Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. O. ieškinį atsakovui T. O. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo T. O. priešieškinį ieškovui J. O. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2007-09-26 sprendimu (b.l.197-199) ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino, skyrė T. O. naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2, 1-3, 1-6, 1-13, J. O. – 1-5, 1-12, patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-4, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, ir rūsį paliko naudotis bendrai; T. O. skyrė naudotis sklypo dalimis, kurios plane pažymėtos taškais 26, 1, 2, 25, 24, 30, 8, 7, 31, 14, 13, 27, 26 ir dalimi, pažymėta Nr. 9, 10, 11, 28, 29, 4, J. O. – dalimi, plane pažymėta taškais 26, 27, 12, 28, 29, 5, o žemės sklypo dalį, pažymėtą plane taškais 25, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 15, 6, 14b, 14a, 14, 13, 27, 12, 11, 10 ir 9, palikti naudoti bendrai. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovo faktinis gyvenimas ginčo name nei jo atliktas patalpų pagerinimas nesudaro pagrindo patenkinti ieškinį. Juridiškai reikšmingomis aplinkybėmis teismas iš esmės pripažino du dalykus: nuosavybės įgijimo pagrindą, proporcijų tarp turimos nuosavybės kiekio bei siekiamos nustatyti išlaikymą. Teismas atmetė ieškovo siūlomą naudojimosi tvarkos variantą dėl jo neatitikimo šalių turimos nuosavybės dydžio dalims ir siūlomų paskirstyti patalpų bei žemės sklypo vertingumo iškraipymo. Tuo tarpu atsakovo pasiūlytas naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos variantas labiau atitinka bendraturčių dalis, turimas jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bei skiriamų naudotis patalpų ir žemės sklypo dalių vertingumą (funkcinį lygiavertiškumą); sudaro sąlygas kiekvienai šaliai optimaliai tenkinti savo poreikius, naudojantis gyvenamojo namo dalimis, t.y. privažiuoti prie namo, patekti į jį ir t.t.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę bei teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar pagal teisingai nustatytas faktines aplinkybes taikė tinkamas materialinės teisės normas. Nepaisydamas apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šiuo atveju nenustatyta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų ir atstovų paaiškinimus, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

Vertinant, ar apelianto argumentai, jog bylą nagrinėjęs teismas teikė prioritetą vien atsakovo interesams, teisingi, pirmiausiai aptartinos nustatytos bylos aplinkybės, susijusios su ginčo patalpų faktiniu naudojimu bei patalpų vertingumu, kadangi būtent pastaroji aplinkybė iš esmės ir apsprendė konkretų jų priskyrimo šalims naudotis būdą. Tarp šalių nesama ginčo dėl to, kad ieškovas J. O. su šeima naudojasi dviem gyvenamaisiais kambariais pirmame namo aukšte, namo plane pažymėtais indeksais 1-5 ir 1-6 ( b.l.14), o tokia faktinė naudojimosi gyvenamosiomis namo patalpomis tvarka susiklostė dar esant gyvai ankstesnei viso namo savininkei (abiejų šalių motinai), po kurios mirties ieškovas ir atsakovas tapo šio namo atitinkamų dalių bendraturčiais. Gi atsakovas T. O. name negyvena ir asmeniškai juo nesinaudoja, naudojimosi teisę (panaudos ar nuomos pagrindais, pirmosios instancijos teismas išsamiau to netyrė) yra perleidęs tretiesiems asmenims. Atsakovas neneigia ir tokio fakto, kad pirmojo aukšto patalpų didesnį vertingumą, lyginant su antrojo aukšto patalpomis, lėmė būtent ieškovo atlikti remonto darbai bei atitinkamos investicijos. Tai matyti ir iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų - 2005-09-06 antstolio V.Čegliko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ( b.l. 20-30). Antstolis konstatavo, jog tose patalpose, kuriomis faktiškai naudojosi ieškovas, yra atliktas remontas – patalpos vizualiai tvarkingos, grindų, sienų bei lubų išorinių pažeidimų nėra, pakeisti langai į plastikinius, sumontuoti centrinio šildymo radiatoriai; kitose antstolio apžiūrėtose namo gyvenamosiose patalpose likę mediniai dvigubi langai, kai kuriose vietose matyti įtrūkimų ir skylių.

Sutinkamai su CK 6.75 str. ir 6.81 str., namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio namo patalpomis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Kilus nesutarimams, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas. Taigi, pagrindinis ir lemiamas kriterijus, kuriuo remiantis konkrečios buto patalpos būtų priskiriamos kiekvienam iš savininkų – šios patalpos ploto ar visų patalpų bendrojo ploto atitikimas savininko turimai idealiai buto daliai. Kiti kriterijai yra pagalbiniai, išvestiniai ir kiekvieno ginčo atveju vertintini individualiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo jokios priežasties keisti nuo seno nusistovėjusią naudojimosi gyvenamomis patalpomis tvarką. Tos patalpos, į kurias pretenduoja ieškovas, beveik atitinka minėtam įstatymo leidėjo nustatytam objektyviam kriterijui - idealiajai turto daliai, priklausančiai kiekvienam iš bendraturčių nuosavybės teise; ieškovo pasiūlymas yra racionalus ir kompaktiškais, lyginant su atsakovo siūlymais (abu kambariai yra viename aukšte, vienas greta kito), o priešinga situacija neabejotinai apsunkintų ieškovo šeimos kasdieninį gyvenimą; be to, ieškovo siūlymas labiausiai padėtų išvengti ir ginčų su kitais šio namo patalpų naudotojais, nes ieškovo šeima telktųsi koncentruotoje erdvėje, nebūtų kasdieninio poreikio naudotis laiptine į antrą aukštą ir pan. Pažymėtina ir tai, kad į patapą 1-5, kurią kartu su kambariu antrajame namo aukšte siūlė ieškovui paskirti atsakovas, patenkama per patalpą 1-6, atskiro įėjimo į ją šiuo metu nėra, ar toks buvo anksčiau ir ar gali būti toks įėjimas atkurtas be neproporcingos žalos seno namo konstrukcijoms, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjama, atsakovas tokios aplinkybės ir neįrodinėjo (CPK 178 str.).

VĮ Registrų centras duomenimis gyvenamasis namo plotas iš viso yra 88,17 kv.m. ( b.l. 37), taigi trečdalis būtų 29,39 kv.m., o dviejų kambarių, kuriais naudojasi ir toliau siekia naudotis ieškovas, bendrasis plotas yra 24,18 kv.m. Atitinkamai atsakovui atitenka dvi gyvenamosios patalpos pirmame namo aukšte – pažymėtos ind. 1-3 (10,24 kv.m. ploto) ir 1-2 (16,69 kv.m. ploto), bei dvi gyvenamosios patalpos antrajame namo aukšte - 1-13 ( 12,69 kv.m.) ir 1-12 (12,62 kv.m.). Kitomis namo patalpomis - rūsiu, virtuvėmis, koridoriais ir san.mazgu (b.l.17) šalims paskirtina naudotis bendrai ir šioje ginčo dalyje teisėjų kolegija sutinka su atsakovo priešieškinio argumentais. Šio ginčo esmė ne atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, o naudojimosi tvarkos izoliuotomis namo patalpomis nustatymas. Nors name faktiškai yra dvi virtuvės, pažymėtos indeksais 1-1 ir 1-4 ( b.l. 17, 20-21, 22 ir 26), kiekvieną jų paskirti konkrečiai šaliai naudotis negalima: paskyrus ieškovui patalpą 1-1, kaip to prašoma ieškinyje, atitinkamai patalpą 1-4 - atsakovui, ieškovas prarastų galimybę naudotis kitomis bendrojo naudojimo patalpomis – laiptinėmis į antrą aukštą bei rūsį, koridoriais, ir, kas svarbiausia, san.mazgu 1-8.

Atsakovo atsikirtimų į apeliacinį skundą motyvai, kad ieškovas tik po motinos mirties tapo dalies namo patalpų savininku, todėl faktinis ankstesnis patalpų pasiskirstymas esą neįtakoja jo, kaip dabartinio namo 2/3 dalių savininko, teisų bei pareigų, atmestini. Pirma, ankstesnė namo savininkė sutiko ir neprieštaravo tokiam faktiniam patalpų tarp jos ir sūnaus J. O. šeimos, pasidalijimui. Antra, jau minėtos ieškovo asmeninės išlaidos konkrečių namo gyvenamųjų patalpų pagerinimui taip pat suteikia jam pirmenybę ir toliau naudotis tomis pačiomis patalpomis, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ( CK 1.5 str.). Kita vertus, pagal CK 4.76 str. nuostatas, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi ne tik teises, susijusias su bendru turtu, bet ir pareigas – pareigą atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, įmokas ir kitas rinkliavas. Todėl jei kiltų būtinybė atlikti darbus, susijusius su namo pagrindinėmis konstrukcijomis (sienomis, stogu ir pan.), siekiant jas išlaikyti geros būklės (išsaugoti), ar su bendro naudojimo patalpomis – laiptinėmis, koridoriais, siekiant tų pačių tikslų, tvarkyti bendrą daiktą (namą), apie ką savo procesiniuose dokumentuose nurodo atsakovas, tam lėšų proporcingai turimai idealiajai namo daliai turėtų skirti abi šalys.

Trečia, po namo savininkės mirties namą paveldėjo trys jos vaikai. Atsakovas, neabejotinai žinodamas kuriomis patalpomis faktiškai naudojasi jo brolis, žinodamas ir apie kitų patalpų būklę (jų niekas neremontavo ir jomis nesinaudojo, kas patvirtinama ir jo paties pateiktu į bylą statinio dalies būklės aktu, b.l. 166-176), taigi apie neišvengiamą būtinybę skirti lėšų jų pagerinimui, vis tik 2005-07-29 mainų sutarties pagrindu ( b.l. 37) įsigijo dar 1/3 dalį namo iš savo sesers. Tai leidžia spręsti apie jo išreikštą sutikimą prisiimti būsimas pagerinimo išlaidas, kadangi neprotinga buvo tikėtis, jog savo padėtį jis pagerintų brolio J. O. turėtų sąnaudų atskiroms namo patalpoms įrengti bei suremontuoti sąskaita, t.y. gaudamas naudotis šio asmeninėmis lėšomis įrengtais kambariais.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas turėjęs atsižvelgti ir į ieškovo nepilnametės dukters A. O. interesus bei įtraukti ją į bylą, teisiškai nepagrįsti ir atmestini. Šioje dalyje kolegija sutinka su atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentais, jog A. O. nėra namo bendraturtė, taigi negali dalyvauti byloje dalyvaujančiojo asmens teisėmis. Faktas, kad ji gyvena viename iš ginčo kambarių, teisinės reikšmės konkrečių patalpų priskyrimui naudotis kuriai tai iš šalių neturi.

Kitas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas iš esmės nemotyvavo savo sprendimo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, pripažintinas teisingu, tokios teismo argumentacijos, susijusios su vieno iš siūlomų variantų pasirinkimu, ginčijamame sprendime iš esmės nėra. Teisėjų kolegija, sulyginusi paskutiniuosius ieškovo ( b.l. 154) ir atsakovo ( b.l. 177) pateiktus naudojimosi žemės sklypu planus, sprendžia, kad šiuo atveju priimtinesnis būtų ieškovo siūlomas variantas. Prašoma paskirti jam naudotis žemės sklypo dalis (žemės sklypas, pažymėtas indeksu „2“) yra 95,16 kv.m. ploto, kas beveik atitinka turimą nuosavybės 1/3 dalį, ši sklypo dalis yra išsidėsčiusi po jam tenkančios gyvenamosios patalpos, pažymėtos ind. 1-6, langu, ties kito kambario langu būtų bendro su atsakovu naudojimo žemės sklypo dalis (pažymėta indeksu „1“). Atsakovui priskirtina naudotis 261,31 kv.m. ploto vientisu sklypu, pažymėtu plane indeksu „3, šis sklypas taip pat išsidėstęs po jam tenkančių gyvenamųjų patalpų langais. Indeksu „ 4“ pažymėta užstatyta gyvenamuoju namu sklypo dalis (b.l. 154). Atsakovo siūlomas variantas (b.l. 177) nėra vertingesnis už ieškovo pasiūlytąjį, nes po ieškovui tenkančių kambarių langais liktų vien bendro naudojimo žemė, kas nėra visiškai teisinga ir patogu ieškovui, be to, šiame pasiūlyme atsakovui tenkantis sklypas sudarytas iš dviejų dalių ( 259 kv.m. ir 51 kv.m.), kai ieškovo siūlomas vientisas sklypo dalies, tenkančios atsakovui, variantas. Teisėjų kolegija pažymi ir tokią aplinkybę, kad, grįsdamas savo nesutikimą su apeliaciniu skundu tuo, jog būtent jo, atsakovo pasiūlytasis žemės sklypo naudojimosi variantas labiau nei ieškovo atitinka turimos nuosavybės dalį, atsakovas neatkreipia dėmesio į savo siūlomas proporcijas. Antai ieškovo siūlymu jis norėtų individualiai naudotis 36,42 proc. žemės sklypu (t.y. beveik trečdaliu), lyginant su prašomu paskirti individualiai naudotis atsakovui, o pagal atsakovo pasiūlymą šios proporcijos yra visiškai kitos – sau jis prašo 310 kv.m. ploto sklypo, o ieškovui atitinkamai siūloma skirti 155 kv.m. ploto sklypą (b.l. 177), tai yra 50 proc. ( pusę) nuo sau prašomo naudotis sklypo dalies. Taigi šis atsakovo atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas - netinkamai įvertino bylos įrodymus, nepagrįstai pirmenybę suteikė tokiam kriterijui, kaip namo dalių ir sklypų vertingumas, nors sklypo vertingumo klausimai net nebuvo įrodinėjami byloje. Netinkamas įrodymų vertinimas bei netinkamas materialinių teisės normų aiškinimas turėjo įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui ir tai yra pagrindas iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) - J. O. ieškinį, kiek tai susiję su gyvenamųjų patalpų priskyrimu šalims naudotis ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu, iš dalies patenkinti, o T. O. priešieškinį toje dalyje atmesti, paliekant galioti sprendimą toje dalyje, kiek tai susiję su atsakovo pasiūlymais dėl kitų namo patalpų bendro naudojimosi.

Sutinkamai su CPK 93 str. 4 d., atitinkamai pakeistinas ir skundžiamu teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai yra neturtinio pobūdžio ir tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti iš dalies, kiekvienos iš šalių turėtos pareiškiant savarankiškus reikalavimus žyminio mokesčio išlaidos antrajai šaliai nepriteistinos. Kita dalis bylinėjimosi išlaidų (atsakovo atstovavimo išlaidos) yra priteistos 2007-10-19 papildomu sprendimu ( b.l. 201), kuris apskųstas apeliacine tvarka nebuvo, todėl šių išlaidų pakeitimo klausimas nesvarstytinas.

Ieškovas sumokėjo 350 Lt žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą (b.l. 207, 210, 215). Pastarosios išlaidos jam priteistinos pilnai ( CPK 93 str. 1 d. ir 3 d.).

Už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo 1000 Lt ( b.l. 224), tačiau apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos jam neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti.

„Ieškovo J. O. ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovo T. O. priešieškinį tenkinti iš dalies. Nustatyti tokią naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarką: J. O. paskirti naudotis kambariais, plane pažymėtais indeksais 1-5 ir 1-6; T. O. paskirti naudotis kambariais, plane pažymėtais indeksais 1-2, 1-3, 1-12 ir 1-13. Kitomis šio namo patalpomis – virtuvėmis, koridoriais, laiptine ( plane pažymėti indeksais 1-1, 1-4, 1-7, 1-9, 1-10, 1-11), san.mazgu ( 1-8), rūsiu ( R-1) palikti šalims naudotis bendrai.

Nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: J. O. paskirti naudotis sklypo dalimi, jo pateiktame plane pažymėta skaičiumi „2“ ir taškais 10,4,5,12,11 95,16 kv.m.); T. O. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi tame pačiame plane pažymėta skaičiumi „3“ ir taškais 5, 6, 7, 8, 1, 2, 9, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 15, 14, 13, 11, 12 (261,31 kv.m.); žemės sklypo dalį, šiame plane pažymėtą skaičiumi „1“ bei taškais 2, 3, 4, 10, 9 (167,01 kv.m.) palikti šalims naudotis bendrai.

Kitą ieškovo J. O. ieškinio dalį ir atsakovo T. O. priešieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš T. O. 350 Lt J. O. naudai bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.