Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1. 1995 m. sausio 11 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 47' straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2001 m. gruodžio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 47' straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. 2002 m. vasario 28 d. Palangos rajono apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme;

4. 2002 m. gegužės 31 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. 2007 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

6. 2008 m. sausio 21 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme;

7. 2010 m. sausio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme;

8. 2015 m. lapkričio 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme;

9. 2016 m. vasario 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme;

10. 2018 m. kovo 26 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

11. 2019 m. rugsėjo 15 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 36 parų arešto bausme;

12. 2020 m. rugpjūčio 3 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 5 dalies 8 punktą paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. S. L. 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 22.50 val., Tauragės mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.98 promilių girtumas), viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, tyčia spyrė į R. M. priklausančio automobilio „Ford Grand C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekines dešinės pusės dureles, jas apgadindamas, bei sudavė vieną smūgį kumščiu R. M. į apatinę lūpą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą, tuo S. L. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

6. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, jog kaltinamasis S. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – Tauragės mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kaltinamasis įžūliu elgesiu, pasireiškusiu spardymu į automobilį ir fizinio smurto pavartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Fizinio smurto vartojimas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, neabejotinai yra įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nes jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais pripažintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės, taip elgdamasis asmuo pastato save prieš visuotinai priimtas moralės ir dorovės normas. Taigi, kaltinamasis mušdamas nukentėjusįjį tokiu savo įžūliu elgesiu šiurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusias normalaus bendravimo taisykles, prieš kitus asmenis demonstravo jėgą, kas vertinama kaip nepagarba aplinkiniams ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymas.

7. Apibendrinant konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad S. L. 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 22.50 val., Tauragės mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.98 promilių girtumas), viešoje vietoje įžūliais veiksmais, tyčia spyrė į R. M. priklausančio automobilio „Ford Grand C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekines dešinės pusės dureles, jas apgadindamas, bei sudavė vieną smūgį kumščiu R. M. į apatinę lūpą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą, tuo S. L. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka. Tokie S. L. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

9. BK 284 straipsnyje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

10. Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turtėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, po įvykio jam buvo nustatytas 1,98 promilės girtumas (b. l. 75). Be to, kaltinamasis parodė, kad jei ne alkoholis, taip nebūtų pasielgęs. Paties kaltinamojo elgesys, teisiamojo posėdžio metu duoti jo parodymai patvirtina, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

11. Kaltinamasis S. L. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Teisiamojo posėdžio metu S. L. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, išreiškė gailestį dėl nusikaltimo padarymo, posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį. Kaltinamasis anksčiau teistas, ankstesniu 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas. Iš kaltinamojo teistumo duomenų (b. l. 97 – 110) matyti, kad S. L. anksčiau teistas net 13 kartų, paskutinį kartą buvo teistas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu ir atlikęs bausmę iš įkalinimo įstaigos paleistas tik 2021 m. rugsėjo 17 d., tačiau nepraėjus metams vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad tai nėra atsitiktinė S. L. nusikalstama veika, o jis nusikalto dėl susiformavusios neigiamos jo vertybių orientacijos, jo padaryta nusikalstama veika yra dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Toks jo elgesys rodo nenorą keisti savo gyvenimo būdą, jis yra linkęs nusikalsti ir yra socialiai pavojingas, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant S. L. BK 284 straipsnyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą ir izoliuojant jį nuo visuomenės. Remiantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

12. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Kadangi anksčiau aptartais argumentais nustatyta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus S. L. laisvės atėmimo bausmę, švelninti jo padėtį būtų galima taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, todėl teismas pasisako dėl šio straipsnio taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

12.2. Bausmės vykdymas remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Taigi, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Kartu pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.

12.3. Taigi BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecijos sritis, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė.

12.4. Pažymėtina, kad nuteistojo S. L. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, šią nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, kaip matyti iš S. L. teistumo duomenų, ankstesniu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas 1 metams, tačiau 2020 m. spalio 29 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi bausmės atidėjimas panaikintas, nes nuteistasis nevykdė jam skirtų įpareigojimų, ir nustatyta, kad S. L. turi vykdyti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirtą šešių 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Be to, iš Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutarties matyti, kad S. L. pasislėpė nuo jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl jam buvo išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai.

12.5. Teismas pažymi, kad BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, be kita ko, atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, tai parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

12.6. Kaip minėta, S. L. nusikalto ne pirmą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, iš anksčiau aptartų duomenų matyti, kad ankstesniu nuosprendžiu jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepaisė, nevykdė jam skirtų įpareigojimų ir vėliau pasislėpė nuo bausmės vykdymo. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas tik 2021 m. rugsėjo 17 d., per šį laiką niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje užsiregistravo tik po naujos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2022 m. lapkričio 16 d. Šie aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja S. L. ir rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Tad akivaizdu, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, todėl daroma išvada, kad S. L. linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

12.7. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nėra pagrindo atidėti S. L. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

IV. Žalos atlyginimas ir kiti klausimai

13. Byloje pareikštas nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys dėl 70 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 47). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu jam pareikštą civilinį ieškinį pripažino ir sutiko atlyginti padarytą žalą.

13.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis), taip pat vadovaujamasi civilinio kodekso normomis.

13.2. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų.

13.3. Nukentėjusysis R. M. civiliniu ieškiniu iš kaltinamojo prašo priteisti 70 Eur turtinę žalą už sugadintas automobilio dureles. Iš anksčiau aptartų duomenų matyti, kad kaltinamasis spyrė į nukentėjusiojo automobilio „Ford Grand C-Max“, valstybinis Nr. T17476, priekines dešinės pusės dureles ir taip jas įlenkė, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam turtinę žalą. Kaltinamasis šios nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos neginčijo, jokių duomenų, kurie paneigtų civilinio ieškovo paskaičiuotą turtinės žalos dydį, nepateikė. Įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam R. M. priteistina 70 Eur turtinės žalos atlyginimo.

13.4. Nukentėjusysis R. M. taip pat prašo teismo priteisti jam iš kaltinamojo S. L. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl neturtinės žalos civiliniame ieškinyje pažymima, kad nukentėjusysis dėl jam suduoto smūgio patyrė fizinį skausmą, didelį išgąstį, stresą, baimę, dėl to pablogėjo jo sveikata, paūmėjo širdies problemos, atsirado depresinė nuotaika.

13.5. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą.

13.6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismui nekyla abejonių, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė skausmą, stresą, baimę. Teismo vertinimu, neteisėtais kaltinamojo veiksmais sukeltas fizinis skausmas lėmė neturtinės žalos atsiradimą, todėl sudaro pagrindą pripažinti, jog R. M. padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis S. L. prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarinių. Įvertinus visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajam R. M. iš kaltinamojo S. L. priteistina 300 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

14. Kaltinamajam S. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. L. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. L. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o S. L. pradėjus vykdyti bausmę – kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti R. M. iš S. L. 70 Eur (septyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.