Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos persiųstą Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos pateiktą prašymą dėl Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendžio, priimto A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendžiu A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra pripažintas kaltu ir nuteistas už vagystes, įsilaužiant į gyvenamąjį būstą (5 nusikalstamos veikos) 3 metų (1095 dienų) laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. kovo 14 d. Paskirta bausmė turėtų būti visiškai atlikta 2025 m. rugsėjo 2 d.

Iš prie liudijimo pridėto ranka parašyto nuteistojo A. B. 2023 m. vasario 17 d. prašymo matyti, jog nuteistasis prašo būti perkeltas likusią bausmės dalį atlikti Lietuvos kalėjime, nes Švedijos įkalinimo įstaigoje kaip (duomenys neskelbtini) yra engiamas ir ignoruojamas pareigūnų ir kitų nuteistųjų. A. B. nurodo Lietuvoje turintis mažametę dukrą ir žmoną, kurios neturi finansinių galimybių nuteistąjį lankyti svečioje šalyje, be to Švedijos kalėjime jam nėra suteikta galimybė bendrauti su dukra.

Prokuroras atsiliepimo į prašymą nepateikė.

A. B. gynėjas advokatas A.Leonavičius atsiliepime prašo prašymą dėl Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendžio, priimto A. B., gim (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažinimo tenkinti.

Prašymas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnio nuostatas Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas.

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo; 2) nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 3) laisvės atėmimo vietų įstaiga sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 4) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Tais atvejais, kai nuteistasis pabėgo ar sugrįžo į Lietuvos Respubliką dėl to, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje dėl jo yra pradėtas baudžiamasis procesas ar buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba kai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį atlikęs bausmę asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje ir tuo atveju, kai nėra šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo (Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis A. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Nuteistojo A. B. gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jis nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Liudijime nurodyta, kad Aukštutinio Norlando apeliacinio teismas į baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendį yra įtraukęs A. B. deportacijos sprendimą, kuriuo jam uždraudžiama į Švediją sugrįžti iki 2032 m. gruodžio 13 d. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis pagrindų sąrašas, dėl kurių teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju nenustatyta Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Teismo vertinimu, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo A. B., kuris jau yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, socialinei reabilitacijai, bendravimui su šeima.

Iš kartu su liudijimu pateiktu A. B. advokato 2023 m. balandžio 12 d. nuteistojo atsiliepimo matyti, jog A. B. nejaučia nerimo dėl Lietuvos kalėjimo sąlygų, jas jau yra patyręs, kadangi anksčiau Lietuvoje yra vykdęs laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis tikisi, kad ir bausmės Lietuvoje vykdymo atveju lygtinai į laisvę jis bus paleistas 2024 rugsėjo 2 d., t. y., pagal Švedijoje išduotą sprendimą dėl bausmės laiko. Net ir tuo atveju, jei taip neįvyktų, jo supratimu, pliusai atliekant laisvės atėmimo bausmę gimtinėje nusveria tą minusą, kad lygtinis paleidimas į laisvę gali įvykti vėliau.

Liudijime nurodyta, kad A. B. Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už vagystes įsilaužiant į gyvenamąjį būstą (5 nusikalstamos veikos) 3 metų (1095 dienų) laisvės atėmimo bausme, nes jis kartu su bendrininku įsibrovė į gyvenamąsias vietas: nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini), ten neteisėtai paėmė įvairių aukso ir kitokių papuošalų, kurių vertė nežinoma, bet nemenka; nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini), ten neteisėtai paėmė papuošalų, patalynės, užvalkalų, baterijų ir 50 Eur grynasiais, šių daiktų vertė nežinoma, bet nemenka; 2022 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini), ten neteisėtai paėmė grynųjų pinigų, papuošalų ir laikrodį kurių vertė nežinoma, bet nemenka; 2022 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini), ten neteisėtai paėmė papuošalų ir 5000 kronų grynaisiais, šios nuosavybės vertė nežinoma, bet ne menka; 2022 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini), ten neteisėtai paėmė papuošalų, kurių vertė nežinoma, bet ne menka; tokiais veiksmais nukentėjusiems buvo padaryta žala. Sunkinančiąja aplinkybe pripažįstama tai, kad šie nusikaltimai buvo organizuotai arba sistemingai vykdomo nusikaltimo grandis, be to, šie nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti. Pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 4a dalį, kuri nurodo, kad jei padaryta Švedijos baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – vagystė, įvykdoma įsibrovus į gyvenamąjį būstą ar panašią gyvenamąją vietą, teisiama už vagystę įsilaužiant, mažiausiai vienerių metų, o daugiausiai – šešių metų laisvės atėmimo bausme.

Pagal pateiktą Švedijos baudžiamojo kodekso normos turinį ir nurodytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, A. B. Švedijoje padaryti nusikaltimai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (vagystė įsibraunant), pagal kurią tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba viešoje vietoje pagrobė didelės vertės svetimą turtą, iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Taigi nustatytos veikos ir A. B. už jas Švedijoje paskirta bausmė suderintina su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi ir paliktina paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams (Įstatymo 9 straipsnio 1–4 dalys).

Pagal Įstatymo 9 straipsnio 6 dalį teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Liudijime nurodyta, kad paskirta bausmė turėtų būti visiškai atlikta 2025 m. rugsėjo 2 d., nes liudijimo išdavimo dieną (2023 m. balandžio 18 d.) 60 dienų bausmės buvo atliktos vykdant bausmę, 163 bausmės dienos atliktos prieš paskelbiant teismo nuosprendį (taikant kardomąją priemonę) šioje byloje (nuo 2022 m. rugsėjo 4 d. iki 2023 m. vasario 13 d. įskaitytinai), iš viso – 223 dienos. Taigi į A. B. skirtą bausmę įskaitytinas visas Švedijoje atliktos bausmės laikas ir visas kardomojo kalinimo laikas, kurį A. B. buvo sulaikytas(suimtas) Švedijoje.

Liudijime nurodyta, kad pagal išduodančios valstybės teisę, nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės. Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikoje A. B. turės teisę į lygtinį paleidimą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3, 7, 8, 9 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendžio pripažinimo ir A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pripažinti Švedijos Karalystės Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. B. nuteisimo pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 4a straipsnį už vagystes įsilaužiant (5 veikos) ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, Aukštutinio Norlando apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 4a straipsnį paskirtą 3 (trejų) metų (1095 dienų) laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, nustatant, kad A. B. Švedijos Karalystėje įvykdytos nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, ir palikti paskirtą bausmę – terminuotą 3 (trejų) metų ((1095 (vieno tūkstančio devyniasdešimt penkių) dienų)) laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo A. B. perėmimo iš Švedijos Karalystės dienos.

Į bausmės laiką įskaityti 163 bausmės dienas, atliktas prieš paskelbiant teismo nuosprendį nuo 2022 m. rugsėjo 4 d. iki 2023 m. vasario 13 d. (įskaitytinai), 60 dienų, atliktą vykdant bausmę nuo 2022 m. vasario 14 d. iki liudijimo išdavimo 2023 m. balandžio 18 d., (iš viso 223 dienos), ir Švedijos Karalystėje atliktą bausmės dalį nuo liudijimo išdavimo (2023 m. balandžio 18 d.) iki A. B. perdavimo Lietuvos Respublikai, nustatant, kad bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 2 d.

Šios nutarties nuorašą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo, išsiųsti nuteistajam, jo gynėjai ir prokurorui.

Įsiteisėjus nutarčiai, šios nutarties nuorašą išsiųsti laisvės atėmimo bausmės pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui ir Lietuvos kalėjimų tarnybai.

Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties įsiteisėjimo ar bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos dienos surašyti patvarkymą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir jį kartu su sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir nutarties pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės nuorašais ir gauto liudijimo kopija išsiųsti Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Įsiteisėjus nutarčiai, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, informuoti Švedijos Karalystės kompetentingą instituciją (Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybą) apie įsiteisėjusią nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, įskaitant sprendimą suderinti laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais ir šio suderinimo motyvus, išsiunčiant įsiteisėjusios teismo nutarties kopiją.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.