- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- e2-348-949/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09056-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- B. L.
- Advokatai
- Laima Markevičienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. L. patikslintą ieškinį atsakovei B. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos dėl garbės ir orumo pažeminimo atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. L. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės B. L. 54,43 Eur turtinės žalos ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei; įpareigoti atsakovę atsiprašyti ieškovės už 2015-08-11 siųstas SMS nepagarbaus turinio žinutes jos atžvilgiu. Nurodė, kad ieškovė 2015 m. rugpjūčio mėnesį savo mobiliojo ryšio telefone Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „TELE2“ ryšio tinkle, gavo SMS žinutes, kuriose buvo rašoma, kad ji yra „gegutė“, „proto ubagė“, „vargšė“ ir panašūs neapgrabūs žodžiai. SMS žinutės buvo siųstos iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso B. L.. Ieškovė J. L. mano, kad nurodyti žodžiai parodo jai nepagarbą, žemina jos garbę ir orumą. Mano, kad atsakovė, siųsdama SMS žinutes ieškovei siekė pažeminti ir paniekinti buvusią savo sūnaus žmoną – ieškovę. 2015-08-12 pareiškimu dėl grasinimų susidoroti ir įžeidimo ieškovė kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Ieškovei dėl patirto streso ir nerimo teko papildomai kreiptis į medikus dėl ambulatorinio gydymo, jai buvo skirta didesnė dozė jos vartojamų vaistų, kurie yra kompensuojami, taip pat papildomai teko pirkti vaistus pagal gydytojo receptą, kuris kainavo 54,43 Eur. Dėl to ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią prašo jai atlyginti. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji turi neįgalumą, apie kurį buvo žinoma atsakovei, todėl žinojo, kad jos siunčiamos SMS žinutės sukels ieškovei neigiamas emocijas, nerimą, nemigą, blogą savijautą bei baimę susitikti su atsakove. Dėl patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų prašo priteisti iš atsakovės 500,00 Eur neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad atsakovė yra buvusi jos anyta. Praėjusiais metais mirė jos sutuoktinis ir atsakovės sūnus, kurio mirties momentu santuoka su ieškove buvo nutraukta. Atsakovė žinojo, kad ieškovės serga nuo 2004 metų ir vartoja vaistus. Nesitikėjo, kad atsakovė gali iš jos taip šaipytis, gavus SMS žinutes jai teko padvigubinti vartojamų vaistų dozę, sutriko miegas, padidėjo nerimas, padidintą vaistų dozę vartoja iki dabar. Tą patį vakarą, kai gavo SMS žinutes, prieš tai bendravo su atsakove telefonu. Atsakovė jai priekaištavo dėl to, kad ji per retai lanko buvusio vyro kapą, tuo tarpu ji priekaištavo atsakovei, kad ši netinkamai palaidojo savo sūnų, nesitarė su ja dėl laidotuvių. Nepateikė vientiso susirašinėjimo teksto, nes manė, kad atsakovė pateiks gautas SMS žinutes, telefono, kuriame buvo gautos į bylą pateiktos SMS žinutės nebeturi, sūnus įmetė jį vandenį. Su savo liga sieja tris iš atsakovės gautas SMS žinutes. Mano, kad žodis „gegutė“ galėjo būti pavartotas dėl to, kad 2004 metais pateko į ligoninę ir jos vaiką tam tikrą laiką augino močiutė, vėliau vaikas jai buvo grąžintas. „Vargše“ ji suprato kaip pažeminimą, nes atsakovė žinojo, jog ji yra palaidojusi artimuosius. Atsakovė apie ieškovę papasakojo savo dukrai ir žentui, ar yra dar kam nors sakiusi nurodytus žodžius apie ją nežino. Atsakovė jai negrasino.
Atsiliepimas
Atsakovė B. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteiti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra jos sūnaus D. L., mirusio (duomenys neskelbtini), buvusi sutuoktinė. Po sūnaus mirties su ieškove santykių nepalaikė, tačiau yra bendravusios ryšio priemonėmis. Nurodė, kad negali pasakyti, ar yra rašiusi išdėstyto turinio žinutes, tačiau prie ieškinio pridėtuose išrašuose nurodytų žodžių nevartojo, nežemino ieškovės. Iš ieškovės pateiktų įrašų su nuoroda L. (duomenys neskelbtini) matyti, kad turinys, žodžiai atspindi nepasitenkinimą vykstančiu susirašinėjimu, aptariamais įvykiais. Ieškovė nepateikė vientiso susirašinėjimo teksto, todėl sudėtinga spręsti konteksto, kuriame pavartotos nurodytos frazės, tačiau manytina, kad SMS žinučių tekstas suformuluotas todėl, kad kitas adresatas apkalbėjo, užgauliai kreipėsi į adresatą su nuoroda L. (duomenys neskelbtini). Žodis „gegutė“ panaudotas kaip kreipinys, negalinti sukelti neigiamų emocijų, galimai panaudotas kaip nuomonė apie asmenį, kuris neprižiūri ar netinkamai prižiūri vaikus. Žodis „vargšė“ pavartotas kaip kreipinys, kaip nuomonė apie asmenį, nežinantį nuo ko pradėti, taip pat negali sukleti neigiamų emocijų. Žmogus, kuris, nežino nuo ko pradėti, kuriam nepavyksta ką nors atlikti, gali būti pavadintas vargšu. Tekste įterpinys „proto ubage“ pavartotas kaip atsakas į rašantįjį – „pati proto ubage“, tikėtina, kad vienas į kitą kreipėsi rašantys asmenys. Tokiu būdu buvo pareikšta nuomonė apie asmenį, vertinanti jo elgesį, tačiau nėra nurodytas asmens vardas, adresatas, parašyta abstrakčiai. Pareikšta nuomonė yra subjektyvi, nes žodžiai išdėstyti tokia forma, kuria atsakoma į galimai neetišką, gal ir užgaulų ieškovės kreipimąsi, siekiam, kad nebūtų tęsiamas pradėtas pokalbis. Iš pateiktų SMS žinučių sekos, dažnumo spręstina, kad ieškovė nebuvo pakanti siunčiamoms žinutėms, neatsiribojo, nenutraukė susirašinėjimo, toleravo turinį ir pati siekė tęsti susirašinėjimą. Taip pat nurodyta, kad pagal ieškinio turinį matyti, kad informacija nebuvo paskleista, prieinama tretiesiems asmenims, nebuvo patalpinta viešoje erdvėje. Ieškovė neįrodė žalos atsiradimo, jos dydžio ir priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais, todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovei neįrodžius reikalavimo ir sąlygų ginti garbę ir orumą, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl įpareigojimo atsiprašyti.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė nėra nepagarbiai atsiliepusi apie ieškovę. Ieškovė pripažino, kad neaugino vaikų, todėl žodis „gegutė“ atspindi nuomonę, turi pagrindą ir negali būti vertinamas kaip garbės ir orumo pažeidimas. Atsakovė nebeturi telefono ir negali patikslinti kokio turinio žinutes yra siuntusi ieškovei. Patvirtino, kad atsakovė su ieškove yra kalbėjusios apie sūnaus kapo priežiūrą.
Ieškynys atmestinas.
Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis.
Civilinė atsakomybė dėl garbės ir orumo pažeidimų gali kilti esant šių sąlygų visumai: 1) nustačius žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) nustačius faktą, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Viena iš civilinės atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą taikymo sąlygų yra žinių, žeminančių asmens garbę ir orumą, paskleidimas.
Asmens garbė ir orumas yra ginami tik kai nustatoma, jog paskleisti duomenys yra žeminantys, neatitinka tikrovės (CK 2.24 str. 1 d.). Nustatydamas, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, teismas vadovaujasi garbės ir orumo sampratomis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, asmens garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas suprantamas, kaip asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie jo padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę - ūkinę, komercinę veiklą ir pan.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi analizuoti visą kalbos kontekstą, o ne atskiras jos dalis. Gali turėti reikšmės ir pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Kiekvieno sakinio analizavimas tik lingvistiniu požiūriu, atskirai nuo kitų sakinių ir nuo viso teksto konteksto, bei neatsižvelgiant ir nevertinant šių duomenų paskleidimo tikslo ir aplinkybių neatspindi tikrosios paskleistų duomenų prasmės.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su atsakove yra pažįstamos, ieškovė yra buvusi atsakovės marti, jos yra bendravusios telekomunikacijų ryšio priemonėmis. Ieškovė teigia, kad jos garbė ir orumas buvo pažeisti, gavus iš atsakovės nepagarbaus turinio, žeminančio jos garbę ir orumą, SMS žinutes. Ieškovė iš atsakovės gautų SMS žinučių turinį įrodinėja ranka rašytu išrašu, kuriame nurodyta: „L. (duomenys neskelbtini) 2015-08-11 22:43:17 Gegute, susirink vaikus ir augink pati, o ne mėtyk. Kai užauginsi pati nors viena vaika, tuomet galėsi kritikuot kitas. Pasakiau pamiršk ši numerį“, „L. 2015-08-11 23:06:54 Vargše, kad tu nežinai nuo ko pradėt, baik nesąmones rašinėt ir atstok. Jei neturi ką pasakyti, tai neberašinėk.“, „L. 2015-08-11 23:38:14 Šiaip saujom vaistus ryji, pati proto ubage, kad darbe spinteles neberandi, ir aplamai tokią atmatą ne viename darbe nelaiko. Blokuoju tavo numerį, bendrauk su savimi kvaile.“
Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė naudojasi nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau nepatvirtino, kad atsakovė yra rašiusi ieškovės nurodyto turinio SMS žinutes. Tiek ieškovė, tiek atsakovė teigė, kad telefono aparatų, kuriuose būtų išsaugoti jų tarpusavio susirašinėjimo duomenys, nėra išsaugojusios. Ieškovės pateiktas 2015-10-30 raštas Nr. 10000823 iš UAB „TELE2“ patvirtina, kad UAB „TELE2“ negali pateikti informacijos apie įeinančias SMS žinutes ir jų teksto į telefono Nr. 60495157. Prie bylos prijungtoje medžiagoje, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 0115000452763 pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą, taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti tikslų jai siųstų SMS žinučių turinį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs tai, kad ieškovė nurodo buvusi įžeista naudojantis ryšio priemonėmis, siunčiant asmeniškai jai adresuotas SMS žinutes, teismas konstatuoja, kad nėra objektyvių galimybių patikrinti, ar iš tikrųjų ieškovei J. L. 2015-08-11 iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) į jai priklausantį telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo atsiųstos jos nurodyto turinio SMS žinutės. Pažymėtina, kad būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti jos garbės ir orumo pažeidimo faktą (CPK 178 str.). Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama ginti savo galimai pažeistas teises teisme, atsižvelgiant į esamas technines galimybes, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, turėjo realią galimybę išsaugoti visą susirašinėjimo su atsakove B. L. medžiagą ir ją pateikti teismui, tačiau nesiėmė pakankamų priemonių tai padaryti. Tokiu atveju būtent ieškovei tenka neigiamos pasekmės, kylančios dėl susirašinėjimo su B. L. medžiagos neišsaugojimo ir ieškovės ranka rašytas jos gautų SMS žinučių turinys nevertintinas kaip objektyvus ir patikimas įrodymas, patvirtinantis nurodyto turinio SMS žinučių gavimo iš atsakovės faktą. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovė B. L. siuntė jai ieškinio priede nurodyto turinio SMS žinutes (CPK 185 str.).
Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog ieškovė iš atsakovės gavo nurodyto turinio SMS žinutes, nėra pagrindo konstatuoti, kad jų turinys žemina ieškovės garbę ir orumą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovė su atsakove yra ilgą laiką pažįstamos. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad praėjusiais metais mirė jos buvęs sutuoktinis ir atsakovės sūnus. Atsakovė jai priekaištavo, kad ji per retai lanko savo buvusio sutuoktinio kapą, tuo tarpu ieškovė priekaištavo atsakovei, kad ji netinkamai palaidojo savo sūnų, nesitarė su ieškove dėl jos buvusio sutuoktinio laidotuvių. Kalbėjosi apie tai su buvusia anyta tą patį vakarą, kai, jos teigimu, buvo atsiųstos nurodytos SMS žinutės. Ieškovė pripažino atsakiusi į atsakovės siųstas SMS žinutes. Įvertinęs šias aplinkybes, kontekstą kuriame galėjo būti atsiųsta SMS žinutė su kreipiniu „Gegute, susirink vaikus ir augink pati, o ne mėtyk. Kai užauginsi pati nors viena vaika, tuomet galėsi kritikuot kitas. Pasakiau pamiršk ši numerį“, teismas sprendžia, kad iš pateikto teksto matyti, jog šiuo tekstu atsakoma į rašančiam asmeniui išsakytą kritiką. Iš ieškovės paaiškinimų galima spręsti, kad ji kritikavo atsakovę dėl netinkamo savo sūnaus palaidojimo. Visuotinai žinomas faktas, kad artimo žmogaus (šiuo atveju atsakovės sūnaus) mirtis sukelia asmeniui skaudžius išgyvenimus. Todėl tikėtina, kad ieškovės kritika atsakovei dėl galimai netinkamo sūnaus palaidojimo galėjo sukelti jai neigiamas emocijas, nepasitenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra buvusi situacija, kai dėl savo sveikatos būklės ji negalėjo pati auginti savo vaiko, šios aplinkybės atsakovei buvo žinomos, teismas sprendžia, kad kreipiniu „gegute“ yra išsakoma nuomonė, kad ieškovė neturi teisės kritikuoti kito asmens dėl tam tikros jos pačios gyvenimiškos patirties, tačiau nesiekiama ją įžeisti ar pažeminti. Teksto dalis „pasakiau pamiršk šį numerį“ rodo, kad yra siekiama nutraukti susirašinėjimą, netęsti bendravimo.
Tačiau pateiktas susirašinėjimo laikas rodo, kad susirašinėjimas buvo tęsiamas, ieškovė galėjo atsiųsti tokio turinio pranešimą, kurį jį gavęs asmuo vertino kaip neatitinkantį tikrovės, nepagrįstą, tai rodo nurodyti žodžiai „baik nesąmones rašinėt“, Jei neturi ką pasakyti, tai neberašinėk.“. Iš šių žodžių taip pat matyti, kad siekiama nutraukti susirašinėjimą, tačiau jis nebuvo nutrauktas, tai patvirtina vėlesnis paskutinio nurodyto pranešimo laikas. Pateiktame pranešime „L. 2015-08-11 23:38:14 Šiaip saujom vaistus ryji, pati proto ubage, kad darbe spinteles neberandi, ir aplamai tokią atmatą ne viename darbe nelaiko. Blokuoju tavo numerį, bendrauk su savimi kvaile.“ nurodytas kreipinys „pati proto ubage“ rodo, kad galėjo būti atsakoma į analogišką kreipinį „proto ubage“. Teismas sutinka su atsakovės ir jos atstovės argumentu, kad iš pateiktų tekstų matyti, jog juose išreiškimas didelis nepasitenkinimas vykstančiu susirašinėjimu ir iš kito rašančiojo gauta informacija, būtent gauta informacija galėjo išprovokuoti tekstuose nurodytų neigiamų žodžių vartojimą. Atitinkamai ir žodžiai „vargše“, „proto ubage“, ‚kvaile“ vartojami siekiant atsikirsti, o ne įžeisti asmenį, jį pažeminti dėl ligos ar kokių nors kitų priežasčių. Teiginiai apie vaistų vartojimą pagal ieškovės paaiškinimus yra objektyviai egzistuojantis, nemelagingas faktas, todėl yra pagrindas vertinti juos kaip asmens nuomonę, pagrįstą ne melagingais, o objektyviai egzistuojančiais duomenimis.
Kaip jau minėta, civilinė atsakomybė dėl garbės ir orumo pažeidimų gali kilti tik nustačius žinių paskleidimo faktą. Pažymėtina, kad šiuo atveju pagal byloje pateiktą medžiagą SMS žinutės buvo adresuotos pačiai ieškovei, byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyti duomenys apie ieškovę buvo paviešinti, paskleisti. Nors ieškovė nurodė, kad žinios buvo paskleistos atsakovės dukrai ir žentui, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Įvertinus tai, kad nurodyti asmenys yra atsakovės šeimos nariai, pažinoję ir ieškovę, teismas sprendžia, kad informacija apie ieškovę, jos sveikatos būklę šiems asmenims galėjo būti žinoma gerokai anksčiau nei ieškovė nurodo gavusi pateiktas SMS žinutes. Be to, kaip jau minėta, SMS žinutes ieškovė nurodė gavusi pati, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jų turinys galėjo būti perduotas tretiesiems asmenims atsakovės iniciatyva. Taigi teismas konstatuoja, jog žinių apie ieškovę paskleidimo faktas nagrinėjamu atveju neįrodytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs šalių pateiktų įrodymus, teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgęs į pateiktų teiginių visumą, jų pateikimo būdą, taip pat situacijos, kurioje teiginiai galėjo būti išsakyti, kontekstą, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė jos garbės ir orumo pažeidimo fakto (CPK 178 str., 185 str.).
Nenustačius ieškovės garbės ir orumo pažeidimo fakto, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Tiek ieškovei, tiek atsakovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.