Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., jo gynėjui advokatui Arūnui Marcinkevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 straipsnio 6 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Neringa,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2014-09-19, 21.28 val., Panevėžio r. sav., kelyje Anykščiai-Troškūnai-Panevėžys, 51,58 km vairavo automobilį Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo greitį 59 km/h (po paklaidos 55 km/h). Važiavo 109 km/h greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h.

Teismo posėdyje G. K. parodė, kad padaryto pažeidimo esmę suprato, prisipažino padaręs pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, jog 2014-09-19 važiavo pas draugus į Troškūnus, tačiau bevažiuojant, apie 21.30 val., jam pradėjo skaudėti krūtinę, nes yra operuota aorta. Dėl to, padidino greitį, kad nuvažiuotų pas gydytoją. Tik vėliau suprato, kad greitį viršijo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėjas advokatas A. Marcinkevičius parodė, kad G. K. viršijo greitį dėl svarbios priežasties – prasidėjusių skausmų širdies plote, tai yra veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. G. K. neturėjo kito pasirinkimo, nes jį ištiko priepuolis ir žmogus saugojo savo sveikatą bei gyvybę. Kadangi G. K. buvo reikalinga kvalifikuoto mediko konsultacija, dėl to pažeidimas buvo padarytas esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo pripažinti G. K. įvykdytą pažeidimą buvus būtinojo reikalingumo sąlygoms ir remiantis tuo pagrindu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Jei teismas netenkintų šio prašymo, prašo skirti G. K. nuobaudą, nesusijusią su vairavimo teisės atėmimu, nes vairuoti transporto priemonę būtina dėl fizinės būklės - po operacijos pakankamai sunkiai vaikšto, darbo pobūdis susijęs su vairavimu bei reikalinga priežiūra neįgaliam tėvui.

LR ATPK 17 str. numatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta (nutartys bylose Nr. N662-2589/2009, N444-2211/2010).

Teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju, greičio viršijimas negali būti prilyginamas veikimui būtinojo reikalingumo sąlygomis. Nors byloje yra pateikta VšĮ Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro įrašo į ambulatorinę kortelę kopija, patvirtinanti faktą, jog G. K. 2014-09-14 lankėsi VšĮ Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre ir buvo apžiūrėtas gydytojo, tačiau ši faktinė aplinkybė nėra ta aplinkybė, kuri įrodytų, jog G. K. negalėjo atvykti į sveikatos priežiūros centrą neviršydamas vairuojamo automobilio greičio. Tai, kad jis, siekdamas kuo greičiau gauti medicininę pagalbą, viršijo leistiną greitį, šiuo atveju, negali būti prilyginama nė vienam iš būtinąjį reikalingumą sąlygojančių veiksnių. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad pažeidimas buvo padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, darančių pažeidimą mažai pavojingu, bei jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus būtinojo reikalingumo situacijai, kaip ji apibrėžta ATPK 17 straipsnyje, atsirasti nebuvo. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad G. K. veikoje yra visi ATPK 124 str. 6 d. numatyto pažeidimo požymiai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 7), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu bei kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 6 d., sudėtį.

Byloje atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinanti aplinkybė yra tai, kad G. K. pripažino padręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, G. K. turi galiojančių adminitracinių nuobaudų (b. l. 8, 9, 10), UAB „Vikrusis ruonis“ charakterizuojamas teigiamai, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Sprendžiant dėl ATPK 30¹ str. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks ja keliamus tikslus.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir pažeidėjui skirti nuobaudos, numatytos ATPK 124 str. 6 d., sankcijos minimalų dydį be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Ši išvada grindžiama tuo, kad konkrečiu atveju pažeidėjas padarytą teisės pažeidimą pripažįsta, pažeidėjo ažvilgiu nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjo fizinę būklę po operacijos (Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro įrašo į ambulatorinę kortelę kopija), reikalingą priežiūrą neįgaliam tėvui (R. A. K. neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, laiko pagrįstu ir teisingu skirti minimalų nuobaudos, baudos, numatytos ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje, dydį be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 6 d., padarymą, pritaikius LR ATPK 30¹ str., skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 00 ct) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.