Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. P., jo atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. 2013-09-11 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2012 m. lapkričio 28 d. 22.40 val. Kėdainių m. J. Basanavičiaus g., kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškiai 8,40 km vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis – 1,12 promilių etilo alkoholio, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir kitų asmenų turtui, esant šlapiai kelio dangai viršijo leistiną ir saugų greitį, dėl ko automobilio nesuvaldė, šiam praradus stabilumą ir tiesiaeigiškumą, slysdamas nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, dėl ko buvo apgadintas apšvietimo stulpas, nežymiai sutrikdyta kartu važiavusių keleivių A. M., M. Č. ir K. D. sveikata, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 14, 133 punktų reikalavimus, bei padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d., 127 str. 3 d.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu, kuris 2014-02-18 peržiūrėtas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo, administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl P. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. nutraukė (II t., b.l. 33-35, 46-49).

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutartimi, ruošiantis bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme buvo pratęsti bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo terminai 6 mėnesiams (II t., b.l. 52-53) (dėl ko nėra suėję administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo bei administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminai) (ATPK 35 str.) ir tos pačios dienos nutartimi, siekiant nustatyti objektyvias bylos faktines aplinkybes, paskirta pakartotinė teismo medicinos ekspertizė (II t., b.l. 54-55). Ekspertizės aktas Nr. G914/14(01) teisme gautas 2014-04-16 (b.l. 57-59).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. P. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. jis pripažino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas transporto priemonę sukėlęs eismo įvykį, kurio metu kilo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos pasekmės, tačiau neigia, kad eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Paaiškino, kad po eismo įvykio nematė kokį vamzdelį policijos pareigūnai uždėjo ant alkotesterio, nes jam pačiam šio nedavė uždėti. Alkotesteriu jam nustatė 1,12 promilių girtumą, bet jis su tuo nesutiko, nes buvo blaivus, todėl po patikrinimo rezultatu nepasirašė. Jis prašė pareigūnų antrą kartą leisti jam pūsti į alkotesterį, tačiau policijos pareigūnai pasakė, kad nuvažiuosim į ligoninę, paims kraują ir viskas išaiškės. Iš karto po eismo įvykio policijos pareigūnai jį nuvežė į ligoninę, kur jam iš venos paėmė kraują. Eismo įvykis buvo apie 11 val. Kelintą valandą jam ligoninėje paėmė kraują nepamena, nes pirmiausia patikrino tuos asmenis, kurie kartu važiavo, nes jie buvo sužeisti, ir tik vėliau jam paėmė kraują ir šlapimą, kuriame rado narkotinę medžiagą. Kartu su juo, kuomet įvyko eismo įvykis, važiavo trys draugai ir mergina.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Sigitas Štaraitis prašo administracinio teisės pažeidimo bylą P. P. nutraukti.

Liudytojas M. R. - Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulinio būrio patrulis – paaiškino, kad jis nepamena kokie buvo tai metai, bet eismo įvykis buvo rudenį ir lijo, ar šlapdriba buvo. Automobilis buvo užvažiavęs ant šaligatvio ir trenkęsis į stulpą. Tikrino vairuotojo girtumą. Pamena, kad vairuotojas įpūtė į sertifikuotą alkoholio matavimo prietaisą „Alcolmeter“ ir jam buvo nustatytas lengvas girtumas. Neatsimena, ar matėsi kokie fiziniai girtumo požymiai. Kiek pamena, kvapas buvo. Alkoholio matavimo prietaiso vamzdelis būna įpakuotas ir, kiek pamena, jį atplėšė prie pažeidėjo akių ir uždėjo. Pažeidėjas pūtė. Kiek pamena, pažeidėjas nesutiko su nustatytu neblaivumu. Jie negali pakartotinai duoti pūsti, nes už kiekvieną pūtimą turi atsiskaityti. Atvažiavo tyrėja. Po išsimatavimo vyko į ligoninę, bet tikslaus laiko nepaskys. Buvo sužalotų žmonių, kuriuos išvežė greitoji pagalba. Buvo tamsu, lietus ir išmatavimai vyko gal apie valandą laiko. Su P. P. kartu vyko į ligoninę. P. P. iš eismo įvykio nebuvo paleistas. Negali pasakyti, kiek laiko buvo ligoninėje su pažeidėju. Ligoninėje kartu buvo ir tyrėja N. S..

Liudytojas V. B. - Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulinio būrio vyresnysis patrulis – paaiškino, kad eismo įvykis buvo Basanavičiaus g., tarp parduotuvės „Giraitė“ ir raštinės reikmenų parduotuvės, gal 2012 m. spalio-lapkričio mėn., tamsiu paros metu, gal apie 22-23 val. Automobilis AUDI buvo numušęs gatvės apšvietimo stulpelį, buvo apgadintas automobilis bei nestipriai sužaloti asmenys. Atvykus į įvykio vietą, rado vairuotoją, kuris neneigė, kad vairavo automobilį, pateikė atitinkamus dokumentus. Matėsi, kad vairuotojas buvo šoko būsenoje, jis aiškino, kad automobilį nusipirko gal prieš dvi valandas. Lauke nebuvo jokių požymių, kad vairuotojas neblaivus, o alkotesteris parodė lengvą girtumą nuo 0,7-0,9 promilių, o gal mažiau. Jo kolega tarnybiniame automobilyje nustatinėjo girtumą, nes kai yra eismo įvykis privaloma nustatyti girtumą, o ypač, jeigu yra sužeistų asmenų, imamas ir kraujas. Vairuotojas buvo labai susijaudinęs. Nesimatė, kad vairuotojas neblaivus. Jis nesutiko su girtumu. Girtumą tikrino alkotesteriu. Jo kolega M. R., matant P. P., praplėšė maišelį, išėmė vamzdelį, jį uždėjo ir paprašė pūsti. Vairuotojas nevengė pūsti ir pūtė drąsiai. Lyg tai prašė pakartotinai pūsti. Paaiškino vairuotojui, kad vyks į ligoninės priėmimo skyrių, kur bus šiam paimtas kraujas. Nepamena, kas jį vežė į ligoninę, gal tyrėja N. S. jį nuvežė į ligoninę. Pažeidėjas visą laiką buvo kartu ir nebuvo niekur pasišalinęs. Mano, kad įvykio forminimas užtruko apie valandą laiko. Buvo gal 3-4 asmenys, vienas iš jų buvo M.. Ligoninės priėmimo skyriuje užtruko gana ilgokai, gal 2 val., nes gydytojai pirmiausia žiūrėjo sužeistuosius ir tik vėliau žiūrėjo P., kuris gal buvo išėjęs parūkyti, bet iš gydymo įstaigos pasišalinės nebuvo. P. P. mamai pasakė, kad jam testu nustatė narkotikus. Ligoninėje buvo ir tyrėja N. S..

Liudytoja G. B. paaiškino, kad prieš du metus, lapkričio mėn. įvyko avarija. Automobilį vairavo jos draugas P. P., o ji sėdėjo šalia jo, priekinėje sėdynėje. Pasiėmė K. D., A. M., M. Č., važiavo link miesto ir įvyko avarija. Nieko nepastebėjo sėdėdama šalia P. P.. P. P. buvo blaivus, nes ji pastebi, kai žmonės būna išgėrę. Nebuvo kvapo. Įvykus įvykiui, atvažiavo policijos pareigūnai. Po įvykio ji buvo prie P. P. automobilio, laukė greitosios pagalbos. Nematė kaip P. P. davė alkotesterį. Ji išvažiavo namo apie 11 val. ir nematė kaip P. P. išlipo iš policijos automobilio. Nepastebėjo nieko apie vaikinų, sėdėjusių ant automobilio galinės sėdynės, blaivumą. Kitą dieną susitiko su P. P., kuris sakė, kad buvo ligoninėje ir įpūtė, nors nebuvo išgėręs, o kraujas parodė kitaip. Ji ligoninėje nebuvo, nes eismo įvykio metu nenukentėjo.

Liudytojas M. Č. paaiškino, kad tiksliai datos nepamena, bet tai buvo ruduo, tamsus paros laikas, apie 10 val. Įvyko avarija. P. P. vairavo savo automobilį Audi ir įvyko avarija. Automobilyje buvau jis, K., A., G., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jis, K. ir A. sėdėjo galinėje automobilio sėdinėje. Važiavo iš K. namų ir važiavo link miesto. Pas K. alkoholio nevartojo. Nematė, kad P. vartotų alkoholį. Nesimatė, kad P. būtų vartojęs alkoholio, ir mano, kad išgėręs jis nesėstų už vairo. Jis eismo įvykio metu buvo nelabai sužalotas, bet jį išvežė į ligoninę ir jis nematė kaip policija tikrino P. girtumą. Į priimamąjį P. atvežė policija. Priimamajame jis išbuvo apie 4 valandas ir visą tą laiką matė P., prie kurio visą tą laiką buvo policininkai.

Liudytojas K. D. paaiškino, kad datos nepamena, nes seniai buvo. Užpraeitais metais, lapkričio mėn. buvo įvykis. Pamena greitąją, nes jam buvo sunkiai sužeista galva, dėl ko sunkiai pamena tos dienos aplinkybes. Per rūką pamena, kaip P. atvažiavo, jis įlipo į automobilį ir važiavo. Kitos dienos vakarą jį iš Kėdainių ligoninės paleido.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad prieš porą metų, tiksliai datos nepamena, atvažiavo P. su Č. bei G., jį paėmė iš namų ir jie važiavo. Lijo lietus, automobilį užmetė ir įvyko avarija. Kiek pamena, gal dar paėmė K. D.. Jis sėdėjo gale su K. bei Č., o G. sėdėjo priekyje. P. vairavo tikriausiai savo automobilį. Jis buvo blaivus ir draugai buvo blaivūs. Įvykus eismo įvykiui, atvažiavo policija, greitoji. Jis nebuvo sužalotas. Į ligoninę vežė K. D.. Kai atvažiavo policija, jis buvo įvykio vietoje, gal 20-30 atstumu nuo policijos. Nematė kaip P. P. policijos pareigūnai tikrino neblaivumą. Jis į ligoninę su kitais draugais nuvažiavo po eismo įvykio pasižiūrėti kaip kitiems. P. P. į ligoninė atvažiavo su policija. Nepastebėjo, kad P. P. būtų buvęs neblaivus, nebuvo jokių požymių, kad jis būtų neblaivus. Priimamajame skyriuje matė P. P., kuris sėdėjo ant suoliuko, buvo dar ir kitų ligonių.

Liudytoja N. S. – Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK tyrėja – paaiškino, kad datos neatsimena, bet atsimena oro sąlygas - buvo tamsus paros laikas, lijo. Kiek pamena, eismo įvykis buvo Basanavičiaus g., prie „Giraitės“ prekybos centro, esančio Basanavičiaus g. 93. Automobilio markės nepamena. Automobilį vairavo, kaip nustatė atvykę į įvykio vietą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Atvykus į eismo įvykio vietą, buvo patikrintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens blaivumas alkotesteriu, bet alkotesterio duomenų nepamena. Pagal nustatytą tvarką buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuvežtas į ligoninę, kuriam buvo paimtas kraujas. Automobilyje buvo dar keli asmenys, bet kiek jų buvo tiksliai nepamena. Kadangi buvo sužalotų asmenų, tai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet sužalojimo laipsnio nepamena. Po eismo įvykio, eismo įvykio vietoje, P. P. blaivumas/neblaivumas buvo patikrintas policijos pareigūnų-patrulių, kurie atvyko į eismo įvykį. Buvo nustatytas neblaivumas alkotesteriu, bet negali pasakyti, ar siekė 0,4 promilių su trupučiu, ar iki 0,45 promilių. Ji kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu važiavo į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių iš karto, surašius eismo įvykio vietos apžiūros protokolą. Kiek pamena, ne iš karto administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paėmė kraują, nes pirmiausiai buvo apžiūrimi sužaloti asmenys. Laiko, kiek praleido priėmimo skyriuje, negali pasakyti. Kiek pamena, buvo 2-3 sužaloti asmenys ir pirmiausia gydytojai juos apžiūrėjo. Gydytojų prašė paimti P. P. kraują, bet kraujas buvo paimtas vėliau, jau apžiūrėjus sužeistuosius. Visą laiką priėmimo skyriuje ji buvo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, ir prie jos jam buvo paimtas kraujas bei užantspauduotas mėginukas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo surašant eismo įvykio vietos apžiūros protokolą. Nebuvo P. P. kaltės, kad jam ne iš karto paėmė kraują, nes viskas buvo susiję su medicinos darbuotojų darbu. Ji negali pasakyti, kiek laiko praleido ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo ir aukščiau aprašytų liudytojų parodymų, P. P. kaltė, kad jis 2012 m. lapkričio 28 d. 22.40 val. Kėdainių m. J. Basanavičiaus g., kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškiai 8,40 km vairavo automobilį ir būdamas eismo dalyviu bei privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir kitų asmenų turtui, esant šlapiai kelio dangai viršijo leistiną ir saugų greitį, dėl ko automobilio nesuvaldė, šiam praradus stabilumą ir tiesiaeigiškumą, slysdamas nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, dėl ko buvo apgadintas apšvietimo stulpas, nežymiai sutrikdyta kartu važiavusių keleivių A. M., M. Č. ir K. D. sveikata, dėl ko pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus, neginčytinai įrodyta ir kitais byloje surinktais bei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ištirtais įrodymais - administracinio teisės pažeidimo protokolu (II t., b.l. 18), Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro 2013-04-23 nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo bylos nutraukimo ir medžiagos perdavimo nagrinėti administracine tvarka (I t., b.l. 4-5), ikiteisminio tyrimo Nr. 66-1-1226-12 medžiaga (eismo įvykio vietos planu, nuotraukomis, specialisto išvadomis apie asmenų sužalojimo sunkumą, ir kt.) (I t., b.l. 10-145). Aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, leidžia daryti išvadą, kad byloje įrodyta, jog P. P., vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata ir apgadintas gatvės apšvietimo stulpas, t. y. padaryta žala kitų asmenų turtui.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ir kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, asmens. P. P. pripažino, kad vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) AVANT, nevykdė KET 133 p. reikalavimų, kas nulėmė kitokio turto apgadinimą (buvo apgadintas apšvietimo stulpas) bei nežymiai sutrikdyta kartu su juo važiavusių trijų asmenų - A. M., M. Č. ir K. D. - sveikatos. Surašant A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą, jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 d., t. y. jis buvo kaltinamas, kad eismo įvykį sukėlė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. P. P. neigia, kad automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio.

Iš asmens blaivumo testo Nr. 2636 matyti, kad P. P. alkotesteriu „lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 19136, 2012-11-28 22:50:18 val. buvo nustatyta 1,12 promilių etilo alkoholio girtumas (I t., b.l.43).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 11253/12 (01) matyti, kad P. P. kraujyje, paimtame 2012-11-29 01.46 val., etilo alkoholio nerasta (I t., b.l.48).

Esant esminiams prieštaravimams tarp šių dviejų aukščiau aprašytų byloje esančių dokumentų, byloje buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė dėl P. P. neblaivumo nustatymo, gautas ekspertizės aktas Nr. EG09/13 (12), kuriame teismo medicinos ekspertas V. B. pateikė išvadą, jog nepakanka duomenų nustatyti, kokioje būklėje buvo P. P. eismo įvykio metu, ekspertizės akte pažymėta, kad nustatant P. P. neblaivumą, kraujas buvo tirtas po trijų valandų nuo patikros alkotesteriu, jame alkoholio nerasta. Ekspertizės akte nurodyta, kad patikros alkotesteriu metu kraujyje alkoholio teoriškai galėjo būti nuo 0 iki maždaug 0,45 (eliminacijos greitis x 3 val.) promilės (II t., b.l.26-27). Kadangi minėtos ekspertizės akte buvo klaidingai nurodyti P. P. asmens blaivumo testu nustatyti alkoholio kiekio iškvepiamame ore duomenys -0,12 promilių, o ne 1,12 promilės, kaip tai užfiksuota akte (I t., b.l. 48) bei eksperto padaryta išvada, remiantis šiuo klaidingu duomeniu, teismas tokios išvados nepripažįsta įrodymu.

Iš kito teismo medicinos eksperto atliktos pakartotinės ekspertizės akto Nr. G914/14(01) eksperto J. M. P. išvados matyti, kad, remdamasis ekspertizės akto tiriamojoje dalyje išdėstytu, atsižvelgdamas į pateiktos bylos duomenis, ir atsakydamas į pateiktą klausimą, ekspertas davė išvadą, kad nustatyti (tiksliai) koks buvo P. P. girtumas jo patikrinimo alkotesteriu 2012-11-28 22:50 val. metu (kokia etilo koncentracija buvo jo kraujyje) negalima dėl tiriamojoje ekspertizės dalyje nurodytų priežasčių, t.y. dėl to, jog per 3 valandas (tiek maždaug laiko (be 4 min.) praėjo nuo P. P. neblaivumo nustatymo alkotesteriu iki jo kraujo paėmimo laboratoriniam toksikologiniam tyrimui) etilo alkoholio koncentracija P. P. kraujyje galėjo sumažėti orientaciniai nuo 0,3 iki 0,75 promilės, tačiau kokia etilo alkoholio koncentracija buvo jo kraujyje 2012-11-28 22:50 val. pasakyti negali, nes iš jo 2012-11-29 01:46 val. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta ir nėra atskaitos taško; alkotesterio (koks jis bebūtų) alkoholio koncentracijos parodymai su laboratorinio tyrimo, atlikto dujinės Chromatografijos metodu, rezultatai sunkiai palyginami, nes jie gaunami skirtingais tyrimo metodais; laboratorijoje dujinės chromatografijos metodu atlikto tyrimo rezultatai būna tikslesni, nes tiriamas kraujo mėginys, o alkotesteriu tiriamas iškvepiamas oras; be to, šiuo atveju tarp patikrinimo alkotesteriu ir kraujo laboratoriniam tyrimui paėmimo praėjo labai daug laiko (beveik trys valandos), todėl paskaičiavimams naudoti alkotesterio parodymus ir juos lyginti su kraujo tyrimo rezultatais negalima (II t., b.l. 58-59).

Esant dviem prieštaringiems rašytiniams įrodymams dėl asmens neblaivumo, t. y. alkoholio matuoklio parodymams (I t., b. l. 43), iš kurių matyti, jog P. P. 2012-11-28 22.50 val. buvo nustatytas 1,12 promilių neblaivumas, bei specialisto išvadai, kur atlikus kraujo, paimto 2012-11-29 1.46 val., P. P. kraujyje alkoholio nerasta, ir po teismo paskirtos pakartotinės teismo medicinos ekspertizę, kuri nedavė tikslaus atsakymo į klausimą, ar P. P. įvykio metu buvo neblaivus, teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių šiai aplinkybei nustatyti, t.y. šią aplinkybę siekė nustatyti ne tik paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais jo pozicija, kuri, kaip matyti iš visos administracinio teisės pažeidimo medžiagos, buvo nuosekli ir nesikeitė nuo pat eismo įvykio, taip pat ir iš asmens elgesio bei veiksmų (P. P. po eismo įvykio nepasišalino iš eismo įvykio vietos, geranoriškai sutiko, kad jo blaivumas būtų patikrintas alkotesteriu, o šiuo nustačius jam 1,12 prom. neblaivumą, nesutiko su techninės alkoholio matavimo priemonės parodymais, nevengė, kad jo neblaivumas būtų patikrintas gydymo įstaigoje iš jo paimto kraujo, savo veiksmais nesiekė vilkinti laiko nuo asmens blaivumo pirminio patikrinimo alkotesteriu iki kraujo mėginio paėmimo gydymo įstaigoje, nebuvo pasišalinęs iš gydymo įstaigos iki kraujo mėginio paėmimo, dėl ko galėtų kilti abejonės, kad asmuo ėmėsi kokių nors priemonių neblaivumui sumažinti ir t.t.), bet ir remdamasis byloje ištirtais aukščiau aprašytais liudytojų iš esmės vieni kitus atitinkančiais parodymais, kuriuose tiek policijos pareigūnai, tiek tyrėja bei kartu su P. P. eismo įvykyje dalyvavę asmenys patvirtino paties P. P. nurodytas aplinkybes ir nurodė, jog nepastebėjo išorinių P. P. neblaivumo požymių, išskyrus vienas liudytojas policijos pareigūnas M. R. nurodė, kad, kiek pamena, jog kvapas buvo, tačiau visi su P. P. kartu eismo įvykio metu automobilyje važiavę liudytojai A. M., M. Č., K. D. ir G. B. patvirtino nematę, kad P. P. prieš eismo įvykį sėsdamas už transporto priemonės vairo būtų vartojęs alkoholinių gėrimų. Šiais, ne tik su P. P. pažįstamų, bet ir neutralių liudytojų parodymais, kurie, kaip jau aukščiau pasisakyta, iš esmės atitinkančiais vieni kitus ir nepatvirtinantys, kad iš išorinių fizinių požymių P. P. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, teismas neturi jokio pagrindo netikėti, juolab, kad mažai tikėtina, jog esant alkotesterio tokiems P. P. neblaivumo parodymams (1,12 prom.), būtų nepastebėti išoriniai asmens neblaivumo požymiai, todėl, šių vieno policijos pareigūno parodymų, kad jis, kiek pamena, jautė alkoholio kvapą, teismas nevertina, kaip neginčytino P. P. neblaivumo įrodymo, vertindamas dar ir tą aplinkybę, kad parodymai teismui buvo duodami beveik po dvejų metų laiko ir liudytojas šią aplinkybę nurodė ne tvirtai, bet vartodamas sąvoką: “kiek pamenu“. Nors iš bylos aplinkybių matyti, kad P. P. kraujas tyrimui paimtas praėjus trims valandoms po įvykio, o Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, kurios patvirtintos 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452, 10 p. nurodomas 1 val. terminas pristatyti asmenį į medicinos įstaigą, tačiau teismas, ištyręs bylos įrodymų visetą nustatė, kad asmuo į medicinos įstaigą buvo pristatytas pačių policijos pareigūnų iš karto po eismo įvykio vietoje atlikto įvykio įforminimo, medicinos įstaigoje kartu su pareigūnais laukė, kol gydytojai paims jo kraujo mėginį, iš gydymo įstaigos niekur nebuvo pasišalinęs, kraujo mėginį medikai paėmė pačios tyrėjos N. S. akivaizdoje praėjus šiam laikui tik dėl nuo medicinos darbuotojų priklausančių objektyvių priežasčių (visų pirma jie skubėjo suteikti medicininę pagalbą po eismo įvykio atvežtiems sužalotiems asmenims), dėl ko šiuo atveju teismas daro išvadą, kad minėtos taisyklės buvo pažeistos dėl ne nuo P. P. valios ir veiksmų priklausančių priežasčių, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad P. P. turėjo galimybę per tą laiką iki kol buvo paimtas kraujas dirbtinėmis priemonėmis netgi ne sumažinti, bet visiškai panaikinti alkoholio kiekį organizme, kas sukelia pagrįstų abejonių, jog eismo įvykio metu P. P. buvo neblaivus.

Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009, 2012-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. N261-833/2012, 2012-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N556-1022/2012). Patraukti asmenį atsakomybėn, remiantis vien prielaidomis, negalima. Nagrinėjamoje byloje, išnaudojus visas įmanomas procesines priemones, nepavyko pašalinti abejonių dėl P. P. neblaivumo, o visi neaiškumai administracinio teisės pažeidimo byloje yra aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šis principas išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo. Dėl išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta patikimų duomenų, jog P. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ATPK 284 str. nuostatomis, P. P. veiksmus perkvalifikuoja iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 127 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d.

Nors P. P. ir pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo dėl padaryto pažeidimo nesigailėjo, dėl ko teismas šiuo atveju minėto prisipažinimo negali pripažinti asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, ir pažeidimą padarė prieš tai būdamas padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d., 5 p., 6 p.) (I t., b.l. 105, 115-120).

Skiriant administracines nuobaudas atsižvelgiama į P. P. padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, kilusius padarinius – eismo įvykio metu sužaloti trys asmenys, pažeidėjo asmenybę - P. P. anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia - už KET pažeidimus, tačiau dirba, į tai, kad nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į visas konkrečias bylos aplinkybes ir daroma išvada, kad administracinių nuobaudų tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti P. P. paskiriant ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, didesnes už sankcijų vidurkį. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis.

Nutarimui įsiteisėjus, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK grąžintina šios institucijos pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 66-1-01226-12.

Priverstinai paimtas P. P. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) AVANT, v.n. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti P. P., grąžintas automobilio savininkui (It.,b.l.36,37,39,40).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 33 str., 284 str., 286-288 str., 292 str. 2 d., 293 str., teismas

nutaria:

P. P., jo veiką perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d., nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. - 800,00 (aštuonių šimtų) litų bauda.

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. –180,00 (vieno šimto aštuoniasdešimties) litų bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 900,00 (devynių šimtų) litų baudą.

Priverstinai paimtą P. P. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) AVANT, v.n. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti P. P., grąžinti automobilio savininkui.

Nutarimui įsiteisėjus, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK grąžintini šios institucijos pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 66-1-01226-12.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Kėdainių rajono apylinkės teismą.