Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-702-1009/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-03-19
Bylos Nr.
1-702-1009/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11501-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis
E. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-702-1009/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11501-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.16.1.9.; 2.1.16.1.13.; 2.12.1.4.; 2.12.1.5
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 19 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-11501-18, kurioje

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, nevedęs, dirbantis Songailos IĮ darbuotoju, teistas 2015-11-12 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. kaltinamas tuo, kad 2018-03-11 apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą K. A., tai yra sudavė jam kelis kartus rankomis ir kelis kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas bei metaliniu dubeniu trenkė į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiam K. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. A. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018-03-11 apie 10.34 val. (duomenys neskelbtini), būdamas blaivus, sukonfliktavo su savo tėvu K. A.. Tėvas girtas mamos neįleido į namų antrą aukštą, nes užsirakino duris. Mamai reikėjo pasiimti pieną. Ji sakė, kad tėvas jos neįleidžia į antrą aukštą. Jis tėvui pagrasino, kad nupjaus spyną. Tuomet tėvas pradarė duris ir įleido juos į vidų. Po to jis su tėvu susibarė, tėvas jam trenkė kumščiu į veidą, pataikė ties kaire akimi. Vėliau čiupo vienas kitą, stumdėsi, smūgiavo. Jam tėvas sudavė apie penkis kartus ranka į veidą ir įbrėžė į kaklą. Jis tėvui kelis kartus rankomis ir kojomis smūgiavo į įvairias kūno vietas. Paskui muštynės baigėsi. Tuomet jis dar trenkė tėvui dubenėliu. Tiek jis, tiek jo tėvas konflikto ir muštynių metu patyrė fizinį skausmą. Po įvykio jis pats paskambino policijai ir pasakė, kad girtas tėvas smurtauja (b. l. 48-49).

Kaltinimas be E. A. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.

Nukentėjusysis K. A. parodė, kad E. A. yra jo sūnus. 2018-03-11 apie 10.34 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis užsirakino antrame aukšte. Atėjusi iš pirmo aukšto žmona, I. A. pareikalavo, kad jis atidarytų duris. Jis nenorėjo, kad žmona jam prikaišiotų, jog geria, todėl jos neįsileido, o ši pakvietė pirmame aukšte gyvenantį jų sūnų E. A., kuris buvo blaivus, kuris pagrasino, kad jei neįleis jo mamos į antrą aukštą, tai nupjaus spyną ir vis tiek jie įeis. Tuomet jis atidarė duris, susibarė su sūnumi. Sūnus jam trenkė į galvą kumščiu, pataikė į pakaušį. Vėliau mušėsi abu. Sūnus konflikto metu jam rankomis ir kojomis smūgiavo apie 7 kartus, tai yra rankos kumščiu vieną kartą trenkė į pakaušį, vieną kartą į veidą, vieną kartą į dešinė šoną ir vieną kartą į krūtinę bei koja spyrė vieną kartą nugarą ir du kartus į kojas, o konflikto pabaigoje metaliniu dubeniu, kuris buvo ant stalo, jam sėdint ant lovos, sūnus trenkė jam į galvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą (b. l. 26).

Liudytoja I. A. parodė, kad E. A. yra pilnametis jos sūnus, o K. A. yra jos vyras. Jie visi gyvena vyro namuose. Vyras gyvena antrame aukšte, o ji su sūnumi pirmame aukšte. Vyras dažnai geria, būna agresyvus, niekur nedirba. 2018-03-11 apie 10.34 val. vyras antrame aukšte užsirakino. Jai reikėjo pasiimti pieno produktus, o jis jos neįsileido į antrą aukštą. Apie tai ji pasakė sūnui. Sūnus pagrasino tėvui, kad, jei neįleis mamos į antrą aukštą, tai nupjaus spyną ir vis tiek įeis. Tuomet tėvas pradarė duris ir įleido juos į vidų. Iš pradžių tarp sūnaus ir vyro įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vyras sūnui stovint koridoriui prie vonios trenkė kumščiu į veidą ir pataikė ties kaire akimi. Tada jie čiupo vienas kitą už rūbų ir susistumdė bei vienas kitam smūgiavo rankomis. Vyras sūnui sudavė apie penkis kartus ranką į veidą ir įbrėžė į kaklą. Sūnus kelis kartus rankomis smūgiavo į įvairias vietas tėvui. Paskui muštynės baigėsi ir po jų sūnus trenkė tėvui susinervinęs dubenėliu. Tiek sūnui, tiek vyrui konflikto metu buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio sūnus pats paskambino policijai iš jos telefono, ir pasakė, kad tėvas girtas smurtauja (b. l. 32).

Iš ataskaitos žiūryklės matyti, kad į policiją buvo kreiptasi dėl to, jog E. A. namuose sumušė neblaivų tėvą, iš ligoninės gautas pranešimas, jog dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos, juosmens, pilvo sumušimų atvežtas K. A. (b. l. 9-10).

Įvykio vietos apžiūros metu paimtas metalinis dubenėlis (b. l. 11-17), kuris po apžiūros (b. l. 22-23) grąžintas savininkei (b. l. 24).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti šie smurto požymiai: kraujuojanti žaizda kaktoje (b. l. 18-19).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš tėvą atitinka ir nukentėjusiojo parodymus, kuriuos papildo liudytojos I. A. parodymai, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš ligoninės pateikti bei užfiksuoti duomenys. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis E. A. 2018-03-11 apie 10.30 val. Raseinių m., Stonų g. 131, smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą K. A., tai yra sudavė jam kelis kartus rankomis ir kelis kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas bei metaliniu dubeniu trenkė į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiam K. A. fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, teistas (b. l. 57-58), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 59-60), dirba (b. l. 63), duomenų, kad būtų registruotas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų nėra (b. l. 62).

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, E. A. skirtina prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 46 straipsnis).

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam E. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. A. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-03-11 11.00 val. iki 2018-03-12 13.40 val., jį prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-03-11 11.00 val. iki 2018-03-12 13.40 val., jį prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad E. A. yra atlikęs 4 dienas laisvės apribojimo bausmės.

E. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sigita Kazlauskienė