- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-162/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Aksida“
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas, Jūratė Bieliauskienė
- Kategorijos
- 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-217-368/2009 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Aksida“ dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. 2008 m. rugsėjo 11 d. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti VšĮ „Aksida“ darbo ginčų komisijos 2007 m. gegužės 30 d. sprendimą, kuriuo netenkintas jo prašymas dėl apmokėjimo už perdirbtą laiką; priteisti iš VšĮ „Aksida“ neišmokėtą darbo užmokesčio priedą - viso 31 280 Lt, neišmokėtą atlyginimą už viršvalandinį darbą - viso 22 971,47 Lt, neišmokėtą atlyginimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis - viso 3 668,26 Lt, neišmokėtus dienpinigius už komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje – viso 1 161,60 Lt, neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas - viso 2 501,62 Lt, neišmokėtą darbo užmokesčio priedą už sugretinimą ir 40 procentų mėnesio algos priedą - viso 41 122,23 Lt, delspinigius už neišmokėtą atlyginimą ir jo priedus - viso 83 000,63 Lt, priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas žodiniu pareiškimu taip pat prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Ieškovas nurodė, kad 1994 m. kovo 1 d. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių įmonės įsakymu Nr.107k buvo priimtas į darbą komercijos skyriaus vairuotoju. Įmonė reorganizuota į VšĮ „Aksida“. Įmonės direktorius vienašališkai paskirdavo ieškovui dirbti su įvairiomis transporto priemonėmis. Nors ieškovo darbo laikas buvo nuo 7.30 val. iki 16 val., tačiau jis labai dažnai buvo komandiruojamas į keliones, kurios trukdavo ilgiau negu 8 darbo valandas per dieną, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Darbdavys dažnai atšaukdavo ieškovą iš kasmetinių atostogų. Ieškovui nebuvo įvesta suminė darbo laiko apskaita. Atsakovas su ieškovu nebuvo sudaręs darbo sutarties, kurioje būtų apibrėžtos ieškovo, kaip darbuotojo, darbo funkcijos, konkrečios pareigos, jų vykdymo tvarka, todėl atsakovas pavesdavo ieškovui atlikti įvarius nesutartus darbus. Ieškovas buvo atleistas iš darbo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovas ilgą laiką nesupažindino ieškovo su pareigine instrukcija. Ieškovas pažymėjo, kad visada gaudavo vienodą atlyginimą nepriklausomai nuo faktiškai dirbto laiko. Ieškovas teikė atsakovui prašymą apmokėti už dirbtus viršvalandžius teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius nustatė, kad VšĮ „Aksida“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog ieškovas dirbo viršvalandžius. Tai reiškia, kad atsakovas melagingai pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius taip pat nustatė, kad 2007 m. balandžio 12 d. ieškovas neteisėtai buvo atšauktas iš atostogų. Darbdavys, pavesdamas dirbti atostogų metu, nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas, neskyrė papildomų poilsio dienų. Kadangi ieškovas buvo siunčiamas į įvairias komandiruotes, jis turėjo teisę į visas teisės aktų nustatytas garantijas bei kompensacijas, tačiau jos jam nebuvo mokamos. Atsakovas taip pat nemokėjo ieškovui sutartų priedų. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas nepriskaičiavo jam 185 705,81 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų. Ieškovas, nurodydamas, kad turėjo dirbti ilgiau nei 40 darbo valandų per savaitę bei savaitgaliais, pažymėjo, jog dėl darbdavio sudarytų nepalankių darbo sąlygų pablogėjo ieškovo asmeninis gyvenimas, jis neturėjo pakankamai laiko savo pomėgiams, negalėjo rūpintis artimais žmonėmis. Ieškovas pastoviai buvo pervargęs, suirzęs, jautė didelę įtampą, neturėjo pakankamai laiko asmeniniam gyvenimui, todėl buvo pažeista jo konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti kompensuojama ir kurią jis įvertino 10 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovo A. S. ieškinį atmetė.
Sprendime nurodyta, jog ieškovas į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių įmonę buvo priimtas 1994 m. kovo 1 d. įsakymu (potvarkiu) Nr.107/k komercijos skyriaus vairuotoju. Vėliau įmonė buvo reorganizuota į VšĮ „Aksida“. Ieškovo darbo santykiai tęsėsi, su juo nauja įmonė darbo sutarties nesudarė. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymui (toliau – DSĮ) (1999 m. gruodžio 31 d.), darbo sutartis turėjo būti sudaroma raštu, tačiau teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios ir su ieškovu sudaryti darbo sutartį nebuvo būtinybės. Būtinos sąlygos buvo aptartos ieškovo priėmimo į darbą įsakyme. Iki kreipimosi į teismą ieškovas 2007 m. kovo 19 d. pateikė prašymą įmonės direktoriui, prašydamas apmokėti įstatymų numatyta tvarka už viršvalandžius, nes 2005 metais dirbo 362,5 val., 2006 metais – 322 val., 2007 metais - 93 val. viršijant normalų 8 valandų darbo laiką. Ieškovo prašymas nebuvo patenkintas, todėl jis 2007 m. gegužės 15 d. kreipėsi į įmonės darbo ginčų komisiją. Iš VšĮ „Aksida“ direktoriaus komercijai tarnybinio rašto matyti, kad ieškovo darbo laiko apskaita pagal automobilio tachografo parodymus nebuvo vedama, o vykstant į reisą tolimesniu maršrutu ieškovui kaip kompensacija buvo mokami komandiruotpinigiai. Ieškovo darbo laikas įsakyme dėl priėmimo į darbą neaptartas. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad kadangi ieškovas dirba vairuotoju, su užduotimis jis buvo supažindinamas žodžiu, jam išrašomos komandiruotės, už kurias apmokami maksimalūs dienpinigiai ir kitos išlaidos, taip pat numatyti priedai. Ieškovas dar iki kreipimosi į darbo ginčų komisiją pateikė pareiškimą Valstybinei darbo inspekcijai, prašydamas atlikti tyrimą dėl jo darbo laiko ir apmokėjimo už viršvalandžius bei darbo atostogų metu. Atlikus tyrimą nurodyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog ieškovas dirbo viršvalandžius. Dėl nustatyto pažeidimo, kad administracija ieškovą atšaukė iš kasmetinių atostogų be jo sutikimo ir neatsiskaitė už darbą, įmonės direktoriui buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas bei nurodyta ištaisyti nustatytus trūkumus. Ieškovas neginčijo darbo ginčų komisijos 2007 m. gegužės 30 d. sprendimo. Tik Šiaulių apygardos teismui 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi panaikinus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 15 d. sprendimą bei palikus ieškinį nenagrinėtą ieškovas pripažino, kad yra praleidęs terminą apskųsti minėtą darbo ginčų komisijos sprendimą ir prašė šį terminą atnaujinti, o 2008 m. gegužės 19 d. jis pateikė ieškinį, prašydamas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad neprašo atnaujinti termino apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą, nes ieškinyje, pateiktame 2007 m. birželio 14 d., pateikė reikalavimą dėl piniginių sumų priteisimo už viršvalandinį darbą. Ieškovui darbo ginčų komisijos sprendimas buvo įteiktas 2007 m. gegužės 31 d. Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, o ieškovui neprašant atnaujinti 14 dienų terminą apskųsti minėtą darbo ginčų komisijos sprendimą, ieškinio dalis dėl 22 971,47 Lt atlyginimo už viršvalandžius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2007 m. vasario mėn., atmesta, ieškovui praleidus terminą kreiptis į teismą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti 1 161,60 Lt dienpinigių pagal IĮ „Sigitera“ atliktus paskaičiavimus, tačiau juose nurodytas tik komandiruočių dienų skaičius už 2004-2007 metus, todėl teismas nesirėmė tokiu įrodymu. Atsakovas pateikė duomenis, kad ieškovui visos komandiruotės apmokėtos įstatymo nustatyta tvarka ir dydžiu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarimą Nr.12. Tokia tvarka numatyta ir DK 220 straipsnyje. Jame taip pat nurodyta, kad darbuotojams per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis. Darbo užmokestis mokamas taip pat už kelionėje išbūtą laiką kaip garantinė išmoka ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos, todėl atskirai kelionėje išbūtą laiką laikyti viršvalandžiais ir reikalauti papildomai apmokėti yra neteisinga. Atsakovui pateikus duomenis, kad visos su komandiruote susijusios išmokos apmokėtos, ieškovo reikalavimas priteisti 1 161,60 Lt dienpinigių netenkintas, kaip neįrodytas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 2 501,62 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei pateikė IĮ „Sigitera“ pažymą, kurioje parašyta, jog atsakovas jam nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas (2007 m. gruodžio mėn. bei 2008 m. sausio-vasario mėn.). Iš kitoje civilinėje byloje Nr. 2-415-124/2008 priimtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutarties matyti, kad šalys sudarė taikos sutartį, kurioje, be kita ko, susitarė ir dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas už 2008 m. sausio-vasario mėn. Iš 2008 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymo Nr. 61 matyti, kad vykdydamas šią taikos sutartį atsakovas sumokėjo ieškovui visas sumas, tarp jų ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Kadangi ginčas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas išspręstas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-415-124/2008, ieškovo reikalavimas pakartotinai priteisti šias išmokas atmestas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Minėtos taikos sutarties 5 dalyje šalys nurodė, kad jos nuo kitų išmokų ir kompensacijų atsisako, viena kitai pretenzijų dėl ieškovo atleidimo iš darbo neturi ir jų nereikš ateityje. Ieškovas nesilaikė taikos sutarties nuostatų – po taikos sutarties sudarymo bei atleidimo iš darbo nuo 2008 m. vasario 6 d., jis šioje byloje 2008 m. gegužės 19 d. ir rugsėjo 11 d. raštu, o 2009 m. kovo 19 d. žodžiu pateikė papildomus reikalavimus (priteisti 400 Lt kasmėnesinį priedą - viso 31 280 Lt, atlyginimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis - 3 668,26 Lt, kompensaciją už nepanaudotas atostogas - 2 501,62 Lt, neišmokėtą darbo užmokesčio priedą už sugretinimą ir 40 procentų mėnesio algos priedą - viso 41 122,23 Lt, padidintus išvestinius reikalavimus dėl delspinigių priteisimo, žodiniu pareiškimu pareikalavo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo). Kadangi šalys taikos sutartimi įsipareigojo ateityje nereikšti viena kitai pretenzijų, visi nurodyti papildomi reikalavimai bei išvestiniai reikalavimai dėl delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmesti.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų dėl neturtinės žalos padarymo. Ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindė tik turtinės žalos atsiradimo motyvais, kurie teismo buvo atmesti, todėl teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą. Teismas sprendė, kad atsakovo teiginiai, jog taikos sutartyje šalys susitarė tik dėl kitoje civilinėje byloje Nr.2-415-124/2009 kilusio ginčo, yra nepagrįsti. Taikos sutartyje nėra nuorodų, kad šalys susitaria dėl ginčų negalimumo tik toje byloje. Taikos sutarties 7 punkte nurodyta, kad šalims žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo juridinės pasekmės todėl ši sutartis šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma.
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti patikslintą ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde rašoma:
1. Darbo sutartis su ieškovu turėjo būti sudaryta raštu. Teismas neatsižvelgė į visas byloje nurodytas aplinkybes, neištyrė visų įrodymų. Darbdavys nepateikė įrodymų apie darbo sutarties sudarymą. Ieškovo priėmimo į darbą metu jau galiojo DSĮ, todėl teismas turėjo taikyti šio įstatymo normas. Nesudarius su ieškovu darbo sutarties buvo apsunkinta jo, kaip darbuotojo, padėtis, jis nežinojo savo konkrečių funkcijų, koks jam priklauso atlyginimas už konkretų darbą.
2. Teismas pažeidė ieškovo teisę teikti įrodymus dėl papildomo darbo pagal atsakovo 2001 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. 90-k. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis dirbo papildomus darbus. Dėl papildomo darbo turėjo būti sudaryta darbo sutartis.
3. Teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotoją apie būtinąsias darbo sutarties ir apmokėjimo sąlygas. Nesant išsamaus darbo funkcijų aprašymo, darbdavys ieškovui pavesdavo atlikti naujus, priėmimo į darbą metu nenumatytus darbus. Taip buvo pažeista 1991 m. spalio 14 d. priimta Europos Sąjungos Tarybos direktyva (91/533/EEB). Darbdavys pažeidė tuo metu galiojusio DSĮ 2 straipsnio 3 dalį, kur nurodyta, jog draudžiama vienašališkai keisti sąlygas, dėl kurių šalys susitarė.
4. Teismas nesilaikė CPK nustatytų darbo bylų nagrinėjimo ypatumų, nebuvo aktyvus spręsdamas klausimą dėl viršvalandžių, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pažeidė teisės aktų nustatytą tvarką dėl darbuotojų darbo laiko apskaitos žymėjimo. Rašytinis įrodymas dėl priedų išmokėjimo yra suklastotas, nes 2001 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 90-k dėl papildomo darbo negali būti tapatus buhalteriniams dokumentams, kurie patvirtintų pinigų faktinį išmokėjimą ir jų gavimą, pasirašytą A. S.. Atsakovas priedų nemokėjo ir šias aplinkybes patvirtina atsiskaitymo lapeliai. Atsakovas nenurodydavo ir nepažymėdavo faktiškai ieškovo dirbto laiko ir viršvalandžių.
5. Eksperto išvada teismui nėra privaloma. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo dirbto laiko, netyrė ir nevertino įrodymų, kuriuos dėl viršvalandinio darbo pateikė pats atsakovas.
6. Ne visos ieškovo komandiruotės apmokėtos įstatymo nustatyta tvarka. Iš atsakovo taip pat priteistina neišmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovas uždelsė atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną.
7. VšĮ „Aksida“ darbo ginčų komisijos 2007 m. gegužės 30 d. protokole užfiksuota, kad darbdavio ir darbuotojo šalių atstovai tarpusavyje susitarė netenkinti prašymo apmokėti už perdirbtą laiką. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 2 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinį, tuo pačiu patenkindamas prašymą dėl termino apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą atnaujinimo. Vien tai, kad ieškovo ieškinys buvo priimtas ir yra nagrinėjamas, rodo, jog jo prašymas atnaujinti terminą buvo patenkintas. Teismas net nenagrinėjo prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neprašė atnaujinti termino apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą.
8. Darbdavys pavesdavo atlikti užduotis, dėl kurių jų ieškovas buvo priverstas dirbti viršvalandžius, o už juos nebuvo mokama. Dėl darbdavio veiksmų (nepagrįstai atleido darbuotoją iš darbo dėl to, esą šis pažeidė darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; teisingai nemokėjo darbo užmokesčio; nenutraukė darbo sutarties pagal darbuotojo prašymą; nesutvarkė atleidimo iš darbo dokumentų ir pan.) ieškovas patyrė nepatogumų, emocinį sukrėtimą, todėl yra pagrindas priteisti padarytą neturtinę žalą. Teismas nenagrinėjo ieškovo motyvų, pagrindžiančių padarytą neturtinę žalą.
9. Ieškovas reikalavimą priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką pareiškė ne tik žodžiu, bet tokio reikalavimo motyvus nurodė ir ieškinyje.
10. Įstatymo nustatytu terminui ieškovui nebuvo pateiktas 2009 m. kovo 19 d. teismo posėdžio protokolas. Tokiu būdu buvo pažeistas CPK 170 straipsnio 5 dalies reikalavimas bei iš ieškovo atimta teisė iki procesinio sprendimo byloje priėmimo pareikšti pastabas dėl teismo posėdžio protokolo.
Šalies argumentai
11. Tiek 2009 m. balandžio 2 d., tiek kitą dieną ieškovui nebuvo pateiktas galutinis teismo sprendimas. Tai rodo, kad galutinis teismo sprendimas 2009 m. balandžio 2 d. nebuvo priimtas ir surašytas. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad taikos sutarties, sudarytos kitoje civilinėje byloje Nr. 2-415-124/2008, 5 dalyje šalys nurodė, jog jos nuo kitų išmokų ir kompensacijų atsisako, viena kitai pretenzijų dėl ieškovo atleidimo iš darbo nereiškia ir jų nereikš ateityje. Ieškovas atsisakė tik nuo reikalavimų, pareikštų 2007 m. gruodžio 19 d. ieškinyje toje civilinėje byloje Nr. 2-415-124/2008. Skundžiamu teismo sprendimu atmesti reikalavimai buvo pareikšti dar iki taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-415-124/2008 sudarymo ir tai yra visiškai kiti reikalavimai. Dėl reikalavimų, atmestų šioje byloje, ieškovas nesudarė taikos sutarties, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, vadovaudamasis taikos sutarties sąlygomis dėl visiškai kitų reikalavimų kitoje byloje.
13. Ieškovas reiškė nušalinimus teisėjui. Teismo posėdis 2008 m. spalio 22 d. įvyko ne šaukime nurodytoje vietoje, apie ką nei ieškovas, nei jo atstovas nebuvo informuoti. Teismas pažeidė nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, šalių lygiateisiškumo principą. Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu atmetė ieškovo prašymą išreikalauti dokumentus iš VšĮ „Aksida“, nors byloje yra įrodymai, kad ieškovas negalėjo pats gauti atitinkamų įrodymų. Pasirengimas nagrinėti bylą buvo paskirtas dokumentiniu būdu, nors byla susijusi su darbo teisiniais santykiais. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo.
Atsiliepimas
Atsakovo VšĮ „Aksida“ atstovas atsiliepimu į ieškovo A. S. apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime akcentuojama, kad atsakovas ir ieškovas klausimą dėl darbinių santykių sprendė kitoje civilinėje byloje Nr. 2-415-124/2008, kurią baigė taikos sutartimi. Taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad ieškovas dėl kompensacijų ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir ieškovo atleidimu iš darbo ateityje pretenzijų nereikš. Ieškovas sutiko su išmokėta kompensacijos dalimi, byla buvo nutraukta, kompensacija visiškai išmokėta. Ieškovo reikalavimus dėl viršvalandžių, komandiruočių ir darbo užmokesčio 2007 m. sprendė darbo ginčų komisija, kuri ieškovo reikalavimus 2007 m. gegužės 30 d. protokoliniu sprendimu atmetė. Ieškovas šio darbo ginčų komisijos sprendimo įstatymo nustatytu terminu neapskundė. Ieškovui visiškai apmokėtos komandiruotės ir už jose būtą laiką išmokėtas darbo užmokestis. Tuo metu galiojęs įstatymas dėl komandiruočių leido vienos dienos komandiruotes į užsienį apmokėti puse kainos. Atsakovas atsiskaitė su ieškovu pagal pateiktas automobilio tachogramas. Pakeitus darbo sąlygas ieškovas neprieštaravo dirbti, dėl pakeisto darbo užmokesčio raštu pretenzijų nereiškė. Su ieškovu už jam priklausančias atostogas atsiskaityta visiškai. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismo posėdis vyko ne teismo šaukime nurodytoje teismo salėje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl ieškovo reikalavimo, susijusio su darbo ginčų komisijos sprendimu ir darbo užmokesčio už viršvalandinį darbo laiką priteisimu
Naujai pateiktu 2008 m. gegužės 19 d. ieškinio pareiškimu ieškovas prašė panaikinti VšĮ „Aksida“ darbo ginčų komisijos 2007 m. gegužės 30 d. sprendimą, kuriuo buvo nepatenkintas ieškovo prašymas dėl apmokėjimo už viršvalandinį darbo laiką (perdirbtą laiką). Kartu su šiuo reikalavimu buvo pateiktas dar vienas ieškovo rašytinis procesinis dokumentas – prašymas atnaujinti praleistą DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą (t. 4, b. l. 9-10). Prašyme išdėstyti argumentai dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, kas sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti. Minėtas ieškinio pareiškimas kartu su prašymu atnaujinti terminą darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimui, priimtas nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo 2008 m. gegužės 23 d. rezoliucija (t. 4, b. l. 2).
Ieškovo reikalavimas dėl apmokėjimo už viršvalandinį darbo laiką buvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, atsiradusius esant darbo santykiams tarp darbuotojo ir darbdavio (DK 289 str., 295 str. 2 d. 5 p.). Ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl darbo virš nustatytos darbo laiko trukmės ir apmokėjimo už viršvalandinį darbą iškilo ir buvo nagrinėjamas ieškovui esant darbo santykiuose su atsakovu (darbdaviu). Teismuose gali būti nagrinėjamas darbo ginčas DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskundžiant dėl to ginčo priimtą darbo ginčų komisijos sprendimą (DK 295 str. 1 d. 1 p.). DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu, per 14 dienų gali kreiptis į teismą. Šis terminas yra ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti (DK 27 str. 1 ir 2 d.). Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos (DK 27 str. 5 d.). DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčų komisijos sprendimo yra materialinis teisinis senaties terminas (CK 1.124 str., 1.125 str. 2 d.), kurio nereikia tapatinti su CPK VII skyriuje (72-78 str.) nustatytais teisiniais procesiniais terminais. Dėl šios priežasties negalima sutikti su ieškovo apeliacinio skundo motyvu, kad ieškovo prašymas dėl termino apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą turėjo būti sprendžiamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 dienų terminas yra materialinis ieškinio senaties terminas, todėl reikalavimą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo teismas turėjo priimti nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui teisme pareikšti yra pasibaigęs (CK 1.126 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Tai reiškia, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežastys įvertinamos ir praleisto termino atnaujinimo ar neatnaujinimo klausimas išsprendžiamas teismui priimant byloje sprendimą ir savo argumentus bei išvadas šiais klausimais išdėstant teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Esant tokiam praleisto senaties termino atnaujinimo klausimų teisiniam reglamentavimui atmestini ieškovo teiginiai apeliaciniame skunde, jog ieškovo prašymas dėl termino atnaujinimo esą jau buvęs teigiamai išspręstas teisėjo rezoliucija priimant ieškinį ir iškeliant bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti VšĮ „Aksida“ darbo ginčų komisijos 2007 m. gegužės 30 d. sprendimą, tuo pačiu ir reikalavimą dėl apmokėjimo už viršvalandinį darbo laiką, atmetimą motyvuodamas išimtinai tuo, kad ieškovas praleido DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatytą senaties terminą kreiptis į teismą su reikalavimu dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir su reikalavimu dėl viršvalandinio darbo, dėl kurio buvo priimtas šios komisijos, kaip privalomo pirminio darbo ginčo nagrinėjimo organo, sprendimas.
Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas buvo pateikęs rašytinį prašymą atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą su ieškinio reikalavimu dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog jis neprašo atnaujinti termino darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti, nes anksčiau pateiktame (2007-06-14) ieškinyje reiškė reikalavimą dėl priteisimo už viršvalandinį darbo laiką. Pirmosios instancijos teismo 2009 m. kovo 19 d. posėdžio protokole užfiksuotas ieškovo paaiškinimas, kur, be kita ko, įrašytas ir toks tekstas (citata)....“Darbo ginčų komisijos protokolą gavau paštu 2007-05-31. Jo apskundimo termino nesame praleidę, todėl termino neprašau atstatyti ir prašymo raštu dėl termino atstatymo nepalaikau. Visus teisinius reikalus buvau pavedęs tvarkyti advokatui“... (citatos pabaiga - t. 5, b. l. 61). Protokole užfiksuoto tokio ieškovo žodinio paaiškinimo teismui pakako padaryti išvadą, kad atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, o ieškovui neprašant atnaujinti 14 dienų termino apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą, ieškinio dalis dėl 22 971,47 Lt atlyginimo už viršvalandžius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2007 m. vasario mėn., atmestina, nes ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti.
Analogišką ieškinio reikalavimą priteisti apmokėjimą už viršvalandinį darbo laiką ieškovas jau buvo pareiškęs anksčiau (t. 1, b. l. 1-3, t. 2, b. l. 108-111). Tokį reikalavimą buvo išnagrinėjusi VšĮ „Aksida“ darbo ginčų komisija kaip privalomas pirminis darbo ginčą tarp darbuotojo ir darbdavio nagrinėjantis organas, kuri 2007 m. gegužės 30 d. priėmė nepalankų ieškovui sprendimą. Reikšdamas ieškinio reikalavimą dėl apmokėjimo už viršvalandinį darbo laiką, ieškovas neapskundė tuo reikalu priimto darbo ginčų komisijos sprendimo. Ši aplinkybė yra konstatuota Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje apeliacinio proceso tvarka (t. 3, b. l. 107-110). Esant tokiai konstatuotai aplinkybei, toje nutartyje buvo padaryta išvada, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą nesilaikydamas išankstinės privalomos ikiteisminio bylos nagrinėjimo tvarkos, todėl toks ieškinys paliktinas nenagrinėtas (LR CPK 296 str. 1d. 1p.). Nutartyje, be kita ko, išaiškinta, kad ieškovas turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą apskundžiant darbo ginčų komisijos sprendimą ir pareiškiant prašymą atstatyti įstatymo numatytą šio sprendimo apskundimo terminą. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatytos aplinkybės, kad ieškovas A. S. yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą su ieškinio reikalavimu dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo išspręstas darbuotojo ir darbdavio ginčas, susijęs su darbu virš nustatytos darbo laiko trukmės ir apmokėjimo už viršvalandinį darbo laiką. Palikus ankstesnį ieškovo ieškinį nenagrinėtą, jam buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą nauju ieškiniu apskundžiant darbo ginčų komisijos sprendimą ir kartu prašant atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Tokia teise ieškovas ir pasinaudojo, 2008 m. gegužės 19 d. pateikdamas teismui naują ieškinį ir prašymą dėl praleisto senaties termino atnaujinimo. Įstatyme nustatyto laiko tarpo (termino), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, praleidimas dėl priežasčių, kurios neduoda pagrindo šį terminą atnaujinti, yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Taigi, senaties termino praleidimas nesant priežasčių, dėl kurių jis gali būti atnaujintas, sukelia reikšmingas teisines pasekmes – netekimą galimybės teismo tvarka apginti pažeistas ar ginčijamas teises. Pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamas teisminis ginčas, kilęs iš darbuotojo ir darbdavio teisinių santykių, kur darbuotojas pripažįstamas silpnesniąja jų šalimi ir kurios teisių bei teisėtų interesų teisinei apsaugai teikiamas prioritetinis dėmesys. Kadangi senaties termino praleidimo teisiniai padariniai turi esminę reikšmę teisminei pažeistų teisių gynybai, todėl ieškovo žodinis pareiškimas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jog jis nėra praleidęs senaties termino ir nepalaiko raštu pateikto prašymo tokį terminą atnaujinti, pagal procesines pasekmes prilygsta ginčo šalių procesiniams veiksmams, numatytiems CPK 140 straipsnyje (atsisakymas nuo ieškinio, ieškinio pripažinimas, taikos sutarties sudarymas). Šiuo atveju ieškovui pareiškus apie tai, kad jis manąs nepraleidęs ieškinio senaties termino, todėl nebepalaikąs prašymo dėl termino atnaujinimo, teismas turėjo ieškovui išaiškinti tokio pareiškimo pasekmes, priminti 2008 m. balandžio 22 d. įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas aplinkybes dėl šio termino praleidimo fakto (CPK 279 str. 4 d. nuostatos) ir šių motyvų pagrindu nepriimti ieškovo atsisakymo nuo prašymo, kurio pagrindu prašoma atnaujinti praleistą senaties terminą. Kaip jau pažymėta, byloje nagrinėjamas teisminis ginčas, kilęs iš darbuotojo ir darbdavio teisinių santykių. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, nustatė tam tikrus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, interesus. Darbo bylos priskiriamos vadinamosioms nedispozityvioms byloms, kuriose bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų. Vienas tokių ypatumų yra teismo pareiga būti aktyviam. Darbo bylose teismas privalo būti aktyvus, tiek siekdamas apsaugoti privatų darbuotojo interesą, tiek ir siekdamas apsaugoti viešąjį interesą, todėl teismo iniciatyvos teisė ir kompetencija nagrinėjant šios kategorijos bylas yra platesnė (CPK 410-418 str.). Šiuo aspektu, net ir nesant ieškovo (darbuotojo) prašymo dėl praleisto senaties termino atnaujinimo arba jam nepalaikant tokio prašymo, klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbos ir pagrindo atnaujinti praleistą terminą buvimo ar nebuvimo teismas privalėjo spręsti ex officio (savo iniciatyva). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, net ir esant ieškovo žodžiu išsakytam pareiškimui apie atsisakymą nuo prašymo dėl senaties termino atnaujinimo, turėjo išaiškinti ieškovui tokio pareiškimo pasekmes, atsisakyti priimti tokį pareiškimą, savo iniciatyva iš esmės įvertinti senaties termino praleidimo priežastis ir išspręsti klausimą dėl termino atnaujinimo ar neatnaujinimo pagrindo buvimo. Teismui to nepadarius ir apsiribojus formaliu nurodymu, kad ieškovas neprašo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino reikalavimui dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, o tuo pačiu ir reikalavimui dėl apmokėjimo už viršvalandinį darbo laiką, klausimas dėl praleisto ieškinio senaties termino teisinių pasekmių taikymo galėjo būti išspręstas neteisingai. Netinkamai išsprendus ieškinio senaties taikymo klausimą, ieškovo reikalavimai dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir apmokėjimo už viršvalandinį darbą nebuvo iš esmės nagrinėjami, todėl teismo sprendimo dalis šių reikalavimų atžvilgiu taikyti senaties termino praleidimo teisines pasekmes ir tuo pagrindu atmesti šiuos reikalavimus yra naikintina, šioje ieškinio dalyje bylą perduodant nagrinėti iš naujo.
Dėl ieškovo reikalavimų priteisti darbo užmokesčio priedus, atlyginimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, delspinigius už laiku neišmokėtas išmokas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, taip pat neturtinės žalos atlyginimą
Ieškovo reikalavimai priteisti darbo užmokesčio priedus, atlyginimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, delspinigius už laiku neišmokėtas išmokas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką pirmosios instancijos teismo buvo atmesti motyvuojant kitoje civilinėje byloje tarp šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų privalomumu ir vykdytinumu. Įvertinęs Šiaulių miesto apylinkės teismo (prijungta civilinė byla Nr. 2-415-124/2008) 2008 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo patvirtintoje taikos sutartyje įrašyta sąlyga apie tai, kad šalys atsisako nuo visų kitų išmokų ir kompensacijų, apima ir tuos reikalavimus, kuriuos dėl išmokų ir kompensacijų priteisimo ieškovas po to pareiškė nagrinėjamoje byloje 2008 m. gegužės 19 d. ir 2008 m. rugsėjo 11 d. paduotais ieškinio pareiškimais. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada negalima sutikti.
Kitoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas A. S. ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo sutarties nutraukimu susijusių išmokų (darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo, taip pat išeitinės išmokos dydžio). Ginčo dėl darbo sutarties pasibaigimo nagrinėjimo eigoje atsakovas pateikė 2008 m. sausio 30 d. pažymą (prijungtos bylos lapas 34) apie atleidžiant darbuotoją A. S. priskaičiuotas išmokas. Iš pažymos matyti, kad priskaičiuota kompensacija už 12,18 dienų nepanaudotų atostogų, darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2007-11-22 iki 2008-01-24 ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Teismo 2008 m. vasario 6 d. parengiamajame posėdyje šalys nutarė ginčą dėl atleidimo iš darbo baigti taikos sutartimi. Iš įrašų teismo posėdžio protokole (prijungtos bylos lapai 37-38) matyti, kad pirmasis iniciatyvą baigti bylą taikos sutartimi išreiškė atsakovo (darbdavio) atstovas. Teismui tvirtinti pateiktos taikos sutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad šalys šią sutartį sudarė siekdamos civilinę bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio bei kitų išmokų priteisimo abipusių nuolaidų keliu baigti taikiai. Taikos sutartimi šalys sutarė, kad be atsakovo 2008 m. sausio 30 d. pažymoje apskaičiuotų išmokų, atsakovas papildomai išmokės ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-01-24 iki 2008-02-06, trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą ir kompensaciją už 0,75 d. nepanaudotų atostogų. Taikos sutarties 5 punkte nurodyta, kad šalys nuo kitų išmokų ir kompensacijų atsisako, o 6 punkte įrašyta, kad ieškovas atsisako nuo likusių reikalavimų pagal 2007-12-19 rašytą ieškinį. Remdamasis taikos sutarties 5 punkte nurodyta sąlyga apie tai, kad sutarties šalys atsisako kitų išmokų ir kompensacijų ir ateityje nereikš pretenzijų dėl atleidimo iš darbo, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padarė išvadą, kad ieškovas neteko subjektinės teisės vėliau reikšti teisme atsakovui reikalavimų priteisti darbo užmokesčio priedus, atlyginimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką ir išvestinius reikalavimus dėl delspinigių už laiku neišmokėtas išmokas. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta.
Taikos sutarties turinio analizė ir jos sąlygų vertinimas leidžia padaryti vienareikšmišką išvadą, kad šalys susitarė ateityje nebereikšti pretenzijų tik dėl tų materialinių reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje dėl atleidimo iš darbo pagrindo nuginčijimo arba kurie betarpiškai susiję su atleidimo iš darbo pasekmėmis. Kaip jau minėta, taikos sutarties įžanginėje dalyje šalių pažymėta, kad taikos sutartį jos sudaro siekdamos civilinę bylą dėl atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio bei kitų išmokų priteisimo baigti taikiai. Taikos sutarties 6 punkte aiškiai nurodyta, kad ieškovas atsisako nuo likusių reikalavimų pagal 2007-12-19 rašytą ieškinį, t. y. pagal ieškinį toje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Taikos sutarties 5 punkto analizė leidžia daryti išvadą, kad šalys atsisako nuo kitų išmokų ir kompensacijų, atsiradusių ar galėjusių atsirasti būtent tos bylos procese, jog šalys nebeturi ir nebereikš viena kitai ateityje pretenzijų būtent dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Taigi, taikos sutarties sąlygų turinys rodo, kad šalių įsipareigojimai ar atsisakymas nuo galimų pretenzijų ar reikalavimų nėra susiję su materialaus turinio reikalavimais, išdėstytais nagrinėjamoje byloje, nes joje ieškovas pareiškė reikalavimus dėl išmokų ir kompensacijų, kurios, ieškovo teigimu, jam turėjo būti priskaičiuotos ir išmokėtos iki darbo teisinių santykių pas atsakovą pasibaigimo (ieškovas nurodė, kad reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo apima laikotarpį nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2007 m. vasario mėn.). Teismo 2009 m. kovo 19 d. posėdyje tiek ieškovas, tiek jo atstovas teigė, jog 2008 m. vasario 6 d. taikos sutarties 5 punktą jie vertina taip, kad toje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl atleidimo iš darbo ir teisme buvę paaiškinta, kad ankstesni reikalavimai ištirti (t. 5, b. l. 60-65). Pirmosios instancijos teismas tokius teiginius pripažino nepagrįstais, motyvuodamas tuo, kad taikos sutartyje nėra nuorodos, jog šalys susitaria dėl ginčų negalimumo tik toje byloje (byloje dėl atleidimo iš darbo), o taikos sutarties 5 punkte esą įtvirtintas susitarimas nereikšti jokių pretenzijų ir kitose bylose. Tokie teismo argumentai nepagrįsti. Aukščiau išdėstytas taikos sutarties sąlygų turinio ir prasmės įvertinimas duoda pagrindą daryti priešingą išvadą – šalys susitarė nereikšti pretenzijų tik dėl reikalavimų, susijusių su ieškovo atleidimu iš darbo, bet ne dėl kitų reikalavimų, galinčių atsirasti iš ieškovą ir atsakovą siejusių darbo teisinių santykių. Taikos sutartis sudaryta tarp darbuotojo ir darbdavio (CK 6.983 str.). Kaip minėta, darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, todėl kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tokią sutartį sudariusio darbuotojo naudai (CK 6.193 str. nuostatos). 2008 m. vasario 6 d. nutartimi tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį dar buvo neišnagrinėta byla pagal ankstesnį ieškovo ieškinį dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo (ieškinys paliktas nenagrinėtas aukščiau nurodyta teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi). Esant tokioms aplinkybėms būtent tik aiški nuoroda taikos sutartyje, jog šalys susitaria dėl ginčo tolesnio negalimumo ne tik byloje dėl atleidimo iš darbo, bet ir byloje pagal ankstesnį ieškovo ieškinį dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo arba kitose bylose, įgalintų sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl subjektinės teisės ieškovui pareikšti nagrinėjamus ieškinio reikalavimus netekimo patvirtinus aptariamą taikos sutartį. Be to, sutikimas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas atsisakė nuo bet kokių iš darbo pas atsakovą teisinių santykių galinčių atsirasti pretenzijų, reikštų prieštaravimą įstatyme įtvirtintam imperatyvui, jog atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 str. 2 d.).
Ieškinio reikalavimus priteisti neišmokėtą atlyginimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, priteisti neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio priedą už sugretinimą ir 40 procentų mėnesio algos priedą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, išvestinius reikalavimus priteisti delspinigius už laiku neišmokėtą atlyginimą ir jo priedus, taip pat priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pirmosios instancijos teismas atmetė vien tuo pagrindu, kad minėta taikos sutartimi kitoje civilinėje byloje šalys įsipareigojo ateityje nereikšti viena kitai pretenzijų. Taigi pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad patvirtinus taikos sutartį ieškovas prarado subjektinę teisę reikšti atsakovui tokio pobūdžio materialinius reikalavimus nagrinėjamoje byloje. Kaip jau nurodyta, ši teismo išvada yra pripažįstama nepagrįsta remiantis aukščiau išdėstytais faktiniais ir teisiniais argumentais. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas laikė išvestiniu iš ieškovo pareikštų turtinių (piniginių) reikalavimų, todėl šio reikalavimo atmetimą pagrindė ieškovo pareikštų turtinių (piniginių) reikalavimų atmetimu. Pirmosios instancijos teismo taikytas ieškovo turtinių reikalavimų atmetimo pagrindas (taikos sutarties patvirtinimas) pripažįstamas neteisingu, todėl sprendimo dalis tokiu pačiu pagrindu atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra neteisinga. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės nesprendė aukščiau išvardintų ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, tuo pačiu laikytina, kad šių reikalavimų dalyje liko neatskleista bylos esmė, todėl dėl šių reikalavimų skundžiamas sprendimas yra naikinamas, o byla dėl šių reikalavimų taip pat perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant iš naujo ieškovo reikalavimo dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ar tokios kompensacijos dydžio pagrįstumo klausimą, būtina atsižvelgti į tą aplinkybę, kad kompensacinių išmokų už nepanaudotas atostogas (atitinkamai už 12,18 d. ir 0,75 d.) klausimas yra išspręstas prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-415-124/2008 ir šią aplinkybę vertinti su nagrinėjamoje byloje teikiamais duomenimis dėl ieškovo galimo darbo atostogų metu bei jo reikalaujamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1 161,60 Lt dienpinigių už komandiruotes
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis atmestas ieškovo reikalavimas apmokėti 1 161,60 Lt už komandiruotes Lietuvos teritorijoje. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovui už visą komandiruotėse Lietuvoje būtą laiką yra tinkamai apmokėta pagal teisės aktuose nustatytą tvarką ir patvirtintus išmokų dydžius (normas). Šios aplinkybės patvirtintos atsakovo pateiktais įrodomąją reikšmę turinčiais duomenimis – pažymomis apie komandiruotes, jų apmokėjimo normas ir komandiruočių išlaidas, taip pat A. S. išduotų kelionės lapų ir komandiruočių lentelėmis, nurodant konkrečias komandiruočių datas, registracijos numerius, maršrutus ir jų trukmę bei komandiruočių apmokėjimą (t. 3, b. l. 8-14, t. 5, b. l. 37-40). Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas papildomai pateikė darbdavio 2005 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. OV-56 dėl dienpinigių mokėjimo vykstant į užsienio šalis vienai dienai ir ilgesniam laikotarpiui (su įsakymu pasirašytinai supažindintas ir ieškovas), buhalterinę pažymą apie ieškovo apeliaciniame skunde paminėtų komandiruočių apmokėjimą, taip pat komandiruočių apmokėjimo faktą patvirtinančius finansinės apskaitos dokumentus (t. 6, b. l. 10-26). Ieškovo motyvai, kuriais remiantis jis bylos nagrinėjimo eigoje įrodinėjo ne visišką atsiskaitymą už komandiruotėse išbūtą laiką, nėra įrodyti ir jie nepaneigia atsakovo pateiktų priešingų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovo pateiktas IĮ „Sigitera“ dienpinigių sumos už komandiruotes skaičiavimas paremtas tik paties ieškovo suteikta informacija apie komandiruočių dienų 2004-2007 metais skaičių, kurios, ieškovo teigimu, nebuvo užregistruotos komandiruočių registravimo žurnale (t. 4. b. l. 39, 63-66). Kaip jau nurodyta, tokia ieškovo informacija nėra įrodyta faktiniais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nesivadovauti IĮ „Sigitera“ skaičiavimais dėl tariamai neapmokėtų komandiruočių. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą dėl 1 161,60 Lt sumos priteisimo už neapmokėtas komandiruotes yra teisinga, todėl paliekama nepakeista.
Kadangi dėl beveik visų ieškinio reikalavimų byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinama ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (priteisimas iš ieškovo A. S. 3 000 Lt atsakovui už advokato teisinę pagalbą ir valstybei – 29,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu). Bylos nagrinėjimo eigoje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas išnagrinėjus visus ieškovo reikalavimus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti šie ieškovo A. S. ieškinio reikalavimai: a) panaikinti VšĮ „Aksida“ darbo ginčų komisijos 2007 m. gegužės 30 d. sprendimą; b) priteisti neišmokėtą atlyginimą už viršvalandinį darbo laiką - viso 22 971,47 Lt; c) priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio priedą - viso 31 280 Lt; d) priteisti neišmokėtą atlyginimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis - viso 3 668,26 Lt; e) priteisti neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas - viso 2 501,62 Lt; f) priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio priedą už sugretinimą ir 40 procentų mėnesio algos priedą - viso 41 122,23 Lt; g) priteisti delspinigius už laiku neišmokėtą atlyginimą ir jo priedus - viso 83 000,63 Lt; h) priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; i) priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; j) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl šių ieškinio reikalavimų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurią išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Palikti nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo A. S. ieškinio atsakovui VšĮ „Aksida“ reikalavimas priteisti 1 161,60 Lt dienpinigių už komandiruotes.