Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. (I.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. ir 2017 m. vasario 20 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. (I.) skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. B. (I.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–4), prašydama: 1) 2013 m. spalio 4 d. dokumentą, išduotą Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ryšių departamentas) apie A. B., paskelbti negaliojančiu; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 30 000 Eur moralinę ir fizinę žalą; 3) įpareigoti Ryšių departamentą nebeklastoti pažymų apie A. B. ir pareiškėją bei atsiprašyti pareiškėjos ir jos sūnaus V.; 4) grąžinti V. mamą; 5) įpareigoti Ryšių departamentą pateikti visus duomenis apie A. B. ir su juo gyvenančius / registruotus asmenis.

II.

III.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. ir 2017 m. vasario 20 d. nutarčių, kuriomis teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą (patikslintus skundus), teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris, nustatęs, jog pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, 2017 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2017 m. vasario 17 d. šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai ir tiksliai suformuoti skundo reikalavimus, nurodyti, iš kokio viešojo administravimo subjekto prašoma priteisti neturtinę žalą, pateikti teismui įrodymus, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl duomenų gavimo, pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, pateikti prie skundo pridedamus dokumentus išverstus į lietuvių kalbą ir tinkamai patvirtintus, skunde nurodyti savo asmens kodą, gyvenamąją vietą, skundo surašymo vietą, viešojo administravimo subjektą, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) skundžiami, taip pat tai, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2017 m. vasario 10 d. pareiškėja pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė: 1) įpareigoti VTMT pateikti prašomus dokumentus; 2) įpareigoti VTMT pateikti visas turimas pažymas, susijusias su jos mažamečiu sūnumi V. B., A. B. ir A. B.; 3) įpareigoti VTMT išieškoti ir pateikti duomenis apie A. B. gydymąsi Lietuvos psichiatrinėse ligoninėse, jo teistumus, teismo laboratorinių ekspertizių duomenis; 4) įpareigoti VTMT ištirti V. daiktus, saugomus Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje; 5) priteisti 100 000 Eur žalos atlyginimą. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjos 2017 m. vasario 10 d. pateiktą skundą atsisakė priimti.

Tuo tarpu 2017 m. vasario 17 d. pareiškėja pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydama: 1) 2013 m. spalio 4 d. dokumentą, išduotą Ryšių departamento apie A. B., paskelbti negaliojančiu; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 100 000 Eur moralinę ir fizinę žalą; 3) įpareigoti Ryšių departamentą atsiprašyti pareiškėjos ir jos sūnaus V.; 4) grąžinti V. mamą; 5) įpareigoti Ryšių departamentą pateikti visus duomenis apie A. B. ir su juo gyvenančius / registruotus asmenis; 6) įpareigoti instituciją pateikti duomenis apie A. B., užklausus visas Lietuvos psichiatrines ligonines; 7) priteisti iš Lietuvos valstybės 1 000 000 Eur. Šiame skunde pareiškėja paaiškino, kad 2017 m. vasario 10 d. teismui pateiktas jos skundas yra visiškai naujas skundas, o ne patikslintas skundas šioje byloje, todėl pareiškėja prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį išskirti į kitą bylą. Kartu su šiuo skundu pareiškėja pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi šį pareiškėjos patikslintą skundą taip pat atsisakė priimti.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjos 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikto skundo turinio ir pareiškėjos 2017 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikto patikslinto skundo bei atskirojo skundo paaiškinimų matyti, jog minėtas pareiškėjos 2017 m. vasario 10 d. skundas iš esmės yra naujas skundas, reiškiamas kitam atsakovui. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme kitoje administracinėje byloje (Nr. eI-2656-281/2017) yra sprendžiamas pareiškėjos šioje byloje 2017 m. vasario 10 d. pateiktam skundui analogiško skundo priėmimo klausimas. Tuo tarpu ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis paliktina galioti.

Pasisakydama dėl pareiškėjos 2017 m. vasario 17 d., šalinant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, pateikto patikslinto skundo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). Tačiau sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, LVAT biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Pabrėžtina, jog teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012 ir kt.). Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi.

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti, reikia pažymėti, kad skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11).

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas, aktualią teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, visapusiškai įvertinus pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo ir 2017 m. vasario 17 d. pateikto patikslinto skundo turinį bei prie jų pridėtus dokumentus, pabrėžtina, kad pareiškėja 2017 m. vasario 17 d. teismui pateiktame patikslintame skunde, nepašalino visų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartyje nustatytų esminių skundo trūkumų, trukdančių pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjos skundą, kadangi aiškiai ir tiksliai nesuformulavo skundo reikalavimų (dėl reikalavimo įpareigoti Ryšių departamentą atsiprašyti pareiškėjos ir jos sūnaus V. bei reikalavimo grąžinti V. mamą), nenurodė, iš kokio konkrečiai viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) kildina ir kuo konkrečiai grindžia prašomą priteisti neturtinę žalą (dėl reikalavimų priteisti iš Lietuvos valstybės 100 000 Eur ir 1 000 000 Eur), nepateikė teismui įrodymų, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl duomenų gavimo, o pastarosios atsisakė tai atlikti (dėl reikalavimo įpareigoti Ryšių departamentą pateikti visus duomenis apie A. B. ir su juo gyvenančius / registruotus asmenis bei reikalavimo įpareigoti instituciją pateikti duomenis apie A. B., užklausus visas Lietuvos psichiatrines ligonines). Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjos kartu su patikslintu skundu pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais su Ryšių departamentu nepatvirtina aplinkybių, jog pareiškėja Ryšių departamento būtent prašė pateikti visus duomenis apie A. B. ir su juo gyvenančius / registruotus asmenis (t. y. prašė pateikti būtent tuos duomenis, kokius prašo įpareigoti Ryšių departamentą pateikti reikšdama reikalavimą patikslintame skunde), kadangi šiame susirašinėjime pareiškėja tik prašė Ryšių departamento papildyti 2013 m. spalio mėn. pažymą, kuri, pareiškėjos teigimu, yra suklastota, ir pateikti „normalų“ dokumentą apie A. B. teistumus. Atitinkamai Ryšių departamento atstovas, atsakydamas į minėtą pareiškėjos prašymą, informavo, jog 2013 m. spalio 7 d. pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus paklausimą parengto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie A. B. turinys yra teisingas. Tuo tarpu dėl pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimo įpareigoti instituciją pateikti duomenis apie A. B., užklausus visas Lietuvos psichiatrines ligonines, papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja ne tik nepateikė teismui įrodymų, jog kreipėsi į atitinkamą instituciją dėl šių duomenų gavimo, bet ir konkrečiai nenurodė, kurią instituciją ji prašo įpareigoti pateikti šiuos duomenis. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nepašalinus nustatytų skundo trūkumų, egzistavo pagrindas teismui, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundą šioje dalyje (dėl 2017 m. vasario 17 d. pareiškėjos teismui pateikto patikslinto skundo 2–7 reikalavimų) laikyti nepaduotu, o ne atsisakyti priimti, todėl minėtoje dalyje skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis atitinkamai keistina.

Be to, akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartyje dėl skundo trūkumų šalinimo, administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Todėl pareiškėjos patikslintame skunde, kaip ir pirminiame skunde teismui reiškiamas reikalavimas 2013 m. spalio 4 d. dokumentą, išduotą Ryšių departamento apie A. B., paskelbti negaliojančiu, nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi, šioje dalyje (dėl 2017 m. vasario 17 d. pareiškėjos teismui pateikto patikslinto skundo 1 reikalavimo) pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos patikslintą skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis atitinkamai keistina, 2017 m. vasario 17 d. pareiškėjos teismui pateiktą patikslintą skundą dalyje dėl 2–7 reikalavimų laikant nepaduotu ir grąžinant pareiškėjai, o dalyje dėl 1 reikalavimo atsisakant priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. B. (I.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį iš dalies pakeisti, pareiškėjos A. B. (I.) patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo 2013 m. spalio 4 d. dokumentą, išduotą Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie A. B., paskelbti negaliojančiu atsisakant priimti, o dalyje dėl likusių reikalavimų skundą laikant nepaduotu ir grąžinant pareiškėjai.

Nutartis neskundžiama.