Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gegužės mėn. 11 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo K. Č. ieškinys atsakovams A. Č., N. S. ir SB „Dvarčionys“ bei atsakovo A. Č. priešieškinys atsakovui K. Č. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovas K. Č. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti neteisėtu atsakovo A. Č., N. S. ir SB „Dvarčionys“ atsisakymą suderinti ieškovo užsakymu UAB „Kagema“ 2005-08-03 atliktą žemės sklypo Nr.140 kadastrinių matavimų planą ir suderinti jį be atsakovų sutikimo, bei įpareigoti A. Č. nukelti nuo ieškovo sklypo Nr. 140, atsakovo A. Č. savavališkai pastatytą tvorą; priteisti bylinėjimosi išlaidas- 4000 Lt už atliktą ekspertizę, 2500 Lt atstovavimo išlaidų, 200 Lt žyminio mokesčio.

Nurodė, kad 1994 m. gruodžio 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 943 kv. m. ploto žemės sklypą sodininkų bendrijoje „Dvarčionys“. Sklypo Nr. 140, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypo teisinė registracija atlikta 1994 m. gruodžio 27 d. 2005 metais gretimo sklypo savininkas atsakovas A. Č. savavališkai pastatė tvorą jo sklype. Dėl šio pažeidimo ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kurio specialistai 2005 m. birželio 17 d. apžiūrėję sklypus vietoje konstatavo, kad tvora tarp ieškovo ir atsakovo A. Č. sklypo neatitinka sodininkų bendrijos „Dvarčionys“ generalinio plano. Siekdamas įvykdyti žemėtvarkos skyriaus nurodymą ir išspręsti kilusį ginčą, ieškovas 2008 m. rugpjūčio 3 d. UAB ,,Kagema“ užsakė kadastrinius žemės matavimus kuriuose atsakovas nedalyvavo, nors apie aliekamus darbus buvo informuotas. Atsakovas su atliktais kadastriniais žemės matavimais ir jų metu nustatyta riba tarp žemės sklypų Nr. 139 ir 140 nesutiko. Atsakovė N. S. taip pat buvo pasistačiusi tvorą, ginčo eigoje ją nukėlė, tačiau, suderinti sklypų ribas pagal ieškovo užsakymu padarytą planą nesutiko.

Atsakovas A. Č. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį kuriuo prašė įpareigoti SB „Dvarčionys“ žemės sklypo Nr. 140 savininką K. Č. atlikti kompleksinius kadastrinius žemės sklypų Nr. 138, Nr. 140, Nr.77a matavimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1600 Lt.

Nurodė, kad nuo 1966 metų naudojosi žemės sklypu, ribų nekeitė. Tvora stovi atsakovo, o ne ieškovo sklype. Ekspertizės aktas rodo, kad jo tvora teisingai pastatyta, tuo tarpu ieškovas neteisingai vadovaujasi ekspertizės aktu, kur matavimų atskaitos taškas yra vamzdis, nes jis negali būti laikomas atskaitos tašku, kadangi yra kilnojamas daiktas.

Atsakovė N. S. atsiliepime su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad sklypą pirko iš Semionovų, o vamzdis skyrė kaimyninius žemės sklypus, tačiau tas vamzdis kreivas, kilnojamas. Ieškovas pagal UAB „Kagema“ matavimus pateko į jos sklypą, o jos sklypą išstumė į kelią.

Atsakovas SB „Dvarčionys“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti, nustatyti sklypų ribas pagal UAB „Kiprėgelis“ projektą.

Nurodė, kad bendrija sprendžiant žemės sklypų ribų ginčus, vadovaujasi generaliniu planu, nes sklypų plotų stumdymai sukelia suirutę. Atskaitos taškas turi būti Juodvarnių sodų gatvė. Bendrijos valdyba atliko preliminarius matavimus ruletės pagalba ir nustatė, kad matavimai atitinka Nr. 141 sklypo, kuris teisiškai įteisintas, matavimus, tačiau sodininkų bendrijos sklypų kompleksiniai kadastriniai matavimai neatlikti. Atsakovas A. Č. užsakė atlikti kompleksinius ginčo sklypų kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Kiprėgelis“ ir užfiksavo sklypų Nr. 139, 141, 140, 138 ir 77a koordinates LKS-94 koordinačių sistemoje, todėl prašė vadovautis nurodytais matavimais ir nustatyti sklypų ribas pagal UAB „Kiprėgelis“ projektą.

Tretysis asmuo S. K. nurodė, kad riba tarp sklypų turi būti tiesi, o ne nustatoma vamzdžio pagalba.

Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad sklypo Nr. 77 kadastriniai matavimai atlikti ir suderinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 2.3.-14054-(01). Besiribojančių sklypų bendrų riboženklių koordinačių skirtumas neturi būti didesnis nei 10 cm, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotais žemės sklypais (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 32.7 p.). Kadangi sklypo Nr. 77 tikslieji geodeziniai matavimai neginčijami, bendra sklypų Nr. 138, 140, 77 ir 77a koordinatė negali būti laikoma ginčo objektu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gegužės mėn. 11 d. sprendimu ieškinys atmestas, priešieškinys patenkintas iš dalies. Nustatyta K. Č. priklausančio žemės sklypo Nr.140 (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB “Dvarčionys” (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m. savivaldybėje riba, plane pažymėta linija, jungiančia taškus 4-10, su A. Č., priklausančiu sklypu Nr.138 (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiu SB “Dvarčionys” (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m. savivaldybėje, pagal UAB „Kiprėgelis“ 2009 m. gegužės mėnesį parengtą žemės sklypų planą.Pagal UAB „Kiprėgelis“ 2009 m. gegužės mėnesį parengtą žemės sklypų planą K. Č. nustatyta priklausančio žemės sklypo Nr.140 (unik. Nr. 0101-0037-0422), esančio SB “Dvarčionys” (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m. savivaldybėje riba, plane pažymėta linija, jungiančia taškus 6-10, su N. S. priklausančiu sklypu Nr. 77a ( unik. Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu SB “Dvarčionys” (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m. savivaldybėje; Iš K. Č. atsakovo A. Č. naudai priteista 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų; Likusioje dalyje ieškinys ir priešieškinys atmesti.

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo paaiškinimas apie jo sklypo atitikimą sodininkų bendrijos generaliniam planui nepasitvirtino, nes į bylą pateiktas UAB „Kagema“ sudarytas ieškovo sklypo planas ieškovo valdomo sklypo ribą ties (duomenys nesklebtini) gatve paslinko nuo kelio į sklypo gilumą 1,15 m ir akivaizdžiai neatitiko nei ieškovo sklypo faktinio naudojimo nei 1980 m. liepos 1 d. patvirtinto viso sodininkų bendrijos generalinio plano. Teismo vertinimu ginčo tvora tarp ieškovo sklypo Nr. 140 ir atsakovo sklypo Nr. 138 ties (duomenys neskelbtini) atitraukta nuo ieškovo sklypo ribos pagal sodininkų bendrijos generalinį planą 10-15 cm į atsakovo A. Č. sklypą Nr. 138 ir tiek pat pateko į ieškovo sklypą ties tašku, kuriame ribojasi sklypai Nr. 138, 140, 77a ir 77, todėl esant tokiam neatitinkimui teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog atsakovo A. Č. tvora pastatyta ieškovo sklype, nes ir UAB ,,Kagema“ sudarytas ieškovo sklypo planas rodė, jog ieškovo sklype ties Juodvarnių sodų 16-ja gatve esantys vaismedžiai yra už plane pažymėtos ribos, arčiau gatvės. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad nustatytas atsakovo A. Č. tvoros padėties netikslumas nelaikytinas pagrindu tenkinti ieškinį dalyje dėl tvoros nugriovimo, nes tvora pasukta ašies, einančios nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į bendrą sklypų Nr. 138,140, 77 ir 77a koordinatę atžvilgiu mažiau nei per 10 cm, nes 10 cm neatitikimas fiksuojamas tik abiejų sklypų kampuose, kas neprieštaravo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 32.7 punktui. Teismas įvertinęs atsakovo A. Č. pateiktą UAB „Kiprėgelis“ planą, konstatavo, jog planas atitinka bendram sodininkų bendrijos planui, bei susietas su anksčiau tame pačiame sodininkų bendrijos masyve esančiais sklypais, kurių kadastriniai matavimai atlikti ir suderinti. Sklypų Nr. 138,140, 77 ir 77a bendroji koordinatė, šiame plane pažymėta skaičiumi -10, atitiko faktinę padėtį. Teismo vertinimu ieškovui pareiškus reikalavimą dėl savo sklypo plano, kuriuo nustatytas sklypo plotas -804 kv. m. suderinimo, jo sklypo plotas nemažėjo, nes buvo nustatyta akivaizdi ieškovo sklypo ploto apskaičiavimo klaida, o UAB „Kiprėgelis“ plane ieškovo sklypo plotas išliko 804 kv. m. Atsakovės N. S. sklypo Nr. 77a plotas sumažėjo 4 kv. m. nuo 594 kv. m. privatizavimo dokumentuose iki 590 kv. m. pagal pateiktą planą, tačiau pati atsakovė N. S. atsakovų A. Č. ir SB „Dvarčionys“pasiūlymui neprieštaravo, todėl teismas sprendė, kad nustatant sklypų ribas pagal ieškovo pateiktą UAB „Kagema“ planą nepagrįstai pasikeistų ne tik kaimyninių, į ginčo nagrinėjimą įtrauktų atsakovų sklypų plotai ir geometrinės proporcijos, tačiau tektų spręsti ir dėl kitų, šiame sodininkų bendrijos masyve esančių sklypų ribų pakeitimo, galimai tektų keisti visos sodininkų bendrijos narių sklypų ribas, kas prieštarautų Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau-CK) 1.5 str. įtvirtintiems protingumo ir teisingumo principams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas K. Č. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui bei spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas grubiai pažeidė Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio reikalavimus, nes leido byloje dalyvauti atsakovų atstovams pagal pavedimą, nors tokios teisės Civilinio proceso kodeksas nenumato. 2010 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovą A. Č. atstovavo jo žmona A. Č., kuri nepateikė aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento. Tame pačiame teismo posėdyje atsakovę N. S. atstovavo jos vyras J. S., kuris taip pat neturėjo teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento, tačiau teismas skundžiamame sprendime juos nurodė kaip teisėtus atsakovų atstovus, leido jiems duoti paaiškinimus byloje, nors nurodyti asmenys jokių įgaliojimų neturėjo. Teismas nepagrįstai apribojo ieškovo teisę tikslinti ieškinio reikalavimus, tuo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio nuostatas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog atsakovės N. S. užsakymu buvo atlikti atsakovei priklausančio sklypo Nr. 77 kadastriniai matavimai kurie patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-14054-(01) bei įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų registro bazėje. Iš kadastrinių matavimų akivaizdžiai matoma, kad atsakovės sklypo Nr. 77 kampas, ties sklypais Nr. 77a, Nr. 140 ir Nr. 138 patenka į ieškovo geodeziškai apmatuoto sklypo Nr. 140 teritoriją, t.y. randasi ginčo žemėje. Ieškovas nedelsdamas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu Vilniaus apskrities viršininko administraciją bei spręsti 2008 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 2.3-14054-(01) panaikinimo klausimą, tačiau teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį motyvuodamas tuo, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Tačiau teismas neįvertino aplinkybės, jog nenuginčijus nurodyto įsakymo byla negalėjo būti tinkamai išnagrinėta, tuo labiau, teismas neturėjo pagrindo remtis ieškovų pateiktu žemės sklypo Nr. 140 ribų planu. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nenagrinėjo ir nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų. Ieškovas teismo nurodymu pateikė Geodezininkų biuro 2009 m. rugsėjo 16 d. sudarytą sklypų masyvo, esančio SB ,,Dvarčionys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių bendrą situacijos planą, tačiau teismas pateikto plano nevertino ir skundžiamame sprendime dėl jo nepasisakė. Tuo tarpu ieškovo pateiktas planas įrodė, jog atsakovo A. Č. tvora pastatyta ieškovo žemėje ir ją reikia griauti. Teismas nustatytdamas ribas nepagrįstai rėmėsi UAB ,,Kiprėgelis“ 2009 m. horizontaliaja nuotrauka, nes ji neatitinka SB ,,Dvarčionys“ generalinio plano, kuriame pažymėta, jog sklypų masyvo vidurio skiriamoji linija sutampa su esamu antžeminiu vandentiekiu. Teismas konstatavo, jog ties atsakovo sklypo Nr. 138 vandentiekis yra įtvirtintas į žemę ir negali būti judinamas, tačiau priešingai faktinėms bylos aplinkybėms sklypo ribas nustatė kitaip nei nustatyta SB ,,Dvarčionys“ generaliniame plane, ką patvirtina Geodezininkų biuro 2009 m. rugsėjo 16 d. sudarytas sklypų masyvo situacijos planas bei UAB ,,Korporacija Matininkai“ 2008 m. vasario 29 d. ekspertizės akto išvados. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovo A. Č. tvora ties ieškovo sklypu pastatyta pagal faktinį naudojimą, kadangi palei tvorą augantys ieškovo vaismedžiai liudija priešingai – atsakovo tvora priartėjusi prie vaismedžių šiaurinėje sklypo dalyje, kur atsakovas yra užėmęs dalį ieškovo sklypo ir tvora atitinkamai yra nutolusi nuo vaismedžių palei (duomenys neskelbtini) gatvę kur atsakovas paliko dalį savo sklypo. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2009 m. lapkričio 17 d. vietos apžiūros protokolas. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė kokiu būdu nustatant sklypo Nr. 140 ribas,dalis ieškovo naudojamo daržo ir 40-metė obelis esanti šalia antžeminio vandentiekio atitenka atsakovei N. S. į skypą Nr. 77a. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovo vaismedžiai atsiduria už ieškovui nustatyto sklypo ribų tarp taškų 6-10, tai matoma ir UAB Kiprėgelis“ horizontaliojoje nuotraukoje, tačiau teismas nurodytą aplinkybę ignoravo, kas taip pat sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Teismo išvada, jog nustatant sklypų ribas pagal ieškovo pateiktą UAB ,,Kagema“ planą nepagrįstai pasikeistų ne tik kaimyninių žemės sklypų plotai ir geometrinės proporcijos, tačiau tektų spręsti ir dėl kitų bendrijoje esančių žemės sklypų ribų pakeitimo remiasi tik prielaidomis yra nepagrįsta ir prieštarauja Civilinio proceso kodekso 260 straipsnio nuostatoms bei 2008 m. vasario 29 d. ekspertizės akto išvadoms. Teismas nesivadovavo 2008 m. vasario 29 d. ekspertizės aktu nurodydamas, jog UAB ,,Kiprėgelis“ parengtas projektas nebuvo vertinamas, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad buvo vertintas UAB ,,Kagema“ planas, kuris atitinka SB ,,Dvarčionys“ generalinį planą, todėl teismui nepasiūlius šalims atlikti papildomos ekspertizės, teismas turėjo vertinti ir pasisakyti dėl 2008 m. vasario 29 d. ekspertizės akto išvadų susijusių su UAB ,,Kagema“ planu.

Atsakovė N. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprednimą palikti nepakeistu.

Nurodo, kad jos vyras ją atstovavo pagal 2009 m. lapkričio 23 d. įgaliojimą. Ieškovo keliami reikalavimai nepagrįsti, nes jis siekia neteisėtai 139 kv. metrais pasididinti savo sklypo plotą, o kas ištaisė sklypo Nr. 140 planą ieškovas negalėjo nurodyti. Žemėtvakos atstovui patvirtinus, jog sklypo Nr. 140 plotas sudaro 804 kv. metrus ir su tuo sutikus ieškovui bei jo advokatui teisminiai ginčai turėjo baigtis.

Atsakovas SB ,,Dvarčionys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistu.

Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą bei tinkamai aiškino ir taikė materalinės bei procesinės teisės normas. Kompleksiškai atlikus sklypų 75,76,78,80 tiksliuosius geodezinius matavimus, sklypų ribos pažymėtos koordinačių sistemoje ir riboženkliais bei nustatyta faktinė Juodvarnių sodų 17 gatvės buvimo vieta ir tikslios sklypų ribos.

Atsakovas A. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistu; priteisti iš ieškovo 1000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nurodo, kad atsakovo A. Č. žemės sklypo ribos atitinka SB ,,Dvarčionys“ generalinį planą ir sklypo ribos niekada nebuvo keičiamos, o tvora pastatyta atsakovui priklausančiame sklype.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į apelaicinį skundą prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Ieškovo apeliaciniame skunde keliamas netinkamo procesinės teisės normų ir faktinių bylos aplinkybių aiškinimo ir vertinimo klausimas, todėl teisėjų kolegija ir pasisako šiuo aspektu, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad nagrinėjant bylą teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias atstovavimą teisme.

Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalies nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindu sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks atsakovų atstovų dalyvavimas teismo posėdyje, neturėjo įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms (CPK 42 str.), todėl laikyti, kad dėl to buvo neteisingai išspręsta byla bei yra pagrindas panaikinti sprendimą dėl šio pagrindo – negalima.

Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis nustato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 174 str.). Įrodymai civilinėje byloje, bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus bei atsikirtimus ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti arba, kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

Pirmos instancijos teismas priėmė nagrinėti ieškovo 2009 m. birželio 17 d. patikslintą ieškinį (b.l. 13-15, T2), kuriuo ieškovas prašė teismą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovų A. Č., N. S. ir SB ,,Dvarčionys“ atsisakymą suderinti su ieškovo užsakyme atlikto UAB ,,Kagema“ 2005 m. rugpjūčio 3 d.žemės sklypo Nr. 140 kadastrinių matavimų planą bei suderinti ieškovo sklypo ribas be atsakovų sutikimo, įpareigoti atsakovą A. Č. nukelti nuo ieškovo privataus žemės sklypo, pažymėto UAB ,,Kagema“ 2005 m. rugpjūčio 3 d. ribų plane, savavališkai pastatytą tvorą.

Atsakovai atsikirsdami į ieškovo reikalavimus ir jo teikiamus įrodymus, teikė UAB ,,Kiprėgelis“ parengtus sodo sklypų Nr. 139, 141, 136, 138, 140, 77A išmatavimus, plotų koordinačių žiniaraštį su nurodytomis XY koordinatėmis KKS – 94 koordinačių sistemoje bei UAB ,,Orkonas“ atliktą SB ,,Dvarčionys“ sklypo Nr. 138 koordinačių matavimų bylą.

Į bylą taip pat pateiktos Geodezininkų biuro žemės sklypų situacijos planas (b.l. 117, T2).

Teisėjų kolegija ieškovo ir atsakovų pateiktus įrodymus vertina kaip rašytinius įrodymus, turinčius ekspertinių žinių (CPK 177 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tinkamai išspręsti šį ginčą teismas gali tik turėdamas specialių žinių, o negalėdamas tinkamai nustatyti bei įvertinti faktinių bylos aplinkybių, reikalaujančių specialių geodezijos žinių, joms tinkamai išsiaiškinti ir įvertinti, gali skirti ekspertizę (CPK 212 str.).

Kadangi atsakovas A. Č. prašė teismo skirti ekspertizę bei atlikti kompeksinius kadastrinius matavimus sklypų Nr.138 ir Nr. 140, Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas tenkindamas atsakovo prašymą 2007 m. liepos 24 d. nutartimi paskyrė kadastrinę-geodezinę ekspertizę, kurią atlikti pavedė UAB korporacijai ,,Matininkai“ (CPK 212 str.). Teismo paskirtam ekspertui buvo pavesta atsakyti į ieškovo bei atsakovų suformuluotus klausimus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ekspertizė buvo paskirta teismo nutartimi (CPK 212 str.) eksperto išvados atitinka Civilinio proceso kodekso 212-218 straipsnių reikalavimus, UAB Korporacija ,,Matininkai“ 2008 m. vasario 29 d. ekspertizės aktą (b.l. 172, T1) vertina, kaip didesnę įrodomąją galią turintį rašytinį įrodymą (CPK 197 str.) gautą į bylą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nurodytame ekspertizės akte yra ištirti bei įvertinti ieškovo ir atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai bei duotos išvados dėl ginčo dalyko.

Tarp ieškovo K. Č. bei atsakovo A. Č. kilo ginčas dėl jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, esančių SB ,,Dvarčionys“.

Civilinio kodekso 4.45 straipsnis nustato, kad tuo atveju, kai žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo slypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčijamo ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį atsakovo A. Č. skundą šioje civilinėje byloje, kurios faktinės bylos aplinkybės nėra pasikeitusios ir nagrinėjant ieškovo K. Č. apeliacinį skundą konstatavo (CPK 182 str.), kad ... ,,2008 m. vasario 29 d. ekspertizs aktu nustatyta, kad žemės sklypai Nr. 140 ir Nr. 77A persidengia ties taškais 3 ir 5 – 1,43 m., o ties taškais 4 ir 8 - 0,68 m. Sklypai Nr. 138 ir Nr. 140 persidenginėja ties taškais 8 ir 9 – 0,93 m.“.

Ekspertizės akte konstatuota, kad jeigu derinama tik bendra riba tarp žemės skpypo Nr. 140 ir Nr. 138, o žemės sklypo Nr. 138 ribos posūkio taškų 11 ir 12 padėtis liktų nepakitusi, žemės sklypo Nr. 138 plotas sumažtų. Jeigu būtų derinama tik bendra riba tarp žemės sklypų Nr. 140 ir Nr. 77A, o žemės sklypo Nr. 77A ribos posūkio taškų 1 ir 2 padėtis būtų nepakitusi, žemės sklypo Nr. 77A plotas taip pat sumažėtų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kai teismo paskirta ekspertizė nustatė, jog ginčo šalių žemės sklypai persidengia, pripažinus ieškovo sklypo ribas pagal UAB ,,Kagena“ atliktą kadastrinių matavimų planą ir nekeičiant žemės sklypų Nr. 138 ir 77A konfiguracijos sklypų Nr. 138 ir Nr. 77A plotas sumažėtų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką šios kategorijos bylose (CPK 4 str.), pagal kurią sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat keičiama sklypo konfiguracija, tačiau dėl tokių veiksmų negali būti keičiamas sklypo plotas.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia UAB ,,Kagema“ kadastrinių matavimų planu (CPK 177 str., 178 str.), todėl patenkinus ieškovo reikalavimą, žemės sklypų Nr. 138 ir Nr. 140 plotas sumažėtų, tai reiškia, kad ieškovo prašomas teismo sprendimas pažeistų atsakovų konstitucinę nuosavybės neliečiamumo teisę (Konstitucijos 23 str.).

Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo išdėstyto jo patikslintame ir teismo priimtame nagrinėti ieškinio pareiškime.

Kadangi Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški, ji neatitinka sprendimo motyvuojamuosios dalies dėl ieškinio netenkinimo, teisėjų kolegija ištaiso šią procesinę pirmos instancijos teismo klaidą patikslindama sprendimo rezoliucinę dalį nurodydama, kad ieškovo K. Č. ieškinys atmestinas. Analogiškai tikslintina sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl atsakovo A. Č. priešieškinio, laikant, kad A. Č. priešieškinys atmestinas.

Nurodytais argumentais ieškovo K. Č. apeliacinis skundas atmestinas. Iš ieškovo K. Č. atsakovo A. Č. naudai priteistinos 1 000 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. gegužės mėn. 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo K. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. Č. atsakovo A. Č. naudai 1000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.