Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-08-18 · Civilinė byla Nr. 2-2000/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-18
Bylos Nr.
2-2000/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
Kreditorius
G. G.
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-2000/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 126.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo (kreditoriaus) G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties dalies, kuria iš dalies patvirtintas kreditoriaus G. G. finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pegasus Lucidus“ bankroto byloje Nr. B2-3580-104/2011,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi iškelta UAB „Pegasus Lucidus“ bankroto byla pagal ieškovų G. G. ir VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimus, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administravimas ir auditas“ (b. l. 16-17).

Šalies argumentai

Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą dėl BUAB „Pegasus Lucidus“ finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo ir supaprastinto bankroto proceso taikymo atsakovui (b. l. 19-21), kuriame nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo dieną, VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, UAB ,,Pegasus Lucidus” dirbančiųjų sąraše buvo nurodyti du darbuotojai: G. G. ir D. S., kurių darbo pradžia yra 2002 m. balandžio 11 d. Paskutinė ataskaita, kurią UAB ,,Pegasus Lucidus” pateikė VSDFV Vilniaus skyriui buvo už 2002 m. pirmąjį ketvirtį; 2003 m. kovo 31 d. VSDFV Vilniaus skyriui įmonėje atlikus patikrinimą, nustatyta, kad minėtiems darbuotojams buvo skaičiuotas 250,00 Lt per mėnesį darbo užmokestis nuo 2002 m. balandžio 11 d. iki 2003 m. kovo 31 d., o nuo 2003 m. balandžio 1 d. įmonės administracija daugiau nepateikė duomenų VSDFV Vilniaus skyriui apie joje dirbančius asmenis, todėl jiems buvo nutrauktas draudžiamųjų pajamų skaičiavimas.

Bankroto administratoriaus teigimu, darbo sutartys su G. G. ir D. S. buvo nutrauktos 2010 m. spalio 27 d.; minėti darbuotojai nurodė, kad per visą jų darbo šioje įmonėje laikotarpį jiems nė karto nebuvo sumokėtas atlyginimas. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus bankroto administratoriui pateiktus duomenis, kiekvieno šių buvusių BUAB „Pegasus Lucidus“ darbuotojų kreditorinis reikalavimas sudaro po 3 032,43 Lt.

UAB ,,Pegasus Lucidus” kreditorius buvęs darbuotojas G. G. pateikė bankroto administratoriui patvirtinti jo 25 500,00 Lt sumos finansinį reikalavimą (b. l. 23), nurodydamas, kad nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. spalio 27 d. jam turi būti skaičiuojama priverstinė prastova dėl darbdavio kaltės.

Be to, UAB ,,Pegasus Lucidus” kreditorius buvęs darbuotojas D. S. pateikė bankroto administratoriui tvirtinti savo kreditorinį reikalavimą, nenurodydamas jo sumos (b. l. 25).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi nutarė taikyti BUAB ,,Pegasus Lucidus” supaprastintą bankroto procesą ir likvidavimo procedūrą, patvirtino įmonės kreditorių sąrašą, o kreditorių G. G. ir D. S. finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą perdavė nagrinėti ginčo teisenos tvarka, nustatydamas jiems terminą pateikti atsiliepimus į bankroto administratoriaus prašymą, savo finansinių reikalavimų dydžio paskaičiavimus bei paaiškinimus dėl UAB ,,Pegasus Lucidus” atliktų darbų, jų trukmės ir aplinkybių, dėl ko, darbdaviui nemokant darbo užmokesčio, jie nesikreipė į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo bei darbo sutarties nutraukimo (b. l. 49-50).

Šalies argumentai

Kreditorius G. G. 2011 m. vasario 10 d. pateikė prašymą dėl jo 46 787, 67 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo (b. l. 57). Prašyme nurodė, kad darbo sutartimi jam buvo nustatytas 250 Lt atlyginimas, kuris nebuvo nė karto sumokėtas; įsiskolinimas susidarė už dirbtą laiką nuo 2002 m. balandžio 11 d. iki 2003 m. kovo 31 d., o nuo 2003 m. kovo 31 d. iki 2010 m. spalio 27 d. – už priverstinę pravaikštą, be to, už visą šį laiką atsakovas kreditoriui skolingas už nepanaudotas atostogas.

Kreditorius D. S. paaiškinime nurodė, kad jis 2002 m. balandžio 11 d. sudarė darbo sutartį su UAB „Pegasus Lucidus“, įmonėje dirbo apdailininku, tačiau nė karto negavo darbo užmokesčio; nesikreipė į teismą dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo užmokesčio priteisimo, kadangi laukė, kol darbdavys atsiskaitys už atliktus darbus (b. l. 63).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi iš dalies patenkino kreditorių G. G. ir D. S. prašymus, patvirtindamas kiekvienam po 3 032,43 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Pegasus Lucidus“ bankroto byloje (b. l. 105-107).

Teismas nurodė, kad, pagal VSDFV Vilniaus skyriaus patikrinimo ir bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, buvusių UAB ,,Pegasus Lucidus“ darbuotojų G. G. ir D. S. kreditoriniai reikalavimai sudaro po 3 990, 04 Lt (3 032,43 Lt be mokesčių), todėl laikė teisėtais ir pagrįstais administratoriaus prašomus patvirtinti jo nurodomus darbuotojų finansinių reikalavimų dydžius.

Teismo teigimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su kreditorių teiginiu, jog nuo 2003 m. kovo 31 d. prasidėjo prastova, kuri tęsėsi iki darbo sutarties nutraukimo, o už prastovos laiką jiems turi būti skaičiuojamas darbo užmokestis po 250 Lt per mėnesį, kadangi byloje nėra duomenų apie prastovą, be to, įstatymas nustato, jog prastova įforminama darbdavio įsakymu (potvarkiu), o prastovos fakto nenustatė ir Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI), 2004 m. atlikusi patikrinimą UAB ,,Pegasus Lucidus“. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgė ir į tai, jog 2004 m. VDI konstatavo, kad UAB ,,Pegasus Lucidus“ vadovas R. B. slapstosi, įmonė veiklos nebevykdo, dėl to kreditoriams buvo rekomenduota kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Juolab kad nuo 2003 m. spalio 27 d. kreditoriai buvo priimti dirbti į UAB „Vanteras“ ir kitas įmones.

Teismo nuomone, kreditorių prašymas dėl darbo stažo pripažinimo negali būti nagrinėjamas bankroto byloje, nes tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ypatingosios teisenos tvarka; be to, nekilo ginčo dėl darbo stažo bankroto bylos nagrinėjimo metu. Todėl teismas paliko nenagrinėtu kreditorių prašymą dėl darbo stažo pripažinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas (kreditorius) G. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jo nurodytą patikslintą kreditorinį reikalavimą (b. l. 111). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Byloje yra pakankamai duomenų, kad nuo 2003 m. kovo 31 d. UAB ,,Pegasus Lucidus“ nesuteikė kreditoriui darbo, t. y. buvo prastova, skaičiuojama nuo 2003 m. kovo 31 d. iki 2010 m. spalio 27 d. Bankroto administratoriaus nurodytas kreditorinio reikalavimo dydis (3 032,43 Lt) klaidingai paskaičiuotas, kadangi kreditoriaus darbo sutartyje negalėjo būti įrašytas 250 Lt darbo užmokestis; be to, minimalus darbo užmokestis per nurodytą laikotarpį keitėsi, todėl bankroto administratoriaus nurodytas finansinio reikalavimo dydis turi būti apskaičiuotas padidinto minimalaus darbo užmokesčio pagrindu.Faktas, kad nuo 2003 m. spalio 27 d. kreditorius įsidarbino UAB „Vanteras“ neįtakoja jo santykių su UAB ,,Pegasus Lucidus“. Be to, UAB „Vanteras“ nepranešė VSDFV apie G. G. įdarbinimą, o darbo sutartis su minėta įmone vėliau buvo nutraukta.

Atsiliepimas

BUAB „Pegasus Lucidus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį (b. l. 115-117). Nurodo, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės veiklos dokumentai, todėl jis rėmėsi darbuotojų teiginiais, kad per visą jų darbo įmonėje laikotarpį darbuotojams nebuvo sumokėtas atlyginimas, o VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų bei darbo sutarčių pagrindu nustatė, jog kiekvieno darbuotojo kreditorinis reikalavimas sudaro 3 032,43 Lt (3 900,04 Lt su mokesčiais). Pažymi, kad G. G. darbo sutartyje nurodytas fiksuotas 250 Lt per mėnesį darbo užmokestis, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog toks darbo užmokestis negalėjo būti skaičiuojamas; be to, apeliantas nepagrįstai nurodo, jog jam turi būti taikomas minimalios algos pokytis 2002 – 2010 metais. Pasak bankroto administratoriaus, kreditoriai nepateikė dokumentų, kuriais būtų įforminta prastova.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų nutraukta atsakovo UAB „Pegasus Lucidus“ bankroto byla arba, kad būtų priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.

Pagal DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, darbdavys, nutraukęs darbo sutartį vienu iš DK 124 straipsnyje nurodytų pagrindų, privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, t. y. išmokėti jam visas priklausančias pinigų sumas ir nustatyta tvarka užpildyti įstatyme nurodytus dokumentus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. G. nuo 2002 m. balandžio 11 d. pradėjo dirbti apdailininku UAB „Pegasus Lucidus“, jo darbo sutartyje numatytas 250 Lt per mėnesį darbo užmokestis, kurio apeliantas nė karto negavo. VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 11 d. iki 2003 m. kovo 31 d. atsakovui buvo skaičiuojamas nurodytas darbo užmokestis, o nuo 2003 m. balandžio 1 d. įmonės administracija nebeteikė duomenų VSDFV Vilniaus skyriui apie dirbančius asmenis, todėl jiems buvo nutrauktas draudžiamųjų pajamų skaičiavimas. G. G. nė karto negavo darbo užmokesčio. Darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta 2010 m. spalio 27 d., įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl UAB „Pegasus Lucidus“ bankroto bylos iškėlimo, vadovaujantis DK 137 straipsniu, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis (b. l. 16-17, 76-78). Taigi tik 2010 m. spalio 27 d. pasibaigė 2002 m. balandžio 11 d. sudaryta darbo sutartis ir nutrūko apelianto darbo santykiai su atsakovu (DK 124 str. 1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas turėjo pagrindo patvirtinti G. G. finansinį reikalavimą už laikotarpius 2002 m. balandžio 11 d. – 2003 m. kovo 31 d. bei 2010 m. spalio 5 d. – 2010 m. spalio 27 d., netenkindamas apelianto prašymo pripažinti prastovą nuo 2003 m. kovo 31 d. iki 2010 m. spalio 5 d.

Neturi pagrindo apelianto motyvas, kad laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. spalio 27 d. įmonėje buvo prastova ne dėl darbuotojo kaltės, todėl už šį laikotarpį jam turi būti mokamas darbo užmokestis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinė prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ypatybė yra ta, kad darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių (trūksta žaliavų, nėra užsakymų), t. y. dėl prastovos nėra darbo sutarties šalių kaltės. Pagal DK 122 straipsnio nuostatas prastova ne dėl darbuotojo kaltės turi būti įforminta darbdavio įsakymu, kuriame darbuotojams nustatomos taisyklės prastovos metu, o pagal DK 195 straipsnį prastovos metu darbuotojui mokama atlyginimo dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, paskelbus prastovą, darbuotojo ir darbdavio darbo sutartis nenutrūksta, todėl šalis sieja darbo sutarties teisiniai santykiai, sutarties šalys viena kitai turi tiek teisių, tiek pareigų, tik šalių santykiai dėl prastovos sąlyginai modifikuojasi, o darbuotojas privalo laikytis darbdavio įsakymu dėl prastovos paskelbimo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011, 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011, 2010 m. gruodžio 27d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2010).

Byloje nėra duomenų apie teisiškai įformintą UAB „Pegasus Lucidus“ prastovą nuo 2003 m. balandžio 1 d. ar nurodytu laikotarpiu nustatytas darbuotojų vidaus tvarkos taisykles, šių duomenų šalys nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Nors iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2003 m. pirmojo ketvirčio įmonė nebevykdė veiklos, nemokėjo privalomųjų mokesčių į valstybės biudžetą, paskelbta jos direktoriaus paieška, apeliantui nebuvo suteiktas darbo sutartyje sulygtas darbas, tačiau apeliantas pripažįsta, jog UAB „Pegasus Lucidus“ darbus jis vykdė apie 6 mėnesius nuo įdarbinimo dienos, vėliau šioje įmonėje neliko darbo, o darbdavys nepasiūlė kito, todėl apeliantas nuo 2003 m. spalio 27 d. įsidarbino UAB „Vanteras“ apdailininku, 2004 m. kovo 26 d. – 2004 m. gegužės 10 d. dirbo klojėju UAB „Rubikon dekoras“, 2006 m. turėjo verslo liudijimą ir dirbo savarankiškai. Beje, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo UAB „Pegasus Lucidus“ bankroto byla dėl įmonės nemokumo pagal apelianto ir kito kreditoriaus pareiškimus, kurioje nustatyta, kad įmonė yra neatsiskaičiusi su savo darbuotoju G. G. pagal 2002 m. balandžio 11 d. darbo sutartį, nevykdo veiklos ir nuo 2002 m. liepos mėn. nemoka privalomųjų įmokų į VSDFV biudžetą, daugiau nei 24 mėnesius neteikia duomenų Juridinių asmenų registrui (b. l. 16-17). Todėl yra pagrindo teigti, jog apeliantas nurodytu laiku (jo teigimu, priverstinės prastovos metu) ir nebūdavo darbo vietoje UAB „Pegasus Lucidus“.

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas (darbdavys) nesuteikė apeliantui (darbuotojui) sutartyje sulygto darbo bei nepasiūlė kito, o darbuotojas, nesant teisiškai įformintos prastovos ne dėl darbuotojo kaltės, nevyko į darbą, ir dėl to darbdavys jam nereiškė pretenzijų. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju tarp apelianto ir atsakovo 2003 m. balandžio 1 d. – 2010 m. spalio 4 d. susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip apelianto neatvykimas į darbą atsakovo UAB „Pegasus Lucidus“ administracijos leidimu (DK 143 str. 2 d. 2 p.), o už šį laikotarpį nepriteistinos darbo išmokos (DK 186 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nors šiuo laikotarpiu darbo santykiai nenutrūksta, kadangi šalys nutaria laikinai atleisti viena kitą nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, tačiau šis laikas neįeina į darbo laiką, nėra mokamas atlyginimas darbuotojui, kuris neturi pareigos atvykti į darbą. Todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog UAB „Pegasus Lucidus“ 2003 m. kovo 31 d. prasidėjo prastova, kad tuo laikotarpiu apeliantui turi būti skaičiuojamas darbo užmokestis, ir turėjo pagrindo patvirtinti apelianto finansinį reikalavimą už laikotarpius 2002 m. balandžio 11 d. – 2003 m. kovo 31 d. ir 2010 m. spalio 5 d. – 2010 m. spalio 27 d.

Tačiau, nustatydamas kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį pagal VSDFV Vilniaus skyriaus ir bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko ši teismo nutarties dalis negali būti palikta galioti (CPK 329 str., 330 str., 338 str., DK 187 str. 3 d., ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).

Apygardos teismas nurodė, kad neišmokėtas apelianto darbo užmokestis nuo 2002 m. balandžio 11 d. iki 2003 m. kovo 31 d. yra 2 916, 60 Lt (2 216,62 Lt be mokesčių); be to, atleidimo iš darbo dieną priskaičiuota bendra 1 073, 44 Lt (815,81 Lt be mokesčių) suma, kurią sudaro prastova nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2010 m. spalio 26 d. – 310, 40 Lt (235,90 Lt be mokesčių), darbo užmokestis už 2010 m. spalio 27 d. darbo dieną - 19,40 Lt (14,74 Lt be mokesčių), kompensacija už nepanaudotas atostogas laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 11 d. iki 2003 m. kovo 31 d. - 230, 60 Lt (175,26 Lt be mokesčių), dviejų vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka – 513,04 Lt (389,91 Lt be mokesčių); iš viso 3 032,43 Lt (3 990,04 Lt su mokesčiais), patvirtindamas nurodyto dydžio G. G. finansinį reikalavimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas teisingai nurodo, kad apygardos teismas, patvirtindamas jo finansinį reikalavimą, be pagrindo neatsižvelgė į minimalaus darbo užmokesčio dydį, laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 11 d. iki 2003 m. kovo 31 d. Nors G. G. darbo sutartyje numatytas 250 Lt darbo užmokestis, tačiau pagal DK 187 straipsnio 3 dalį darbo sutartyje draudžiama numatyti mažesnį negu tuo metu Vyriausybės patvirtintą minimalų darbo užmokestį (DK 187 str. 3 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.1 p., 5.1 p., 5.2 p., 6.1 p., 6. 2 p., 6.9 p.).

Dėl nurodytų aplinkybių, turint omenyje ir tai, kad apeliantui apskritai nebuvo mokamas atlyginimas, kad teismas patvirtino dalį jo finansinio reikalavimo, pakeistinas apygardos teismo nutartimi patvirtinto apelianto finansinio reikalavimo dydis (3 032,43 Lt), jį padidinant, atsižvelgiant į nurodytu laikotarpiu nustatytą minimalų darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju neišmokėtas apelianto darbo užmokestis nuo 2002 m. balandžio 11 d. iki 2003 m. kovo 31 d. sudaro 5 013,96 Lt (su mokesčiais); be to, jo atleidimo iš darbo dieną turi būti priskaičiuota 2 627,36 Lt (su mokesčiais) suma: prastova nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2010 m. spalio 26 d. – 603,77 Lt (su mokesčiais), darbo užmokestis už 2010 m. spalio 27 d. darbo dieną - 37,74 Lt (su mokesčiais), kompensacija už nepanaudotas atostogas laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 11 d. iki 2003 m. kovo 31 d. – 385, 85 Lt (su mokesčiais), dviejų vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka – 1 600 Lt (su mokesčiais); iš viso - 7 641,32 Lt (su mokesčiais) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 570 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo“ 1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“).

Dėl pasakyto teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakeistina apygardos teismo nutartis, papildomai patvirtinant 3 651,28 Lt (su mokesčiais) (7 641,32 Lt – 3 990,04 Lt) G. G. finansinį reikalavimą UAB „Pegasus Lucidus“ bankroto byloje, nustatant, kad privalomieji mokesčiai (įmokos) išskaitytini vykdymo procese CPK VI dalyje nustatyta tvarka (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio ketvirtuoju punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį.

Papildomai patvirtinti G. G. 3 651,28 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt vieno lito 28 centų) (su mokesčiais) finansinį reikalavimą BUAB „Pegasus Lucidus“ bankroto byloje.

Palikti nepakeistą kitą teismo nutarties dalį.

Teisėjai Audronė JarackaitėDanutė MilašienėVigintas Višinskis