- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-17
- Bylos Nr.
- N-575-1545-07
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 6 d. nutarties S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato 2 PK Pietinės PN pareigūnas 2006 m. gruodžio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. G. dėl ATPK 110 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad 2006-12-12, apie 7 val., jai priklausantis 3 metų amžiaus šuo bute, esančiame Lieporių g. (duomenys neskelbiami), Šiaulių mieste, garsiai lojo, trikdydamas žmonių ramybę ir viešąją rimtį. Tuo pareiškėja pažeidė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002-10-24 sprendimu Nr.T-539 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių 32 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 16 d. nutarimu S. G. pagal ATPK 110 str. 4 d. paskirta 400 litų bauda be šuns konfiskavimo.
Administracinėn atsakomybėn patraukta S. G. kreipėsi į administracinį teismą prašydama panaikinti Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 16 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Paaiškino, kad jai būnant namuose šuo neloja, o 2006-12-12, apie 7 val., jos nebuvo namuose ir ji nežino, ar šuo lojo. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad šuns keliamas triukšmas nebuvo išmatuotas ir nenustatyta, ar jis neatitiko higienos norma HN33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad savo augintinį užmigdė.
II
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 6 d. nutartimi nutarė S. G. skundą patenkinti iš dalies: pakeisti Administracinės komisijos prie Šiaulių m. savivaldybės tarybos 2007-01-16 nutarimą, kuriuo S. G. nubausta pagal ATPK 110 str. 4 d.- paskirtąją 400 litų baudą pakeičiant į įspėjimą. Teismas konstatavo, kad suinteresuotos institucijos pareigūnai tinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo faktą, tinkamai kvalifikavo pareiškėjos veiksmus ir paskyrė nuobaudą, nepažeisdama jos skyrimą reglamentuojančių taisyklių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja už analogišką pažeidimą baudžiama jau trečią kartą. Neabejotinai, ji privalo užtikrinti, kad laikomas naminis gyvūnas nekeltų triukšmo. Tačiau, teismui nėra žinomos medicininės ar kitos priemonės, kuriomis galima panaikinti ar sumažinti šuns lojimą. Be to, pareiškėja, negalėdama kitomis priemonėmis pašalinti triukšmo šaltinį, pati, niekieno neverčiama, 2007-02-15 savo augintinį užmigdė, tuo savanoriškai pašalindama triukšmo šaltinį. Teismas vertino, kad remiantis šia aplinkybe pareiškėjos atžvilgiu galima taikyti ATPK 30¹ str. ir vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais pakeisti paskirtą baudą į įspėjimą.
II
Administracinėn atsakomybėn patraukta S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Apeliantė paaiškina, kad jai būnant namuose šuo nelodavo, o protokole nurodytu laiku jos nebuvo namuose ir ji nežino ar šuo lojo. Be to, šuo yra gyvūnas ir jis negali neloti, jai nėra žinomos priemonės, kuriomis galima panaikinti ar sumažinti šuns lojimą. Kaip gyvūnui negalima įteigti ar išaiškinti, kad jis nelotų. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir ji buvo nubausta už tai, kad šuo garsiai lojo. Tačiau gyvūnų laikymo taisyklės numato administracinę atsakomybę ne už garsų lojimą, o už gyvūnų keliamą triukšmą. Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, jų teritorijose reglamentuoja higienos norma HN33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ Higienos norma numato, kad gyvenamuose namuose didžiausias leistinas triukšmas gali siekti 40 dBA, naktį- iki 30 dBA. Galiojančios nuostatos numato dienos ir nakties laiką, t.y. nuo 22 iki 6 vai. ir atvirkščiai. Bet kokiu atveju triukšmo lygis turi būti matuojamas su tam skirtais prietaisais. Šiuo konkrečiu atveju, triukšmo, kurį sukėlė šuns lojimas, niekas nematavo ir negalima pasakyti, koks buvo triukšmo lygis. Apeliantė pažymi, kad kitose savivaldybėse galiojančios gyvūnų laikymo taisyklėse ne tik nurodoma, kad gyventojai atsako už gyvūnų keliamą triukšmą, bet ir pažymima, kad gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų, kas nenurodyta Šiaulių miesto taisyklėse. Apeliantės nuomone, jai protokolas surašytas ir ji yra nubausta nesant tam pagrindo. Apeliantė taip pat pažymi, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka keliamų reikalavimų (ATPK 259 str. 1 d., ATPK 260 str.), o byla nėra išnagrinėta visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai (ATPK 248 str.). Apeliantės teigimu, nenustatyta jos kaltė, nes 2006-12-12 apie 7 val. ji nebuvo savo bute ir nežino, ar garsiai lojo šuo. Prie protokolo nėra pridėta jokių įrodymų, kad tą dieną šuo garsiai lojo. Byloje yra tik trečiojo suinteresuoto asmens V. Z. 2006-12-07 pareiškimas, kuriame jis skundžiasi, kad šuo garsiai lojo 2006-12-07 apie 7 val. Tarnybiniame pranešime policijos darbuotojai nurodo, kad jiems atvykus 2007-12-08 apie 11 val. namo laiptinėje girdėjo kaip pareiškėjos bute lojo šuo. K. G. paaiškinime nurodoma, kad jis girdėjo kaip šuo garsiai loja apie keletą metų ir nenurodoma jokia konkreti data. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad apklausti gyventojai teigė, kad šuo loja, bet taip pat nenurodoma data ir net nepaimami tų gyventojų paaiškinimai ir nurodyti faktai nepatikrinami. Administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nagrinėjama tik dėl administracinio teisės pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (t.y. padaryto 2006-12-12). Bet byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šuo lojo būtent 2006-12-12. Apeliantė taip pat pažymi, kad Gyvūnų laikymo taisyklių Šiaulių mieste 32 punkte numatyta ne tik kad savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai nekeltų triukšmo, bet ir kad gyvūnų savininkas atsako įstatymų nustatyta tvarka, jei kelių aplinkinių valdų, namų savininkai skundžiasi dėl gyvūnų keliamo triukšmo. Tokiu būdu Šiaulių miesto savivaldybės taryba nustatė administracinės atsakomybės pagrindus, kas įstatymais nepriskiriama tarybų kompetencijai ir ši nuostata aiškiai prieštarauja galiojantiems įstatymams. Tačiau teismo nebuvo prašoma stabdyti administracinio teisės pažeidimo bylos ir prašyti išsiaiškinti ar taisyklių 32 p. neprieštarauja galiojančių įstatymų normoms, nes ir be to yra aiškus pagrindas panaikinti neteisėtą nutarimą skirti administracinę nuobaudą ir bylą nutraukti.
Administracinė komisija prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos prašo apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, apeliantei paskirta administracinė nuobauda yra pagrįsta ir teisėta. Paaiškina, kad Taisyklių 32 p. nurodyta, jog savininkai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės, viešosios rimties. Gyvūnų savininkas atsako įstatymo nustatyta tvarka, jei kelių aplinkinių valdų, namų, butų savininkai, gyventojai skundžiasi dėl gyvūno keliamo triukšmo. Triukšmo sąvoka yra pateikta Triukšmo valdymo įstatyme - tai nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmogaus veikla. Šios sąvokos prasme gyvūno keliamas triukšmas turi būti suprantamas kaip nepageidaujami garsai, kurie atsiranda dėl šuns lojimo, staugimo ir panašių veiksmų. Pažymi, kad nepageidaujami garsai yra tokie garsai, kurie sukelia žmogui neigiamas emocijas, dirgina jį, kelia susierzinimą. Taisyklėse nėra numatyta, kad gyvūno keliamas triukšmas būtų matuojamas specialiais matavimo prietaisais. Paaiškina, kad dėl S. G. šuns lojimo policijai skundėsi ne tik V. Z. , bet ir kitas kaimynas K. G. , kuris savo 2006-12-12 paaiškinime taip pat nurodo, kad S. G. šuo garsiai loja ir tai trukdo jam ir jo šeimai gyventi. Kadangi šiuo atveju triukšmas, kurį sukėlė S. G. šuns lojimas, yra traktuojamas tik kaip nepageidaujamas garsas ir dėl to yra trikdoma žmonių ramybė ir viešoji rimtis bei yra nepatenkinti ir skundžiasi keli namo Lieporių g. (duomenys neskelbiami) gyventojai, Komisija tinkamai nustatė, kad yra pažeistas taisyklių 32 punktas ir kad tokiais savo veiksmais S. G. pažeidė ATPK 110 str. 4 d.
Atsiliepimas
Nukentėjusysis V. Z. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad pareiškėjos šuo dažnai kaukdavo ir lodavo net ir esant pareiškėjai namuose ir ji šuns visiškai neramindavo. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teisme dalyvauti negalėjo, nes buvo išvykęs, todėl prideda videokasetę su įrašu, kuriame fiksuotas šuns kaukimas ir lojimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėjo pagrįstą išvadą, kad S. G. padarė ATPK 110 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Pareiškėja S. G. šioje byloje kaltinama pažeidusi gyvūnų laikymo taisykles. Apeliantės argumentai, kad jos šuns keliamas triukšmas turėjo būti išmatuotas pagal higienos normų reikalavimus, nėra pagrįstas įstatymu. Pareiškėjai, kaip šuns savininkei turėjo būti žinomos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintos gyvūnų laikymo šiame mieste taisyklės ir ji jų privalėjo laikytis. Apeliantė nėra suformulavusi prašymo dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002-10-24 sprendimo Nr.T-539 teisėtumo ištyrimo ir apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl šio norminio akto teisėtumo nekyla.
Teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu ir jame esančiais rašytiniais pareiškėjos paaiškinimais, liudytojo K. G. 2006-12-12 rašytiniu paaiškinimu (19) įrodyta, kad pareiškėjos šuo 2006-12-12 garsiai lojo taip trikdydamas viešąją rimtį ir žmonių ramybę. Teismo vertinimu, pažeidimo padarymo laikas administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas teisingai ir iš esmės yra patvirtintas paminėtais įrodymais. Pažeidimą taip pat netiesiogiai patvirtina liudytojo V. Z. pareiškimas (b.l. 16), policijos pareigūno S. GR. tarnybiniai pranešimai (b.l. 18, 20). Pažymėtina, kad apeliantės paaiškinimai dėl 2006-12-12 įvykio aplinkybių nėra nuoseklūs – administracinio teisės pažeidimo protokole ji pripažino, kad šuo lojo, o versiją apie tai, kad jos nebuvo namuose ir ji nežino, ar jos šuo garsiai lojo, iškėlė tik teisme. Todėl teismas vertindamas įrodymų visumą, konstatuoja, kad padarytas pažeidimas yra įrodytas. Pažymėtina, ir tai, kad apeliantės teiginiai, jog ji nebuvo namuose, kai šuo lojo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji neturėjo pareigos tinkamai prižiūrėti jai priklausantį gyvūną ir jos kaltės dėl netinkamos gyvūno priežiūros nešalina. Teismas sprendžia, kad S. G. pažeidė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002-10-24 sprendimu Nr.T-539 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių 32 p. reikalavimus ir administracinėn atsakomybėn yra patraukta teisėtai ir pagrįstai.
Pareiškėja gyvūnų laikymo taisykles pažeidžia trečią kartą, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 110 str. 4 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sušvelninta nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nelaikytina aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
S. G. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.