Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.7.2.1; 1.2.27.1; 2.1.4.5.5; 2.1.14; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5; 1.1.8.14; 1.1.8.12; 2.12.2. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

2017 m. vasario 23 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2017 m. vasario 10 d. apie 03.40 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis agresyviai ir įžūliai, tai yra spardydamasis bei įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino tiesiogines pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui O. K., tai yra nevykdydamas teisėtų policijos reikalavimų, tyčia dešine ranka sudavė O. K. per ranką ir vieną kartą pastarajam sudavė kumščiu į veidą, po to spardydamasis du kartus įspyrė pastarajam į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino tiesiogines pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. S., tai yra, vengdamas teisėto sulaikymo, vieną kartą kumščiu sudavė pastarajam į kairį petį, taip sukeldamas fizinį skausmą

Kaltinamasis R. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad 2017 m. vasario 10 apie 01.00 val. grįžo į namus, esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini), ir nuėjo miegoti. Prieš tai su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, buvo nemažai apgirtęs. Prisimena, kad, jam miegant buvo atvažiavę policijos pareigūnai, atsimena, kad jam buvo dedami antrankiai. Nors įvykio tiksliai neatsimena dėl girtumo, tačiau pripažįsta, kad galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus, vengdamas sulaikymo, t. y., kad galėjo suduoti smūgius vienam iš policijos pareigūnų per šio ranką bei kumščiu suduoti į veidą, bei, kad spardydamasis du kartus galėjo suduoti pareigūnui į krūtinę. Taip pat prisipažįsta, kad galėjo kitam pareigūnui kumščiu du kartus suduoti į kairį petį. Dėl šio savo poelgio labai gailisi. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Pasižada taip daugiau nebesielgti. Atsiprašo nukentėjusiųjų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiojo O. K. (O. K.) apklausos protokolo matyti, kad 2017 m. vasario 10 d. apie 03.16 val. patruliuodamas kartu su vyr. patruliu R. S., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad Kauno r., (duomenys neskelbtini), prieš maždaug 10 min., vaikinas išdaužė naktinio baro vitrininį langą ir pasišalino, taip pat žinoma, kas tai padarė ir kur gyvena. Nuvykus įvykio vietos adresu, juos pasitiko naktinio baro darbuotoja A. L., kuri nurodė, kad tai vaikinas vardu Rokas su metaliniu pagaliu išdaužė vitrininį baro stiklą, ir gali parodyti, kur jis gyvena. Apie 03.40 val. nuvykus A. L. nurodytu adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), juos įsileido moteris ir nuvedė iki sūnaus Roko kambario. Įėjus į kambarį, jie pamatė miegantį lovoje vaikiną, kurį pradėjo žadinti, tačiau vaikinas iš pradžių nereagavo. Po to, dar kartą pabandžius vaikiną prikelti ir pajudinus jo ranką, šis pradėjo muistytis ir spardytis kojomis. Pareikalavus, kad minėtas vaikinas nutrauktų savo neteisėtus veiksmus, atsikeltų ir papasakotų įvykio aplinkybes apie išdaužtą langą, šis juos pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais. Pakartotinai pareikalavus, kad vaikinas nutrauktų savo neteisėtus veiksmus, šis ir toliau juos ignoravo. Dar kartą pabandžius vaikiną pakelti iš lovos, vaikinas savo dešine ranka numušė jo ranką ir su tos pačios rankos kumščiu sudavė jam į veidą, po to pradėjo spardytis ir du kartus kaire koja įspyrė jam į krūtinę, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Tada R. S. vaikiną įspėjo, kad bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas ,,Taser-X26“, bet vaikinas toliau muistėsi ir spardėsi vengdamas sulaikymo. Tada R. S. bandė panaudoti elektros impulsinį prietaisą ,,Taser-X26“ kaip elektros šoką, tačiau liudytojas matė, kai vaikinas su kaire ranka numušė minėtą prietaisą ir dešinės rankos kumščiu sudavė kolegai į kairį petį. Po to kolega R. S. užgulė vaikiną ir dar kartą panaudojo elektros impulsinį prietaisą, todėl vaikinas nusiramino ir buvo vėl paguldytas ant grindų, kur ir vėl pradėjo priešintis, muistysis vengdamas sulaikymo, tada kolega R. S. dar kartą panaudojo elektros impulsinį prietaisą, po kurio minėtas vaikinas buvo sulaikytas ir panaudotos spec. priemonės antrankiai. Vedamas į automobilį, vaikinas ir toliau nenutraukė savo neteisėtų veiksmų, priešinosi, muistėsi, plūdo necenzūriniais žodžiais. Dėl padarytos žalos civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 26-27).

Nukentėjusiojo R. S. parodymai iš esmės analogiški nukentėjusiojo O. K. parodymams (b. l. 22-23).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4428 užfiksuota, jog 2017-02-10, 4.02 val. R. S. nustatyta 1,49 promilių girtumas (b. l. 32).

Apžiūros protokoluose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. (b. l. 10-12, 13-17).

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

O. K. ir R. S. šioje byloje įvykio metu dirbo policijoje, kuri yra teisėsaugos institucija. Policijos pareigūnai, vykdydami pareigas, laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims. Jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už jų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Tiek policijos pareigūnas O. K., tiek jo kolega R. S. nagrinėjamu atveju dėvėjo policijos uniformas, įvykio metu dirbo su tarnybiniu automobiliu, atvyko į įvykio vietą kaip policijos atstovai. Taigi kaltinamasis suprato ir žinojo, kad jie yra policijos pareigūnai. Tai reiškia, kad R. S. suvokė, jog naudoja smurto veiksmus prieš policininkus jiems priešindamasis, kurie vykdo tarnybines pareigas ir neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu neatlieka.

Todėl teismas laiko, kad ištirtų įrodymų pagrindu yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis R. S., nepaklusdamas policijos pareigūnų reikalavimams, bandydamas nesileisti sulaikomas ir tuo tikslu panaudodamas fizinį smurtą – spardydamasis ir suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas patruliams O. K. ir R. S., sukeldamas pastariesiems fizinį skausmą, pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės pareigūnams – O. K. ir R. S., ir jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 str. Nusikaltimas laikomas baigtu.

Kaltinamasis R. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre bei VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neužregistruotas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino ir gailisi, neteistas, tačiau nukentėjusieji kaltinamajam neatleido, taikytis nenori, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelniausių bausmių – viešieji darbai. Nustatant jos dydį, atsižvelgiama, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi, žala nukentėjusiesiems nepadaryta, todėl teismas bausmės dydį nustato mažesnį, nei numatytas viešųjų darbų bausmės vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str., R. S. buvo sulaikytas nuo 2017-02-10 3.40 val. iki 2017-02-10 16.09 val. (b. l. 33, 49-50).

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Byloje buvo gauta 2017-02-15 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1932, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Regina Atkočaitienė teikia antrinę teisinę pagalbą R. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 Eur.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad sumažinta bausmė yra 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-02-10 3.40 val. iki 2017-02-10 16.09 val., tai yra vieną sulaikymo dieną, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo R. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.