Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-823-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26030-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2., 2.2.2.3.1.2., 2.2.1.7., 2.2.1.3.

2017 m. gegužės 16 d.

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Uzbekistano pilietė, totorių tautybės, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyvenanti Lvovo (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., prie namo, esančio Lvovo g. 89/1, Vilniuje, priėjusi prie mažamečio M. A. M. suėmė ir patempė ausį tuo nukentėjusiajam mažamečiui M. A. M. padarydama poodinę kraujosruvą dešinės ausies spenelyje, taip padarydama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu S. A. parodė, jog ji neprisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką. Pirmą kartą apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną nesuprato, kuo ja kaltina, buvo šoko būsenoje, nes iš pradžių į apklausą buvo kviečiama kaip liudytoja. Kaltinamoji teigė, kad pirmos apklauso metu ji neprisiminė, kas nurodytą dieną vyko, todėl naršydama telefone davė parodymus apie tai, kas vyko 2016 m. birželio 1 d. Grįžus namo pažiūrėjo savo telefoną ir prisiminė, kad 2016 m. birželio 2 d. ji su šeima ėjo apžiūrėti buto. Tuo metu buvo grįžęs vyras, buvo skambinta nekilnojamojo turto agentui. Nekilnojamojo turto agentas negalėjo iš karto aprodyti buto, todėl buvo nuspręsta nuvesti sūnų apsikirpti. Nuėjo iki PC „Panorama“, ten apkirpo sūnų ir apie 11.50 val. susitiko su nekilnojamojo turto agentu. Nukentėjusiojo mamos ji anksčiau nėra mačiusi. Jos sūnų ji žino, jį dažnai matydavo kieme, jis nuo ryto iki vakaro būdavo gatvėje be tėvų, todėl į jį yra atkreipusi dėmesį. Su berniuku jokio konflikto nebuvo. Kaltinamoji aiškino, jog gegužės mėnesį jos vaikas ir nukentėjusysis kartu bėgo, atsitiktinai susidūrė ir nukrito. Kai sūnus nukrito, susimušė kelį ir verkė, ji nieko nesakė, pagriebė savo vaiką ir nuėjo namo. Kitam vaikui nieko nesakė, net nepažiūrėjo į jį. 2016 m. birželio 2 d. išėjo iš namų 10 val., kur ėjo negali pasakyti, bet 10.26 val. ji skambino nekilnojamojo turto agentui, nes buvo prie namo, esančio Linkmenų gatvėje, kuriame buvo butas, kurį norėjo apžiūrėti. Tuo metu ji gyveno (duomenys neskelbtini). Butas yra paskutiniame aukšte, t. y. septintame aukšte. Kaltinamoji teigė, kad ji nepamena, kada susidūrė vaikai. Ji dažnai fotografuoja sūnų ir matė nuotraukose, kad yra sužeistas jos vaiko kelis. Tai tikrai buvo gegužės mėnesį, tada pradėjo jam dėti ilgesnes kelnes, kad jis nesusimuštų kelio. Kai susidūrė vaikai, nebuvo jokio bendravimo su kaimynais. Vaikų susidūrimas buvo apie 2016 m. gegužės 20 d. Pirmosios apklausos metu buvo klausiama, ką ji darė 2016 m. birželio 1 d., o ne 2016 m. birželio 2 d. Tos apklausos metu ji nurodė, ką veikė 2016 m. birželio 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu B. M. P. parodė, jog jos sūnus grįžo namo, jis buvo sužeistas ir šoko būsenoje. Jis papasakojo, kad žaidė lauke ir buvo susidūręs su kitu vaiku, o po to, praėjus gal dviem dienoms, to vaiko motina priėjo prie jo gatvėje ir labai agresyviai pradėjo jį purtyti, paėmė jį už ausies. Moteris buvo kartu su savo sūnumi, t. y. su berniuku, su kuriuo sūnus buvo anksčiau susidūręs, taip pat su savo vyru. B. M. P. teigė, jog jos sūnus buvo labai išsigandęs dėl to, kas jam nutiko, jis pasakė, kad nesuprato, kodėl moteris taip padarė. Anksčiau joks suaugęs žmogus nebuvo jam smogęs ir jis buvo šoko būsenoje. Sūnaus paprašė papasakoti, kas jam taip padarė, ir jis pasakė apie moterį. Tuomet jie kurį laiką kalbėjo su kaimynais ir galiausiai sužinojo, kad tai buvo kaimynė, gyvenusi septintame aukšte. Kalbėdamiesi su kaimynais sužinojo, kad ši moteris anksčiau agresyviai elgėsi su kitais vaikais kaimynystėje. Sūnus labai bijojo tos moters, jis bijojo naudotis liftu, bijojo, kad gali ją sutikti ir vėl būti sumuštas. B. M. P. aiškino, jog ji pati nematė įvykio, apie jį papasakojo sūnus. Sūnus sakė, kad tai padarė moteris, kuri aplink namą nuolat vaikšto su mažu vaiku ir ji nuolat nešioja kažką ant galvos. Jis sakė, kad jis bėgiojo ir susidūrė su jos vaiku. Kai sūnus papasakojo apie įvykį, buvo kreiptasi į policiją. Į policiją buvo kreiptasi praėjus kelioms dienoms, kadangi buvo bandoma sužinoti, kas nutiko, iš pradžių nežinojo, kas tai buvo per kaimynas ar kaimynė. Anksčiau neatkreipdavo į šią moterį dėmesio, nežinojo, kaip ji atrodė, turėjo ją pamatyti ir įsitikinti, reikėjo kad sūnus galėtų parodyti, kas su juo taip padarė. Vieną dieną jis pasakė prieiti prie lango ir parodė tą moterį, tuomet buvo kreiptasi į policiją. Liudytoja patikslino, kad į policiją kreipėsi tą pačią dieną, kai vaikas papasakojo apie įvykį, tačiau jis apie įvykį papasakojo praėjus kelioms dienoms po jo. Su kaimynais kalbėjo tą pačią dieną, kai sužinojo, kas nutiko, po to kreipėsi į policiją ir toliau kalbėjo su kaimynais. Įvykis, apie kurį pasakojo sūnus, buvo įvykęs prieš dvi dienas. Tiksliai neatsimena, tačiau apytiksliai turėtų būti taip. Ant sūnaus ausies buvo juoda dėmė. Dvi dienas nepastebėjo sužalojimų, kadangi sūnaus ausis dengia plaukai. Vyras sužalojimus pamatė pirmas. Į policiją kreipėsi ne tą pačią dieną, kai vyko įvykis. Vaikas bijojo papasakoti, bet, kai pamatė jo ausį, jis papasakojo, kas jam nutiko. Jis pasakė, kad nenorėjo smogti tos moters vaikui, apgailestavo. Sakė, kad jis tiesiog bėgo ir tai įvyko netyčia, iš pradžių jis manė, kad padarė blogai, jog susidūrė su kitu vaiku. Sūnus sakė, kad nuo tos dienos, kai jis kliudė kitą vaiką, iki ausies tampymo praėjo apie dvi dienas. Ta moteris sutiko jį gatvėje ir nubaudė. Neatsimena, kada sūnus sakė, jog įvyko minėtas įvykis. Sūnus nurodė moterį kieme, tai buvo kaltinamoji. Jis buvo visiškai tikras dėl to, jis tiesiog atpažino ją, pasakė, kad ji vaikšto kiekvieną dieną kvartale ir žino, kad ji jam smogė. Sūnus neserga jokiomis ligomis, 2016 metais yra kreipęsi į gydytoją dėl įprastų ligų. Šeimoje prieš vaiką nėra naudojamas smurtas. Sūnus draugauja su I. B.-G. vaiku.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, jog nepamena, kada matė kaltinamąją, bet žino, kad praėjusiais metais ji su vyru ir vaiku buvo atėjusi apžiūrėti buto, esančio Linkmenų g. 6. Jie butą apsižiūrėjo, tuo ir baigėsi susitikimas. Jie buvo atvykę dienos metu, tikslios valandos negali pasakyti. Žino, jog prie namo jie atėjo pėsčiomis. Linkmenų g. 6 ir Lvovo g. 89 yra šalia, atstumas tarp tų namų yra apie 100 metrų. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. B.-G. parodė, jog beveik prieš metus B. M. P. paskambino ir pasakė, kad pastebėjo, jog jos sūnus yra sužalotas. Išėjus į kiemą iš tiesų ant vaiko ausies pamatė sužalojimus. Jie pasakė, kad išsikvietė policiją ir paprašė pabūti ir padėti susikalbėti su pareigūnais. Atvykus policijos pareigūnams, jie papasakojo, ką žinojo, ką jiems papasakojo vaikas. Policijos pareigūnams buvo pasakojama, kad vaikas ėjo Lvovo gatve, sutiko kaltinamąją su sūnumi ir gavo nuo jos per ausį. Prieš tai lyg ir buvo konfliktas tarp vaiko ir kaltinamosios vaiko. Liudytoja teigė, jog ji kalbėjo su vaiku ir jis moterį apibūdino kaip mamą su skarele. Kaimynystėje yra žinoma tik viena tokia mama. Taip pat vaikas sakė, kad ji buvo su tamsiu berniuku. Kai vaiką sužalojo, moteris buvo su vyru. Liudytoja suprato, kad įvykis buvo tą pačią dieną, kai buvo kviečiama policija, tik anksčiau. Kaltinamąją ji pažįsta iš matymo, žino, kad ji būna su mažu vaiku, girdėjo kalbas, kad jos vaikas elgiasi netinkamai ir ji nereaguoja į tai tinkamai, bet pati to nėra mačiusi. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. O. P. parodė, jog jis neatsimena, kurią tiksliai dieną viskas įvyko. Jis paaiškino, jog vaikas iš žaidimų aikštelės grįžo namo apie 16.30 val. ir jis pamatė, kad vaikas elgiasi keistai, buvo labai tylus ir išsigandęs. Liudytojas paklausė vaiko, kas jam nutiko, iš pradžių vaikas nenorėjo nieko pasakoti, tačiau vėliau pasakė, kad jį gatvėje nubaudė moteris, kuri buvo su vyru ir su vaiku. Vaiko paklausė, už ką jis buvo nubaustas, o šis pasakė, kad dieną prieš tai, kai jis bėgiojo žaidimų aikštelėje, atsitiktinai susidūrė su mažu vaiku, bandė vaiko atsiprašyti, nes nenorėjo jo užgauti ir viskas tuo baigėsi. Liudytojas aiškino, jog tą pačią dieną, kai buvo pasakojama apie įvykį, vaikas pasakė, kad ryte ta moteris su mažu vaiku, kurį jis sužeidė vieną dieną prieš, gatvėje jam smogė ir tampė už ausies. Sužalojimai buvo matomi net ir praėjus keturioms dienoms po įvykio. Kai vaikas viską papasakojo, liudytojas paskambino savo žmonai, į policiją, nuėjo į namo, kuriame gyvena, apačią laukti pareigūnų, taip pat norėjo pabendrauti su kaimynais, ar jie tą dieną matė ką nors susijusio su įvykiu. Klausė kaimynų, ar jie žino moterį, kuri nešiojo skarą ant galvos, turi mažą berniuką ir gyvena kažkur šalia. Jie prisiminė tą moterį, kadangi ji nuolat nešiodavo tuos pačius rūbus ir kai kurie iš jų papasakojo, kad jie girdėjo apie šią moterį, kaip ji gatvėje baudė ir kitus vaikus. R. O. P. teigė, jog jis yra tikras, kad vaiko nubaudimas vyko tą pačią dieną, kai vaikas viską papasakojo. Įvykis vyko ryte, o vaikas viską papasakojo apie 16.00 val. Taip pat liudytojas nurodė, jog jis tiksliai neatsimena, kas skambino policijai, t. y. ar jis, ar žmona. Tą dieną jis buvo namuose, vaikas buvo lauke, o žmona darbe. Pirmą kartą vaikas jam vienam papasakojo apie įvykį. Ant vaiko ausies buvo matomi sužalojimai, kiek vaikas papasakojo, ta moteris tampė jį už ausies, o po to smogė su ranka. Vaikas buvo sužalotas tą pačią dieną ryte. Praėjus kelioms dienoms vaikas pro langą parodė jį sužalojusią moterį. Jis parodė moterį, kuri ant galvos nešiojo skarą ir vedžiojo mažą vaiką už rankos, taip pat šią moterį vaikas parodė ir gatvėje. Tai buvo kaltinamoji. Liudytojas mano, kad vaikas buvo sužalotas apie 10.30 val. ar 11.00 val., nes jis tada ėjo į žaidimų aikštelę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. K. parodė, jog 2016 m. birželio mėnesį dirbo taksi vairuotoju. Nepamena, ar 2016 m. birželio 2 d. vežė kaltinamąją. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog jie užfiksuoti teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. H. parodė, jog tuo metu, kai jis buvo Dubajuje, paskambino žmona ir pasakė, kad ji gavo šaukimą, turi atvykti į policijos komisariatą bei būti apklausta kaip liudytoja. Kai žmona nuvyko į policiją, jai buvo pranešta, kad jai pradėta byla, nes ji sudavė kažkokiam berniukui. Liudytojas nurodė, jog jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jo buvo klausinėjama apie įvykius, vykusius 2016 m. birželio 2 d. Liudytojas teigė, jog jis minėtą dieną buvo Lietuvoje. Tą dieną ryte su žmona ir vaiku pėsčiomis nuėjo iki PC „Panorama“, kadangi norėjo apkirpti sūnų. Vėliau iš PC „Panorama“ turėjo nuvykti į susitikimą su nekilnojamojo turto agentu. Apžiūrėjo 1 ar 2 butus. Iš PC „Panorama“ iki butų, kuriuos turėjo apžiūrėti, nuvyko taksi automobiliu. Iš taksi išlipo prie buto, kurį turėjo apžiūrėti, kurioje gatvėje tas butas yra, neatsimena. Išlipus iš taksi eiti iki buto gatve ar kiemais nereikėjo. Iki butų apžiūrėjimo su žmona dar išgėrė kavos netoliese buvusioje kavinėje, t. y. kavinės teritorijoje. Nekilnojamojo turto agento laukė apie 15 minučių. Apžiūrėję butus pėsčiomis nuėjo namo, kadangi namai buvo netoli. Atstumas nuo apžiūrėtų būtų iki namų buvo apie 300 metrų, atstumas nuo kavinės iki namų buvo apie 50 metrų mažesnis. Visą laiką šeima buvo kartu, nebuvo tokio momento, jog nematytų šeimos. Tą dieną jokių incidentų neįvyko, viskas buvo kaip įprasta. Nukentėjusį vaiką gal yra matęs, jo nepažintų. Incidento tarp vaikų nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis M. A. M. parodė, kad jis išėjo į kiemą, esantį netoli namų, esančių Lvovo g. Kieme žaidė ir pamatė moterį, už kurios vaiko užkliuvo. Berniukas nukrito ant žemės. Berniukas verkė, nes buvo sužeistas. Minėto vaiko vardo nežino. Moteris paėmė vaiką ir su juo nuėjo į pastatą. Jis pasiliko kieme. Kitą dieną pamatė tą moterį, šalia jos buvo vyras. Moteris priėjo prie jo ir vieną kartą patraukė jam už ausies. Jam truputį skaudėjo, ant ausies liko kraujosruva. Moteris kalbėjo su vyru, jam nieko nepasakė. Ką moteris kalbėjo su vyru, nesuprato. Minėtą vyrą retai matydavo. Minėtą moterį daug kartų matė. Jam už ausies patempusi moteris buvo su skara, ji tikriausiai iš Uzbekistano. Vakare apie įvykį pasakė savo tėvams. Jie iškvietė policiją. Įvykis buvo gegužės mėnesį, dienos metu, tiksliai nepamena. Po įvykio moters bijojo, kai ją pamatydavo, iškart bėgdavo namo. (t. 1, b. l. 48-50)

Ikiteisminio tyrimo metu S. A. parodė, kad 2016 m. birželio 2 d., apie 10.30 val., buvo namuose, esančiuose Lvovo g. Susirašė SMS žinutėmis su drauge ir susitarė kartu eiti pasivaikščioti į Bernardinų parką. Draugė savo automobiliu iki jos namų atvyko apie 12.00 val. – 12.10 val. Iki tol ji visą laiką buvo namuose. Taip pat namuose su ja buvo jos vyras M. H., kuris kartu į parką nevyko. Nei ji, nei jos sūnus 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., prie namo, esančio Lvovo g. 89A, nebuvo. Mažamečio M. A. M. ji nepažįsta ir nežino. (t. 1, b. l. 73)

Ikiteisminio tyrimo metu S. A. papildomai parodė, kad kaltės nepripažįsta. Jos vyras 2016 m. birželio 1 d. atvyko į Vilnių iš Jungtinių Arabų Emyratų. Ji, jos vyras ir sūnus 2016 m. birželio 2 d., apie 10.00 val. ar 10.15 val., išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir nuėjo pėsčiomis į Linkmenų g., kadangi tą dieną buvo susitarę su nekilnojamo turto agentu apžiūrėti naują būstą. Atėję prie Linkmenų g. esančio daugiabučio, kuriame norėjo apžiūrėti butą, ji 10.26 val. iš savo mobiliojo telefono paskambino nekilnojamo turto agentui. Nekilnojamo turto agentas 10.29 val. perskambino jai ir paaiškino, kad susiskambins su buto šeimininku dėl buto apžiūrėjimo. Vėliau nekilnojamo turto agentas 10.33 val. perskambino dar kartą ir pasakė, jog susiskambino su buto šeimininku ir butą bus galima apžiūrėti 11.45 val. Tuomet ji, jos vyras ir sūnus nuėjo į PC „Panorama”. Apie 11.30 val. išsikvietė taksi ir važiavo iki Linkmenų g. Linkmenų g. buvo 11.36 val. Išlipę iš taksi nuėjo į šalia esančią kavinę „Barcelona”. Nekilnojamo turto agentas paskambino 11.50 val. ir pranešė, jog jau galima apžiūrėti butą. Butą nuėjo apžiūrėti iš karto. Apžiūrinėjo du butus. Butų apžiūra užtruko maždaug iki 12.30 val. Apžiūrėję butus namo grįžo pėsčiomis, namuose buvo apie 13.00 val. Nori parodyti, kad gegužės antroje pusėje, tikslaus laiko negali pasakyti, su savo sūnumi ėjo namo ir netoli namų jos sūnus bėgo ir netyčia susidūrė su kitu bėgančiu berniuku, kurio jie nepažįsta. Minėtas berniukas buvo aukštesnis, vyresnis už jos sūnų, maždaug 8 metų amžiaus. Jos sūnus nukrito ant žemės, tačiau jokio konflikto nebuvo, ji matė, kad situacija buvo netyčinė. Jos sūnus susižeidė, skubėjo jam padėti, vesti namo, nepažįstamo berniuko nebarė, nieko jam nesakė. Be to, Lvovo g. ir Linkmenų g. sankryžoje yra dvi vaizdo kameros, kurios turėjo užfiksuoti, kaip ji 2016 m. birželio 2 d., apie 10.00 val., kartu su vyru ir sūnumi ėjo Linkmenų g., o po to negrįždami į Lvovo g. nuėjo dešiniau link PC „Panorama”. (t. 1, b. l. 75, 84, 91)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. H. parodė, kad jis dirba Jungtiniuose Arabų Emyratuose, tačiau savaitę ar 10 dienų per mėnesį būna Lietuvoje. Vilniuje gyvena su žmona S. A. ir sūnumi A. H.. Apytikriai 2016 m. birželio 1 d. lėktuvu atskrido į Vilnių pas šeimą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur jie nuomojasi butą. 2016 m. birželio 2 d. ryte, apie 10.00 val. – 10.30 val., tiksliai laiko neprisimena, jų šeima išėjo iš namų į PC „Panorama”. Tuo laikotarpiu su šeima norėjo persikraustyti į kitą butą. Jo žmona internete rado nekilnojamojo turto brokerio skelbimą. Minėto brokerio vardo neprisimena, tai buvo jaunas, aukštas vyras. Su brokeriu suderino susitikimo laiką ir datą, kad apžiūrėtų parinktus butus. Su brokeriu buvo susitarta susitikti 2016 m. birželio 2 d., apie 12.00 val., bute, esančiame Linkmenų g., Vilniuje. Apie 11.30 val. iš PC „Panorama” iškvietė taksi ir visa šeima nuvažiavo į Linkmenų g. susitikti su brokeriu. Kartu apžiūrėjo minėtą butą. Jie 2016 m. birželio 2 d. jokio vaiko nebuvo sutikę, su jokiu vaiku nebuvo kontaktavę, jo žmona S. A. prieš nieką smurto nenaudojo. M. H. teigė, jog visą dieną buvo kartu su žmona ir sūnumi. Nori pažymėti, kad jo žmona yra tokio auklėjimo ir tokio tikėjimo, kad ji negali naudoti smurto, tuo labiau prieš vaiką. (t. 1, b. l. 35)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. O. P. parodė, kad su žmona B. M. P. ir sūnumi M. A. M. gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 2 d. vakare jam sūnus papasakojo, kad 2016 m. birželio 1 d., dienos metu, jis buvo prie namų ir bėgiodamas netyčia užkliudė 5-6 metų amžiaus berniuką, kurio atsiprašė. Berniukas buvo su mama. Jo mama nieko nepasakė. 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., prie namų sūnus pamatė einantį tą patį berniuką su abiem savo tėvais. Prie jo sūnaus priėjo berniuko mama, kuri suėmė sūnui už rankos, patempė už dešinės ausies ir ranka vieną kartą sudavė per dešinį žandą. Ausies galiukas buvo raudonos spalvos, veidas nuo rankos sudavimo paraudęs. Sūnui ant ausies liko violetinės spalvos žyma. Sūnus patyrė fizinį skausmą, labai išsigando. Kaimynė I. B. G. sakė, kad berniukas su tėvais gyvena jų namo laiptinės paskutiniame aukšte, minėtų asmenų duomenų nežino. (t. 1, b. l. 15)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. M. P. parodė, kad yra M. A. M. biologinė motina. Sutuoktinis R. O. P. jau pateikė visą informaciją, kaip buvo sužalotas jos sūnus. Po įvykio sūnus buvo šoke, jis bijo važiuoti liftu, lipti laiptais laiptinėje, pamatęs moterį, kuri jį nuskriaudė, jis bėga kuo toliau, minėtos moters bijo. Sūnus po įvykio nebegali normaliai gyventi. Moterį, kuri nuskriaudė jos sūnų, padėjo išsiaiškinti kaimynė I. B. G.. (t. 1, b. l. 18)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B.-G. parodė, kad nematė įvykio, kai 2016 m. birželio 2 d. buvo sužalotas kaimynystėje gyvenantis berniukas. Apie tai, kad berniuką sužalojo moteris, sužinojo iš berniuko mamos, kuri apie tai papasakojo telefonu. Ji pasakojo, kad pastebėjo sužalotą sūnaus ausį, paklausus, kas nutiko, berniukas jai papasakojo, kad jį kieme nuskriaudė moteris, jis ją apibūdino. Berniuko motina perpasakojo sūnaus žodžius, apibūdino, kaip atrodė moteris, nuskriaudusi jos sūnų. Pagal apibūdinimą minėtoji moteris buvo su mažesniu berniuku, moteris aplink galvą buvo apsirišusi skarą. Bekalbant su berniuko motina ji prisiminė, kad jų kaimynystėje gyvena moteris, atitinkanti apibūdinimus. Taip pat su ja buvo susisiekę policijos pareigūnai telefonu, ji nupasakojo, kur maždaug minėtoji moteris gyvena. Apie berniuką nuskriaudusią moterį daug papasakoti negali, žino tik tiek, kad jų bendruomenė apie ją susidariusi nuomonę kaip apie nelabai mandagią moterį, tačiau nežino tokių atvejų, kuomet ta pati moteris būtų skriaudusi kitus vaikus. (t. 1, b. l. 23)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad dirba nekilnojamo turto agentu. Pagal savo darbo knygą mato, jog 2016 m. birželio 2 d. 11.45 val. turėjo susitikimą Linkmenų g. 6, Vilniuje. Yra praėję daug laiko, todėl tiksliai tos dienos nebepamena, pasakyti, ar susitikimas įvyko būtent tokiu laiku, kaip užfiksuota darbo knygoje, negali. Pamena, kad minėtu adresu rodė vieną ar keletą butų kitataučiams, t. y. vyrui, kurio tiksliau apibūdinti negali, nes nepamena, mano, kad jis galėjo būti apie 40-50 metų amžiaus. Vyras kalbėjo rusiškai. Su vyru buvo moteris, kurios apibūdinti negali, ji taip pat bendravo rusiškai. Su vyru ir moterimi buvo mažametis vaikas, tačiau nepamena, ar tai buvo berniukas ar mergaitė. Minėtas vaikas buvo iki 7 metų amžiaus. Nežino, kokie vyro ir moters tarpusavio santykiai. Pamena, kad bendraujant su vyru ir moterimi, jie sakė, kad nuomojasi būstą Lvovo g. Į savo darbinį telefoną numerio (duomenys neskelbtini) nebuvo įsivedęs. (t. 1, b. l. 26)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. K. parodė, kad jis iki 2016 m. spalio mėnesio dirbo taksi įmonėje, kuri vykdo užsakymus pagal elektroninę iškvietimo sistemą (etaksi). Dirbo automobiliu „Opel Omega”, v. n. (duomenys neskelbtini). Jis neprisimena savo 2016 m. birželio 2 d. užsakymų, kadangi nėra išsaugojęs duomenų. Dirbant taksistu, daug kartų teko vežti užsieniečius, kalbančius ne lietuvių kalba. Jis neprisimena 2016 m. birželio 2 d. iškvietimo į PC „Panorama“. (t. 1, b. l. 31)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. birželio 2 d. 21.10 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pranešėjo sūnų prie namų užpuolė kitas vaikas, buvęs su mama, sumušė ausį. (t. 1, b. l. 6)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. birželio 2 d., apie 21.37 val., buvo gautas pranešimas, jog Lvovo g. 89 moteriškė trenkė berniukui. Nuvykus į nurodytą vietą policijos pareigūnus pasitiko R. P. ir B. P., kurie paaiškino, kad jų sūnus žaidė kieme ir netyčia pastūmė kitą berniuką A. (vardas iš žodžių). Tuomet minėto berniuko mama pranešėjų sūnui patampė ausį. (t. 1, b. l. 4-5)

Iš R. O. P. skundo matyti, kad jo sūnus M. A. M. 2016 m. birželio 1 d. dieną buvo lauke ir bėgdamas netyčia užkliudė berniuką, kurio atsiprašė. Berniukas buvo su mama, kuri R. O. P. sūnui nieko nesakė. 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., prie namų, esančių Lvovo g. 89A, Vilniuje, R. O. P. sūnus pamatė einantį tą patį berniuką, kuris buvo su tėvais. Prie jo sūnaus priėjo berniuko motina, suėmė sūnui už rankos, patempė už dešinės ausies ir vieną kartą ranka sudavė per dešinį žandą. R. O. P. sūnus patyrė fizinį skausmą, labai išsigando. Kiek jam žinoma iš kaimynų, sūnaus užkliudytas berniukas su tėvais gyvena tame pačiame name, toje pačioje laiptinėje kaip ir jis. Minėta šeima gyvena septintame aukšte. R. O. P. pats įvykio nematė, jam apie tai papasakojo sūnus. (t. 1, b. l. 3)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. A. M. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jis anksčiau su šeima gyveno. Vėliau pradėjo eiti toliau Lvovo g. ir parodė vietą, esančią prie namo, esančio Lvovo g. 89/1, Vilniuje, kur 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., nepažįstama moteris prieš jį panaudojo smurtą, t. y., šią moterį prieš įvykį matė vieną kartą. (t. 1, b. l. 60-63)

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad M. A. M. atpažino S. A. kaip moterį, kuri jam vaikų žaidimo aikštelėje sudavė per veidą. (t. 1, b. l. 55-59)

Iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato specialistės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. birželio 3 d., apie 15.00 val., buvo bendrauta su I. B.-G., kuri nurodė, jog 2016 m. birželio 2 d. 11.00 val. incidento, kai moteris sudavė ir tampė už ausies mažametį vaiką, nematė. Iš kaimynų ji žino, kad įtariamoji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), 7 aukšte. Tik ši vienintelė moteris vaikšto kieme apsivyniojusi skarą. Minėta moteris kalba rusiškai, o jos vyras panašus į musulmoną. (t. 1, b. l. 11)

Iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato specialistės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. birželio 6 d., apie 09.40 val., buvo bendrauta su I. B.-G., kuri nurodė, kad bendravo su kaimynais ir išsiaiškino, kad moteris, skriaudusi vaiką, gyvena (duomenys neskelbtini). I. B.-G. taip pat bendravo su šalia incidento įsikūrusios firmos „Pingvin School“ darbuotojais, kurie nurodė, jog tą dieną darbuotojų biure nebuvo, niekas incidento nematė. Taip pat šalia yra firma „Autotrait“, kurios kai kurie langai išeina į įvykio vietą, darbuotojai pažadėjo pasidomėti, ar kas matė įvykį. Minėta firma į lauką nukreiptų kamerų neturi. Be to, buvo skambinta firmos „Autotrait“ administratorei, kuri nurodė, kad ji pati incidento dėl vaiko sužalojimo nematė. Firmos langai išeina į gatvės pusę, kur yra sankryža su šviesoforu, bet sėdint kabinetuose gerai šaligatvis ties sankryža nesimato, gali būti, kad išeinantys parūkyti darbuotojai galėjo matyti incidentą. Pažadėjo pakalbėti su darbuotojais, ar kas matė incidentą. (t. 1, b. l. 12)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato specialistės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. birželio 6 d., apie 13.00 val., buvo bendrauta su firmos „Autotrait“ administratore, kuri teigė, kad pakalbėjo su darbuotojais, tačiau niekas iš jų incidento nematė. Jų firma kamerų lauke įsirengusi neturi. Kieme matė ant namo įrengtas kameras, kam jos priklauso, nežino. (t. 1, b. l. 13)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjų tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo bendrauta su SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Eismo priežiūros skyriaus darbuotoju, kuris nurodė, kad Lvovo g. – Linkmenų g. sankryžoje, Vilniuje, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. (t. 1, b. l. 7, 8)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo susisiekta su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėju, kuris informavo, kad Lvovo g. – Linkmenų g. sankryžoje, Vilniuje, policijai priklausančių vaizdo filmavimo kamerų nėra. (t. 1, b. l. 9)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. spalio 4 d. 09.06 val. telefonu buvo susisiekta su UAB „Sostinės implantologijos centro Dental P.R.O“, esančios Lvovo g. 89A, darbuotoju, kuris nurodė, kad minėtam centrui priklausanti vaizdo filmavimo kamera, įrengta ties Lvovo g. 89A daugiabučio įėjimu, vaizdą filmuoja, tačiau įrašai saugomi iki dviejų savaičių. 2016 m. birželio 2 d. įrašas nėra išsaugotas. (t. 1, b. l. 10)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. A. tyrėjai pateikė telefono išklotinę ir taksi užsakymo išklotinę. (t. 1, b. l. 76)

Iš taksi paslaugų užsakymo matyti, kad S. A. 2016 m. birželio 2 d. 11.36 val. užsakė taksi į PC „Panorama“, kelionės tikslas nurodytas – Lvovo g. 89A. (t. 1, b. l. 78)

Iš mobilaus telefono išklotinės matyti, kad 2016 m. birželio 2 d. 10.26 val. S. A. skambino nekilnojamojo turto agentui A. M., skambutis buvo atmestas. 2016 m. birželio 2 d. 10.29 val. nekilnojamojo turto agentas atskambino S. A., pokalbis truko 1 minutę. Be to, nekilnojamojo turto agentas skambino ir 10.33 val., pokalbis truko 59 sekundes, ir 11.50 val., pokalbis truko 13 sekundžių. (t. 1, b. l. 79)

Iš specialisto išvados Nr. G 1667/2016(01) matyti, kad M. A. M. padaryta poodinė kraujosruva dešinės ausies spenelyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai 2016 m. birželio 2 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į dešinės ausies sritį. Sužalojimas nebūdingas griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytas sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui. Nustatyto sužalojimo vietoje požymių, leidžiančių nustatyti žalojantį objektą, neužfiksavo. (t. 1, b. l. 52)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Pati S. A. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė, jog smurtavo prieš mažametį nukentėjusįjį, ji tvirtino, kad 2016 m. birželio 2 d. ji net nebuvo susitikusi su mažamečiu nukentėjusiuoju. Iš esmės tokiems kaltinamosios teiginiams pritarė ir teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamosios sutuoktinis M. H.. Vis tik tokią kaltinamosios bei minėto liudytojo versiją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad M. A. M. buvo sužalotas. Šį faktą patvirtina specialisto išvadoje Nr. G 1667/2016(01) užfiksuoti duomenys, nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų B. M. P., R. O. P., I. B.-G. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu. Dėl paties sužalojimo fakto teisme jokių ginčų nekilo. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kas, kada ir kur nukentėjusiajam padarė sužalojimus, kurie yra vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš nukentėjusiojo M. A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, jog jis buvo sužalotas dienos metu lauke, netoli namų, esančių Lvovo g. Nukentėjusysis teigė, jog jam už ausies suėmė ir vieną kartą patraukė moteris, kuri tuo metu buvo su vyru. Dėl tokių moters veiksmų jis patyrė skausmą, ant ausies liko kraujosruva. Šią moterį jis yra ne kartą matęs ir anksčiau, ji buvo su skara, su ja buvusį vyrą jis matydavo retai. Iš nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat matyti, jog už ausies jam patempė ta pati moteris, su kurios vaiku jis buvo susidūręs (susidūrimo metu moters vaikas nukrito ir susižalojo) dieną prieš smurtinius veiksmus. Vakare apie smurtinius moters veiksmus jis papasakojo tėvams, kurie kreipėsi į policiją. Nukentėjusysis duotus parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina liudytojų B. M. P., R. O. P., iš dalies I. B.-G. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu, R. O. P. skunde užfiksuoti duomenys. Liudytojas R. O. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog M. A. M. grįžęs iš lauko namo papasakojo, kad moteris, kuri buvo su vyru bei vaiku, jam tempė už ausies. Nukentėjusiojo paklausus, kodėl moteris taip pasielgė, šis paaiškino, kad dieną prieš įvykį nukentėjusysis netyčia susidūrė su moters vaiku, kuris nukrito ir susižalojo. Iš esmės tie patys jau aptarti faktai yra užfiksuoti ir R. O. P. skunde. Iš minėto liudytojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog į policiją buvo kreiptasi tą pačią dieną, kai buvo sužinota apie smurtą prieš vaiką, nukentėjusysis apie prieš jį panaudotą smurtą papasakojo tą pačią dieną, kai buvo sužalotas. Čia pažymėtina, jog iš BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog apie smurto atvejį prieš M. A. M. buvo pranešta 2016 m. birželio 2 d. R. O. P. parodymai bei jo skunde užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val. Pabrėžtina, jog teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas paaiškino, jog nukentėjusysis paprastai į žaidimų aikštelę išeidavo apie 10.30 val. ar apie 11.00 val. Liudytoja B. M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jos sūnus papasakojo, kad moteris gatvėje buvo suėmusi jam už ausies ir agresyviai papurtė. Minėta moteris įvykio metu buvo su berniuku, su kuriuo liudytojos sūnus anksčiau buvo susidūręs ir netyčia sužalojo. Liudytojos I. B.-G. parodymai patvirtina, jog jai buvo papasakota, kad B. M. P. sūnus buvo sužalotas, jį sužalojo moteris, nukentėjusysis apibūdino jį sužalojusią moterį, iš pokalbio su nukentėjusiuoju, B. M. P. bei R. O. P. suprato, kad nukentėjusysis buvo sužalotas tą pačią dieną, kai buvo iškviesta policija, tačiau anksčiau. Liudytoja matė ant nukentėjusiojo ausies sužalojimus. Iš asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad M. A. M. atpažino S. A. kaip moterį, kuri prieš jį panaudojo fizinį smurtą. Pažymėtina, jog iš I. B.-G., B. M. P. ir R. O. P. parodymų matyti, kad nukentėjusysis jiems apibūdino jį sužalojusią moterį, kaip dažnai su mažu vaiku (liudytoja I. B.-G. nurodė, jog moters vaikas yra tamsus) netoli namų vaikščiojančią moterį, kuri dėvi skarą. Pagal minėtus požymius jiems pavyko identifikuoti, jog smurtavusi moteris yra kaimynystėje gyvenanti S. A.. Pastebėtina, jog B. M. P. ir R. O. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis kaltinamąją jiems rodė ir po įvykio, jis ją atpažino, kai matė ją gatvėje. Nukentėjusysis atpažino S. A.. Aptartus nukentėjusiojo bei liudytojų teiginius iš dalies patvirtina ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad M. A. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinės ausies spenelyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai 2016 m. birželio 2 d., mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. tampant už ausies. Sužalojimas nebūdingas griuvimui ant kieto paviršiaus, jis taip pat nebūdingas savęs žalojimui.

Teismo įsitikinimu, nei nukentėjusysis, nei liudytojai B. M. P., R. O. P. ar I. B.-G. neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamosios, kadangi jų jokie santykiai iki nukentėjusiojo sužalojimo nesiejo. Faktą, kad jokių santykių (nei draugiškų, nei priešiškų) tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo, jo tėvų nebuvo, patvirtino ir pati kaltinamoji S. A.. Taigi netikėti nukentėjusiojo bei paminėtų liudytojų parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs bei tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina, be to, juos patvirtina ir kiti anksčiau patarti įrodymai, nėra jokio pagrindo.

Teismas pastebi, jog iš tikrųjų nukentėjusiojo, liudytojų R. O. P., B. M. P. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų bei prieštaravimų, pavyzdžiui, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis nurodė, jog įvykis įvyko gegužės mėnesį, B. M. P. teisme teigė, jog į policiją kreipėsi ne tą pačią dieną, kai sužinojo apie tai, jog buvo sužalotas jos sūnus, sūnus galėjo būti sužalotas gegužės mėnesį ir pan. Vis tik teismas konstatuoja, jog šie netikslumai nėra esminiai, jie galėjo atsirasti dėl praėjusio laiko nuo įvykio iki apklausų, dėl individualaus kiekvieno asmens gebėjimo suvokti ir įsiminti tam tikras aplinkybes, kurios vienam gali atrodyti svarbios ir įsimintinos, o kitam visai nereikšmingos. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų netikslumai nagrinėjamu atveju neleidžia abejoti jų visumos, kurią patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, patikimumu.

Teismo įsitikinimu, nusikaltimo padarymo faktą bei S. A. kaltę padarius nusikaltimą iš dalies patvirtina ir pačios kaltinamosios, liudytojų M. H. bei A. M. parodymai. Tiek kaltinamosios, tiek paminėtų liudytojų parodymai leidžia konstatuoti, kad S. A. 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., buvo netoli tos vietos, kur buvo sužalotas nukentėjusysis. Taigi teigtina, jog S. A. iš tikrųjų galėjo sutikti nukentėjusįjį prie namo, esančio Lvovo g. 89/1, Vilniuje, (čia pabrėžtina, kad netoli šio namo kertasi Lvovo ir Linkmenų gatvės) bei jį sužaloti, o anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad iš tikrųjų taip ir buvo.

Kaip jau minėta, pati S. A. neigė, jog smurtavo prieš mažametį nukentėjusįjį. Kaltinamosios teiginys, jog ji nesmurtavo prieš nukentėjusįjį, vertintina kaip jos gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti teisinių pasekmių dėl padaryto nusikaltimo. Kaltinamosios teiginius, kad ji nesmurtavo prieš nukentėjusįjį, paneigia anksčiau aptarti įrodymai. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu S. A. paaiškino, kad 2016 m. birželio 2 d., apie 10.00 val., ji išėjo iš namų ir nuėjo link Linkmenų g., kadangi tą dieną ketino apžiūrėti naują butą, ji 10.26 val. skambino nekilnojamojo turto agentui, su kuriuo buvo susitarta, kad butą bus galima apžiūrėti 11.45 val. Tuomet ji su sutuoktiniu ir vaiku nuėjo į PC „Panorama“, vėl Linkmenų g. buvo 11.36 val. Eidami link PC „Panorama“, ėjo pro Lvovo g., tačiau į ją nebuvo užsukę. Teisiamojo posėdžio metu S. A. taip pat teigė, kad 2016 m. birželio 2 d. iš namų išėjo 10 val., kur ėjo negali pasakyti, bet 10.26 val. ji skambino nekilnojamojo turto agentui, nes buvo prie namo, esančio Linkmenų gatvėje, kuriame buvo butas, kurį norėjo apžiūrėti. Teismas taip pat pastebi, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. H. parodė, kad 2016 m. birželio 2 d. ryte, apie 10.00 val. – 10.30 val., jų šeima išėjo iš namų į PC „Panorama”. Aplinkybę, jog įvykio dieną pėsčiomis kartu su šeima ėjo į PC „Panorama“, liudytojas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Taigi šio liudytojo parodymai taip pat patvirtina, jog kaltinamoji būtent tuo metu turėjo būti vietoje, kurioje buvo sužalotas nukentėjusysis. Tokie kaltinamosios ir jos sutuoktinio teiginiai iš esmės patvirtina, jog ji tuo metu, kai buvo sužalotas nukentėjusysis buvo įvykio vietoje, t. y. ji įvykio vietoje galėjo būti tiek apie 10.30 val., tiek apie 11.36 val. Taigi šioje dalyje kaltinamosios bei jos sutuoktinio parodymai sutampa su liudytojo R. O. P. parodymais, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas apie 11.00 val., t. y. panašiai tuo metu, kai jis iš namų išeina į lauką (iš namų nukentėjusysis paprastai išeina apie 10.30-11.00 val.). Toks kaltinamosios, jos sutuoktinio ir liudytojo R. O. P., kuris iki įvykio niekaip nebuvo susijęs su kaltinamąja ir ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas anksčiau už ją bei jos sutuoktinį, parodymų sutapimas, vertinant jį kartu su anksčiau aptartais duomenimis, negali būti laikomas atsitiktiniu. Ši aplinkybė dar kartą leidžia konstatuoti, jog kaltinamoji nėra apkalbama, o nukentėjusysis bei liudytojai R. O. P., B. M. P., I. B.-G. nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes.

Teismas pastebi, kad M. H. parodymai patvirtina S. A. nurodomą versiją. Vis tik teismas nesivadovauja šio liudytojo parodymais, kadangi jie prieštarauja anksčiau aptartiems įrodymams. Be to, pažymėtina ir tai, kad liudytojas M. H. yra kaltinamosios sutuoktinis, todėl jis gali būti suinteresuotas duoti jai palankius parodymus tam, kad jo sutuoktinė išvengtų neigiamų teisinių pasekmių.

Teismas konstatuoja, jog aptartų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad S. A. 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., prie namo, esančio Lvovo g. 89/1, Vilniuje, priėjusi prie mažamečio M. A. M. suėmė ir patempė ausį tuo nukentėjusiajam mažamečiui M. A. M. padarydama poodinę kraujosruvą dešinės ausies spenelyje, taip padarydama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčytinų duomenų, kurie patvirtintų, kad S. A. nukentėjusiajam ranka vieną kartą sudavė per žandą. Minėtą aplinkybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė tik liudytojas R. O. P.. Pats nukentėjusysis, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tokios aplinkybės nenurodė, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių teigti, kad S. A. ranka sudavė nukentėjusiajam per žandą. Taigi ši aplinkybė yra šalintina, tačiau jos pašalinimas kaltinamosios veiksmų teisinio vertinimo nekeičia.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios gynėja tvirtino, jog veiksmuose, kurie buvo atlikti dalyvaujant mažamečiui, turėjo dalyvauti ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Asmens parodymo atpažinti, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais, kadangi šių veiksmų atlikimo metu nedalyvavo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Teismas konstatuoja, kad tokie kaltinamosios gynėjos teiginiai yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 173 straipsnyje yra numatyti ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai. Nei minėtoje normoje, nei kokioje nors kitoje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nėra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas gali atlikti asmens parodymą atpažinti ar asmens parodymų patikrinimą vietoje, be to, baudžiamojo proceso įstatyme nėra įtvirtintas reikalavimas, kad visuose procesiniuose veiksmuose, kurie yra atliekami su mažamečiu ar nepilnamečiu asmeniu, privalo dalyvauti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos yra aiškiai numatytos jau minėtame Lietuvos Respublikos BPK 173 straipsnyje bei kitose šio įstatymo normose, todėl nėra pagrindo teigti, kad anksčiau nurodyti procesiniai veiksmai buvo atlikti pažeidžiant įstatymo nuostatas.

Teisme buvo teigiama, jog asmens parodymas atpažinti buvo atliktas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK nuostatų. Vis tik konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju asmens atpažinimas buvo atliktas laikantis Lietuvos Respublikos BPK 192 straipsnio reikalavimų, o pažeidimų, kurie leistų abejoti šio procesinio veiksmo atlikimo metu gautų duomenų patikimumu, nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BPK 192 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo turinio matyti, jog įstatyme numatytų reikalavimų buvo laikomasi. Teismo įsitikinimu, kaltinamoji buvo parodyta nukentėjusiajam drauge su dviem moterimis, kurios yra pakankamai panašios į kaltinamąją pagal savo išvaizdą. Šiuo atveju matyti tik tai, jog akivaizdžiai skiriasi visų trijų moterų šukuosenos. Vis tik šis faktas, įvertinus tai, kad nukentėjusysis yra nurodęs, jog jį sužalojusi moteris įvykio metu dėvėjo skarą, nėra pagrindas teigti, kad asmens atpažinimo metu gauti duomenys yra nepatikimi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nekelia jokių reikalavimų, susijusių su parodomų atpažinti asmenų profesine veikla. Todėl aplinkybė, kad viena iš atpažinime dalyvavusių moterų buvo pareigūnė, niekaip nepažeidė atpažinime dalyvavusių asmenų teisių ir nėra pagrindas abejoti šio procesinio veiksmo metu gautų duomenų patikimumu.

Lietuvos Respublikos BPK 192 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad parodymo atpažinti pradžioje atpažintinam asmeniui pasiūloma užimti bet kokią vietą tarp parodomų asmenų. Tai pažymima protokole. Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog jame yra užfiksuota, kad atpažintinam asmeniui buvo pasiūlyta užimti bet kurią vietą tarp parodytų asmenų ir tik po to buvo pakviestas atpažįstantysis ir jam buvo pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus (t. 1, b. l. 55). Čia pažymėtina, jog asmens parodymo atpažinti metu dalyvavo ir kaltinamosios gynėja, tačiau ji jokių pastabų dėl atpažinimo vykdymo tvarkos nepareiškė, t. y. protokole nėra užfiksuota, jog kaltinamajai nebuvo sudaryta galimybė užimti bet kurią vietą tarp parodomų asmenų, nenurodyta kitų aplinkybių, kurias kaltinamosios gynėja nurodė sakydama savo baigiamąją kalbą.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad M. A. M. atpažino S. A. kaip moterį, kuri prieš jį smurtavo. Dėl fakto, kad nukentėjusysis atpažino būtent kaltinamąją, jokių ginčų nekilo. Aplinkybė, jog procesinio veiksmo atlikimo protokole nėra užfiksuota, pagal kokius požymius nukentėjusysis atpažino kaltinamąją kaip moterį, kuri prieš jį vartojo smurtą, laikytina protokolo trūkumu, kuris vis tiek neleidžia abejoti šio procesinio veiksmo atlikimo metu gautų duomenų patikimumu. Čia pažymėtina ir tai, kad iš liudytojų R. O. P. ir B. M. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog nukentėjusysis kaltinamąją yra atpažinęs ir anksčiau, kai šią matė vaikščiojančią gatvėje.

Nepagrįstas kaltinamosios gynėjos teiginys, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas, kadangi nebuvo nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo (Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 4 dalies nuostatos yra taikomos tik tuo atveju, kai asmens veiksmuose yra Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Nagrinėjamu atveju S. A. yra padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad dėl šioje normoje nurodytų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika minėtoje normoje nėra nurodyta.

Teismui nekyla abejonių, jog B. M. P. yra laikytina nukentėjusiojo įstatymine atstove. Paties nukentėjusiojo, liudytojų apklausų protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų visuma leidžia be jokių pagrįstų abejonių teigti, kad B. M. P. yra nukentėjusiojo motina, be to, nukentėjusiojo parodymai leidžia teigti ir tai, kad nukentėjusysis R. O. P. laiko savo tėvu. Taigi, teismo įsitikinimu, nukentėjusiojo mažamečio interesai baudžiamojo proceso metu buvo tinkamai užtikrinti. Net jeigu ir būtų galima daryti išvadą, kad nukentėjusiojo teisėti interesai baudžiamajame procese nebuvo atstovaujami tinkamai, vis tiek nebūtų jokio pagrindo tvirtinti, kad tai turėjo kokios nors neigiamos įtakos kaltinamosios teisėms bei teisėtiems interesams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. gegužės 12 d. buvo gautas kaltinamosios ir jos gynėjos prareiškimas dėl baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo. Pareiškime buvo nurodoma, kad teisėjas nepagrįstai atmetė kaltinamosios gynėjos prašymą išsireikalauti dokumentus, kurie patvirtintų, jog B. M. P. yra mažamečio nukentėjusiojo motina ir tuo pačiu leistų įsitikinti, kad ji iš tikrųjų buvo pagrįstai pripažinta nukentėjusiojo atstove pagal įstatymą bei pagrįstai dalyvauja baudžiamajame procese, toks teisėjo sprendimas kelia abejonių jo nešališkumu. Pažymėtina, jog šis pareiškimas teisme buvo gautas tuo metu, kai teisme buvo atlikti Lietuvos Respublikos BPK 296 straipsnyje numatyti veiksmai, t. y. po to, kai buvo atmestas kaltinamosios gynėjos prašymas ir proceso dalyvių pasiteirauta, ar bus pageidavimų papildyti įrodymų tyrimą (nei vienas proceso dalyvis jokių prašymų neturėjo, taip pat nepageidavo papildyti įrodymų tyrimo). Teismo įsitikinimu, pareikštas nušalinimas yra nepagrįstas, todėl teisėjas neturi jokio pagrindo nusišalinti. Teigtina, jog vien tai, kad teisėjas netenkino kaltinamosios gynėjos prašymo, nerodo teisėjo šališkumo, tuo labiau, kad teisiamojo posėdžio metu buvo išdėstyti argumentai, kodėl pareikštas prašymas nėra tenkinamas. Teisėjas atmesdamas kaltinamosios prašymą nurodė, jog klausimai susiję su nukentėjusiojo atstovavimu bus sprendžiami pagal byloje esančius duomenis, o ne nurodė, jog tiki, kad B. M. P. yra nukentėjusiojo motina. Nesutinkant su teismo argumentais, jie gali būti nurodomi apeliacinės instancijos teismui. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad kaltinamosios gynėjos prašymas buvo susijęs ne su kaltinamosios teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu, o su nukentėjusiojo teisėmis. Kita vertus dalyvavimas baudžiamajame procese yra atstovo pagal įstatymą teisė, o ne pareiga.

Teismas nenustatė S. A. atsakomybę lengvinančių ar jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas S. A. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, ši nusikalstama veika padaryta tyčia, ji yra baigta. Teismas įvertina, jog nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, ištekėjusi, pati augina mažametį vaiką, dirba. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, S. A. už jos padarytą nusikalstamą veiką yra skirtina švelniausia Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmė, t. y. bauda. Atsižvelgus į S. A. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jai skiriamos baudos dydis yra nustatytinas artimesnis minimaliai šios bausmės ribai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje. Teismo įsitikinimu, būtent tokios bausmės paskyrimas S. A. padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

S. A. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina ir nenaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. A. panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

S. A. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.