėvų ir vėliau mirusio brolio gyventa sodyba Pagernevės I km Vilkaviškio r. sav. Nuo 2011-01-20 nuolatinių gyventojų sodyboje nebuvo, tačiau vasaros metu kurį laiką ten gyveno sesuo, sodyba rūpinosi jos abi, be to, jų prašymu ją sergėjo ir liudytojas V. V.. Namo viduje buvę daiktai priklausė seseriai. Apie vagystę jai pranešė sekančią dieną minėtas V. V., ji pati toliau pranešė policijai ir kartu atvyko apžiūrėti sodybos. Matė, jog į namą buvo įsibrauta per langą, esantį iš kiemo pusės kairiau verandos, lango rėmas sulaužytas, stiklas sudaužytas. Matėsi, jog būta ir apieškota kambarys už lango, virtuvė bei antrasis kambarys pirmojo dešinėje, kur sesuo buvo susidėjusi savo daiktus. Kur konkrečiai buvo padėti saldainiai bei laikytas alkoholis, jai nežinoma. Išeita iš namo buvo per verandą kiemo pusėn, atkabinus iš vidaus buvusius kablius.
3. Iš esmės tokius pačius paaiškinimus apie sodybą ir vagystės joje paaiškėjimo aplinkybes teisme davė ir nukentėjusioji T. M., papildomai patvirtindama, jog įsibrovimo metu buvo apieškotas ir kambarys, esantis einant vidun tiesiai per kiemo verandą, kuriame ji su šeima laikė kai kuriuos savo asmeninius daiktus. Iš šiame kambaryje stovinčios sekcijos spintelės buvo dingę saldainiai, savo alkoholį ji laikė toje pačioje sekcijoje, kitose namo patalpose galėjo būti ir daugiau gėrimų.
4. Liudytojas V. V. paaiškino, kad savininkių prašymu jis beveik kasdien nueidavo prie sodybos pasižiūrėti, lankėsi ten ir dieną prieš vagystę, - viskas buvo tvarkoje. Užėjęs pasižiūrėti sekančią dieną, pamatė iš kiemo pusės kairiau verandos sulaužytą langą, suprato, jog buvo įsibrauta vidun, todėl iš karto pranešė A. L.. Išvykus policijai, buvo namo viduje užtaisyti lango angą, matė, jog įsibrovėlio būta kambariuose ir virtuvėje, išeita per verandos duris, atkabinus vidinius kablius.
5. 2012-02-14 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad nusikaltimas įvykęs Pagernevės I km Bartninkų sen. Vilkaviškio r. sav. esančioje vienkiemyje nukentėjusiųjų sodyboje, 400 m. atstumu nuo Geisteriškių km gyvenvietės išorinės ribos, sodyba atvira, susideda iš trijų ūkinių pastatų ir gyvenamojo namo. Iš kiemo pusės prie jo yra veranda, jos dvivėrės durys rastos praviros, laužimosi žymių nėra. Kairiau verandos sienoje yra lango anga 1,20 x 1,10 m. dydžio su dalimi sulaužyto lango rėmo, dvi atskiros lango dalys (viena su sveiku stiklu, kita – be stiklo) rastos lauke prie sienos ir krūmų, lauke apačioje lango ant žemės pribirę stiklo šukių. Viduje namo yra virtuvė ir trys pereinami kambariai, langas sulaužytas į pirmąjį nuo virtuvės, jame stovi sekcija, spintelė, televizorius, du stalai, kėdės, antrajame kambaryje, iš kurio yra išėjimas į verandą kiemo pusėn, stovi dvi atskiros sekcijos dalys, dvi lovos, kėdė, trečiajame kambaryje rasta spinta, lovos rėmas, fotelis, dėžės ir maišai (b. l. 13-15, 1 tome).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti aukščiau aprašyti faktiniai duomenys teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, sulaužęs lango rėmą įsibrovė į nukentėjusių namą ir iš jo pagrobė 67 Lt bendros vertės T. M. daiktus, taip pat sužalojo 350 Lt vertės abiejų nukentėjusių turtą – langą.
Kaltinamojo J. J. teisiamajame posėdyje duoti parodymai jam pareikštų šioje byloje kaltinimų ribose vertinami teisingais, kadangi juos patvirtina įvykio vietos apžiūros duomenys, taip pat iš esmės patvirtina ir pačių nukentėjusių bei liudytojo parodymai apie įsibrovimo į namą ir pasišalinimo iš jo kelius, pavogtų saldinių ir alkoholio laikymo vietas. Kita vertus, paties kaltinamojo apibūdintas namo vidaus išplanavimas, taip pat detaliai nurodyti patekimo į jo vidų ir pasišalinimo keliai ir būdas akivaizdžiai patvirtina, jog tai būtent jis šioje byloje konkrečiai nagrinėjamu atveju buvo įsibrovęs į namą.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusios išsakė abejones, ar name iš tikrųjų buvo kaltinamojo tvirtinami kaip pavogti 5 buteliai degtinės ir butelis alaus, tačiau teismo vertinimu pačios nukentėjusios šioje situacijoje sąžiningai klysta, kadangi, pirma, nėra jokio logiškai pagrindžiamo paaiškinimo, kad kaltinamasis šios bylos kontekste galėtų sąmoningai pats save apkalbėti, įkaltinti nusikaltimu, kurio faktiškai nebūtų padaręs (dėl alkoholio grobimo), antra, net ir pagal abejojusių nukentėjusiųjų paaiškinimus teismui negalima atmesti objektyvios galimybės, kad tokie alkoholiniai gėrimai name iš tiesų buvo, - jie galėjo būti pačių nukentėjusių anksčiau padėti ir pamiršti, juolab, kad lankomasi jų buvo ne taip dažnai, kita vertus, tokie gėrimai galėjo būti likę dar nuo čia gyvenusio jų brolio mirties, kaip jų priimto pastarojo palikimo dalis.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybių teismas byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog kaltinamasis J. J. įsibrovė į nukentėjusiųjų gyvenamąjį namą ir neteisėtai neatlygintinai užvaldė jų turtą prieš nukentėjusiųjų norą ir valią. Antra, kaltinamojo neteisėtai užvaldyti nukentėjusios T. M. daiktai buvo jam svetimas turtas, šis juos pavertė, kad ir trumpam laikui, savo nuosavybe ir juos sunaudojo (suvalgė, išgėrė) prieš nukentėjusios valią ir norą, galėjo laisvai spręsti dėl visų jų likimo. Trečia, kaltinamasis jam svetimą turtą, - namo langą, sužalojo tyčia, siekdamas patekti į namo vidų ir prieiti prie galimo grobimo dalyko, kurį tikėjęsis viduje rasti, namo vidun pateko tik įveikęs šią mechaninę lango kliūtį, - aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos prasme tai tyčinis svetimo turto sužalojimas ir įsibrovimas į patalpą vienu metu (tais pačiais aktyviais valingais veiksmais). Ketvirta, pagrobtųjų ir sužalotų daiktų vertė byloje pagrįstai nustatyta pagal pačių jų savininkių pareiškimus proceso pradžioje, kurie iš esmės atitinka jų vidutinę vertę rinkoje, atsižvelgiant į faktinę būklę, nusidėvėjimą ir įsigijimo kaštus, bendra pagrobto svetimo turto vertė nesiekia nei 3, nei 1 BBND, tačiau šiuo atveju esant kvalifikuotai vagystei, šių dydžių ribos veikos kvalifikacijai tiesioginės reikšmės neturi, tačiau yra reikšmingos nustatant konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir individualizuojant bausmę. Kita vertus, santykinai maža vagystės dalyko vertė šiuo atveju nėra maža ant tiek, kad teismui būtų pagrindas, nepaisant kt. reikšmingų aplinkybių, kaltinamojo nusikalstamus veiksmus pripažinti mažareikšmiais.
IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo padarytų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja taip : a) dėl BK 178 str. 2 d. numatytos veikos (vagystės), - labai ženkliai mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje, kadangi šiuo atveju pagrobto turto vertė (faktinė žala), tiek kiek ji buvo apibrėžta prokuroro kaltinamajame akte ir įrodinėjama teisme, buvo beveik 6 kartus mažesnė nei minimaliausia tokios vertės riba rūšinės nusikaltimo sudėties atveju (3 BBND-390 lt.), b) dėl BK 187 str. 3 d. numatytos veikos (turto sužalojimo), - rūšinės nusikaltimo sudėties lygmens. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl papildomai bausmių rūšies ir dydžio parinkimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai teismo nevertinama, subjektyvinėje veikos dalyje vyravo asmeninio praturtėjimo kito sąskaita (savanaudiškos) paskatos. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikų stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina tik menkai patenkinama : kaltinamasis teisiamas išviso jau 4-ąjį kartą, dėl bausmių antroje ir trečioje bylose paskyrimo kaltinamajam dar nėra išnykę teistumai, pastarąjį nusikaltimą jis padarė anksčiau jam jau paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) laikotarpiu, taigi, būdamas recidyvistas, kita vertus, pirmuosius nusikaltimus (2008-11-26 ir 2009-11-13 nuosprendžiai) J. J. padarė būdamas nepilnametis, ir šiuo metu yra dar labai jauno amžiaus, po nagrinėjamo nusikaltimo pradėjo dirbti nuolatinį darbą ir iš to gyventi, kuria šeimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu, realų padėjimą ir savo parodymais atskleisti esmines bylos aplinkybes, viešą atsiprašymą teisme nukentėjusių, pareikštą gailėjimąsi dėl savo poelgio ir pažadą nebenusikalsti (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo J. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.
Teismas sprendžia, jog labai ženkliai mažesnis nei rūšinės sudėties lygmens veikos pavojingumo visuomenei laipsnis kartu su nustatyta esmine atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir keletu teigiamų aukščiau pažymėtų asmenybės aspektų savo svoriu ir reikšme bausmės individualizavimui labai ryškiai persveria tyčinių, tame tarpe ir savanaudiškų, nusikaltimų recidyvo aplinkybę su aukščiau minėtais neigiamais asmenybės aspektais. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje pagal konkrečiai nustatytas nusikaltimo įvykio aplinkybes teisingumo principas lemia artimo baudžiamojo įstatymo sankcijos minimaliam dydžio bausmės kaltinamajam paskyrimą už veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. (vagystę), bei artimo sankcijos vidurkiui dydžio už veiką, numatytą BK 187 str. 3 d. (turto sužalojimas). Griežtesnių savo dydžiu bausmių kaltinamajam skyrimas byloje pagal nustatytus ir aukščiau teismo jau pažymėtus faktinės situacijos ypatumus, susijusius su vagystės dalyku (kiekiu, verte), kiek jis šioje byloje buvo įrodytas, ir turto, kuris buvo sužalotas, būkle iki pastarojo įvykio, būtų neadekvatu nei nusikalstamų veiksmų pobūdžiui, nei tokių veiksmų pavojingumo visuomenei laipsniui.
Teismas sprendžia, jog byloje nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., ir kaltinamajam, kaip recidyvistui paskirtina terminuoto laisvės atėmimu bausmė pagal BK 178 str. 2 d. ir arešto bausmė pagal BK 187 str. 3 d. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju nepaskyrus griežčiausių rūšių pagal baudžiamojo įstatymo sankcijas bausmių, nebus pasiekti bausmės skyrimu siekiami tikslai, įgyvendinta jos paskirtis ir teisingumo principas, - ankstesnis nevienkartinis nuteisimas už tyčines veikas, tame tarpe ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas bei taikyta valstybės probacija (bausmės vykdymo atidėjimas) nesulaikė kaltinamojo nuo šių naujų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, teismui nėra pagrindo tikėtis, jog to pavyktų pasiekti skiriant labiau švelnesnių rūšių bausmes.
Bausmių dydžiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas ir šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytini taip : a) už BK 178 str. 2 d. numatytą veiką, - 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, b) už BK 187 str. 3 d. numatytą veiką, - 28 paros arešto. Tokios bausmių rūšys ir jų dydžiai (trukmė) visiškai atitiks jų paskirtį, jų skyrimu siekiamus tikslus ir teisingumo principą.
Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Skiriamos už šioje byloje įrodytas idealiąja sutaptimi įvykdytas nusikalstamas veikas bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p. taisyklę ir nustatytina subendrinta bausmė, - 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Pastaroji subendrintai paskirta už išnagrinėtas šioje byloje nusikalstamas veikas bausmė subendrintina pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d. d. taisyklę bausmių dalinio sudėjimo būdu su 2009-11-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-329-482/2009 paskirta ir neatlikta 3 m. terminuoto laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios kaip griežtesnės pridedant ½ (3 mėn.) dalį nuo naujai skiriamos bausmės ir nustatant galutinę subendrintą bausmę, - 3 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Pakartotinis Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų taikymas ir šiuo nuosprendžiu naujai skiriamos bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam J. J. dar kartą, teismo vertinimu, yra negalimas, nes tai akivaizdžiai pažeistų teisingumo principą, kadangi po pirmojo kaltinamajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vykdytos probacijos laikotarpiu jis padarė išviso net tris naujas tyčines nusikalstamas veikas (šios bylos dvi veikos bei veika, už kurią jis yra nuteistas 2012-03-26 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu), - valstybės probacijos ir visuomenės lūkesčių pasitaisyti ir nebenusikalsti, kaip viešo intereso, kaltinamasis nepateisino, todėl teismui nebėra bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo manyti, kad skiriamos bausmės tikslai iš naujo bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, - kaltinamojo įsidarbinimo aplinkybės kaipo tokios priešingai išvadai padaryti akivaizdžiai nepakanka.
Kaltinamajam J. J. baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinio pagrindo, - iš nusikalstamų veikų gauta nauda iš jo bus visiškai išieškota pirmenybės tvarka išsprendžiant nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.
Kaltinamajam J. J. byloje dar ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė, -rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o jam įsiteisėjus, ji panaikintina ir vykdytina paskiriama bausmė.
Nukentėjusios A. L. byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės 350 Lt lango sulaužymu padarytos žalos atlyginimo teisiamajame posėdyje kaltinamojo, kaip civilinio atsakovo, buvo ne ginčo visiškai pripažintas, o kadangi šis pripažinimas padarytas laisva valia, atitinka bylos duomenis bei Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nuostatas, jis priimtinas ir civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 2 d.).
Nukentėjusios T. M. byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės 703 Lt vagyste padarytos žalos atlyginimo kaltinamojo, kaip civilinio atsakovo, teisiamajame posėdyje buvo pripažintas dalinai, - pareikšto jam byloje kaltinimo apimtimi, - 67 Lt. Teismas sprendžia, jog visa prašoma apimtimi šioje byloje, kurios nagrinėjimo ir priimamų teismo procesinių sprendimų ribas nustato pareikšto asmeniui kaltinimo turinys (ribos), T. M. civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, nes ikiteisminiame tyrime surinkti ir teismo baudžiamojo proceso tvarka teisiamajame posėdyje patikrinti šios bylos duomenys nepatvirtina ir neįrodo, jog likusią reikalaujamos žalos dalį padarė, yra už ją atsakingas bei turi pareigą atlyginti tas pats kaltinamasis J. J.. Taigi šis ieškinys tenkintinas dalinai. Teismas nukentėjusioms papildomai išaiškina, jog dėl likusios dalies galimai patirtų nuostolių atlyginimo civilinis ieškinys turi būti pareiškiamas kitoje byloje, į kurią yra atskirta dalis duomenų iš pastarosios bylos (b. 1. 11, 1 tome).
Daiktai, - nuorūka ir daktoplokštelė su nukopijuotu rankos pėdsaku, saugomi Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus prokuroro prašymu perduotini prie išskirto iš šios bylos ikiteisminio tyrimo (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas
nusprendė:
J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. jį nuteisti : 1) pagal BK 178 str. 2 d., - 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, 2) pagal BK 187 str. 3 d., - 28 paroms arešto.
Skiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p. taisyklę ir nustatyti subendrintą bausmę, - 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 3 d. d. taisyklę su 2009-11-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti J. J. galutinę subendrintą bausmę – 3 (tris) metus 3 (tris) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Kardomąją priemonę, - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti skiriamą bausmę, jos pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.
A. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tris šimtus penkiasdešimt litų (350 Lt) turtinės žalos atlyginimo A. L., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
T. M. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš J. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) šešiasdešimt septynis litus (67 Lt) turtinės žalos atlyginimo T. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Daiktus, – nuorūką ir daktoplokštelę, laikinai saugomus Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, prokuroro prašymu palikti šios policijos įstaigos žinioje prie išskirto iš šios bylos atskiro ikiteisminio tyrimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.