Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui Artūrui Bendaravičiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo atstovui advokatui Viliui Putkiui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos piliečio, išsituokusio, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. k. kaltinamas pagal ATPK 44³ str. 1d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

teismui buvo pateikta A. K. administracinio teisės pažeidimo medžiaga. 2013-02-26 administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas pagal LR ATPK 44³ str. 1d. dėl to, kad 2013m. vasario 20d. po atlikto įmonės (duomenys neskelbtini) patikrinimo ir pagal surinktą medžiagą buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012m. spalio 18 iki 2012 m. gruodžio 1d. įmonėje nelegaliai dirbo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). A. K., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t.y. šios įmonės darbdaviu, nekontroliavo, kad darbuotojas R. S. pradėtų darbą įmonėje tik pasirašęs rašytinę darbo sutartį ir leido dirbti nelegalų darbą nuo 2012m. spalio 18 d. iki gruodžio 1d., nepranešė laiku apie darbuotojo įdarbinimą teritoriniam Alytaus VSDFV (SODROS) skyriui, ir tuo pažeidė LR Darbo kodekso 93 str., 98 str.1d.1 p. ,98str. 3 d. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir bylos medžiaga grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Ištyrus pateiktą medžiagą, paaiškėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių ir tinkamai nesurinkus įrodymų.nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs įgaliotas pareigūnas nesilaikė LR ATPK 260 str. reikalavimų.

Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes priešingu atveju negali būti laikoma, kad yra nustatyta pažeidimo esmė, ir tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008 ir Nr. N444-340/2008). Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Pažymėtina ir tai, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas privalo išsiaiškinti ir išspręsti klausimus, numatytus ATPK 280 str., tame tarpe ir nustatyti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, t.y. byloje turi būti pateikti įrodymai, turintys reikšmės aplinkybėms byloje nustatyti.

Kaip patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys, kaltinimas A. K. buvo pareikštas dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t.y. šios įmonės darbdaviu, nekontroliavo, kad darbuotojas R. S. pradėtų darbą Norvegijoje esančiame įmonės filiale tik pasirašęs rašytinę darbo sutartį ir leido dirbti nelegalų darbą nuo 2012m. spalio 18 d. iki gruodžio 1d., taip pat nepranešė laiku apie darbuotojo įdarbinimą teritoriniam Alytaus VSDFV (SODROS) skyriui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. neigė padaręs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, nurodydamas, kad jis nieko nežinojo apie R. S. dirbamą darbą Norvegijoje, kad įmonės filialo veiklą organizavo pradžioje kaip darbų vykdytojas, o vėliau, kaip filialo direktorius, R. Š., ir apie visą situaciją jis sužinojo tik grįžus nukentėjusiam iš Norvegijos, o iki to laiko su juo nebuvo nei kalbėjęs, nei taręsis dėl įdarbinimo.

Šias aplinkybes patvirtino bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiek pats nukentėjusysis R. S., kad su pačiu A. K. susipažino tik grįžęs iš Norvegijos, o dėl paties darbo Norvegijoje tarėsi tik su R. Š. ir R. A., kuris jam ir mokėjo už darbą, tiek apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas R. Š., kad A. K. apie R. S. nieko nežinojo, kad būtent jis vežėsi R. S. į Norvegiją prašomas įmonės savininko R. A., kuris R. S. buvo pažadėjęs darbą autoservise, ir šio ten neįdarbinus, R. A. toliau rūpinosi R. S. buvimu Norvegijoje.

Pagal teismų formuojamą praktiką, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. 1 d. traukiami fiziniai asmenys, turintys specialųjį požymį – yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, todėl kiekvienu atveju, prieš pareiškiant kaltinimą asmeniui dėl nelegalaus darbo, turi būti tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybiniai įgaliojimai pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį, su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlyginimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 str. taisyklių (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, aprobuotos LVAT teisėjų 2005-07-14 pasitarime).

Be to, nustatydami ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo faktą bei nustatyti su susijusias aplinkybes (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, aprobuotos LVAT teisėjų 2005-07-14 pasitarime).

Darbdavio sąvoka yra pateiktas DK 14 ir 16 straipsniuose.

Pagal DK 16 str. darbdavys yra juridinis asmuo ir juo gali būti gali būti įmonė, įstaiga ar organizacija, turinti darbinį teisnumą ir veiksnumą. Juridinis asmuo – darbdavys, savo teises įgyja ir pareigas prisiima per savo organus, kurie veikia pagal savo kompetenciją ir neturi teisės prisiimti kitų organų kompetencijų (DK 14 str. 2d.). Taigi, sprendžiant A. K., kaip darbdavio įgalioto asmens atsakomybės klausimą, svarbu nustatyti įmonės (duomenys neskelbtini) organus ir jų kompetenciją.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareikšdama kaltinimą A. K., jam inkriminuojamą pažeidimą motyvavo pateiktais byloje (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentais, akcijų pardavimo sutartimis, iš kurių matyti, kad įmonės (duomenys neskelbtini) akcijos 100 proc. priklauso R. A..

Institucija kaltinime nurodo, kad pagal šiuos pateiktus dokumentus įmonės, kaip darbdavio, įgaliotas asmuo spręsti įdarbinimo klausimus yra įmonės direktorius A. K..

Ištyrus šiuos rašytinius bylos duomenis, matyti, kad įmonė (duomenys neskelbtini) įsteigta 2011-10-21 steigimo aktu , ir šios tiek įmonės steigėjas ir visų akcijų savininkas, tiek bendrovės direktorius yra A. K., kuris 2011-11-14 ir 2012-09-24 akcijų pirkimo - pardavimo sutartimis visas įmonės akcijas perleido naujam savininkui R. A. (b.l. 21-25).

Byloje nėra daugiau jokių duomenų, kokie yra konkretūs darbdavio organai (juridinio asmens dalyvių susirinkimas, juridinio asmens priežiūros organas, valdymo organas) ir jų kompetencija, pasikeitus įmonės savininkui.

Pažymėtina, kad konkretūs darbdavio organai ir jų kompetencija turi būti nurodyta darbdavio veiklos dokumentuose (pvz., įstatuose, statutuose, nuostatuose ar kitame teisės akte, kuriuo įsteigtas juridinis asmuo), tačiau tokių duomenų byloje taip nėra pateikta, todėl neaišku, kokia yra naujo įmonės savininko R. A. kompetencija, o kokia - A. K., ir koks įmonės organas skyrė A. K. įmonės direktoriumi ir suteikė A. K. kompetenciją priimti asmenis į darbą ir pagal kokius duomenis Institucija nustatė, kad įgaliotas asmuo spręsti įdarbinimo klausimus yra įmonės direktorius A. K...

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad A. K., kaip direktorius veikia pagal įmonės įgaliojimą (b.l. 34), tačiau byloje taip pat tokių duomenų nėra.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad R. S. galimai dirbo įmonės (duomenys neskelbtini) įsteigtame filiale Norvegijoje, ir kad jis galimai buvo įdarbintas R. Š., filialo vadovo, su įmonės savininko R. A. žinia.

Tiek filialai, tiek atstovybės veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, kuriuose turi būti numatyta atitinkamai filialo , valdymo organas ir jo kompetencija. Juridinis asmuo gali suteikti savo filialams kompetenciją priimti asmenis į darbą ir įgyti darbdavio teises, prisiimti darbo pareigas bei kitokias teises ir pareigas įgyvendinti, numatydamas tai filialo nuostatuose. Tokiu atveju pripažįstama, kad toks juridinio asmens filialas yra darbdavys. Tačiau tokių duomenų bylai institucija taip pat nepateikė.

Pažymėtina ir tai, kad dauguma bylai nagrinėti reikšmingų duomenų yra Norvegijoje, nes būtent ten Institucija nustatė, kad buvo tariamasi dėl darbo sutarties sąlygų ir atliekamas nelegalus darbas, todėl Institucija, reikšdama kaltinimą A. K. dėl nelegalaus darbo, turėjo surinkti ir visus duomenis, susijusius su įmonės filialu Norvegijoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš visų įrodymų matyti, kad šioje byloje yra stiprus užsienio elementas, ir tai jau yra tarptautinio pobūdžio santykiai, o tokiu atveju turi būti vadovaujamasi DK 7 str.

Institucija, surašiusi protokolą, nustatinėdama nelegalaus darbo faktus ir pažeidimus, vadovavosi Lietuvos teisės normomis, tačiau pagal DK 7 str. 1d. privalėjo pirmiausia nustatyti, kokią taikytiną teisę pasirinko šalys, šiuo atveju nelegaliai sutardamos dėl darbo sąlygų, o to nenustačius, vadovautis DK 7 str. 2 d. nuostatomis.

Be to, ATPK 8 str. 1 d. nurodo, kad asmuo, padaręs administracinio teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Esant byloje duomenims apie galimai dirbamą nelegalų darbą Norvegijoje, tačiau Institucijai tinkamai nesurinkus visų aukščiau teismo nurodytų duomenų, kyla klausimas ar šiuo atveju išvis taikytinos ATPK normos.

Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš pareikšdami kaltinimą dėl nelegalaus darbo, pirmiausia turėjo surinkti, kaip to reikalauja ATPK 256 str.3 d., tai patvirtinančius įrodymus ir užfiksuoti juos administracinio teisės pažeidimo protokole.

Dėl šių priežasčių teismas neturi galimybės konstatuoti teisės pažeidimo padarymo fakto ir nustatyti tinkamą subjektą.

Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiamo keli asmenys - tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t.y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas.

Todėl institucija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K., kaip įmonės direktoriui, dėl pažeidimo padarymo neveikimu, teikdama teismui duomenis, kad R. S. tiesiogiai dėl darbo tarėsi su R. Š., įmonės filialo Norvegijoje vadovu, ir R. A., turėjo tuo pačiu spręsti ir klausimą dėl šių asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Be to, byloje kaltinimas A. K. grindžiamas ir 2012-10-30 darbų atlikimo sutarties, pasirašytos su įmone (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini),, kopija, tačiau teismui pateiktas dokumentas yra anglų kalba, tuo tarpu visi duomenys byloje turi būti pateikti valstybine kalba, kaip to reikalauja ATPK 253 str. nuostatos. Dėl šių priežasčių teismas tuo pačiu neturi ir galimybės vertinti Institucijos pateikto dokumento, sprendžiant A. K. patraukimo atsakomybėn klausimo.

Ištyrus byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad pateikta administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės.

Tuo tarpu inkriminuojant asmeniui pažeidimą, turi būti nustatyti, surinkti ir pateikti į bylą visi įrodymai, patvirtinantys pažeidimo padarymo aplinklybes ir patį pažeidėją: turi būti tiksliai nustatyti kiekvieno asmens (šiuo atveju R. Š.,R. A. ir A. K.) pareigybiniai įgaliojimai pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį, su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlyginimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 str. taisyklių. Šie duomenys bylos nagrinėjimui turi esminę reikšmę, nes nuo to priklausos tinkamas pažeidėjo nustatymas, be to, pažeiddžiama asmens teisė gintis nuo kaltinimų, nes asmuo paprasčiausiai tiksliai nežino, kuo jis yra kaltinamas, ar pagrįstai jis yra kaltinamas.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, pirmiausia įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 256 str.3 d.). Kiekvienas tyrimas neturi būti paviršutiniškas, o pareigos perkėlimas rinkti daugumą įrodymų teismui yra nepagrįstas pareigos perkėlimas, nes visus pirminius įrodymus privalo surinkti pareigūnas, kuriam suteikta teisė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

LR ATPK 284 str. 2 d. nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva nei pakeisti pažeidėjo, nei papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Šiuo atveju teismas negali net nustatyti, koks asmuo iš tiesų padarė administracinį teisės pažeidimą.

Vadovaujantis išdėstytu, byla negali būti nagrinėjama, nes aukščiau nurodytos aplinkybės trukdo teismui nagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl bylos medžiaga jos papildymui ir esminių procesinių trūkumų pašalinimui grąžintina protokolą surašiusiai institucijai.

Teismo nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Pažymėtina, kad pagal aukščiau formuojamą teismų praktiką teismo procesiniai dokumentai, kuriais buvo sprendžiama grąžinti administracinio teisės pažeidimo medžiagą Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo nustatomas bendras 20 dienų apskundimo terminas, tačiau tokia praktika buvo formuojama dėl to, kad tuo metu nebuvo atskirojo skundo instituto, kuris buvo įvestas tik nuo 2011-01-01. Todėl šiuo atveju, kai yra priimami teismo sprendimai, kuriais byla iš esmės neišnagrinėta, nuo 2011-01-01 turi būti taikomos atskirojo skundo institutą reglamentuojančios ATPK normos.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai, kad apeliaciniu skundu gali būti skundžiami administracinio teisės pažeidimo byloje priimti nutarimai ar nutartys, kuriais byla išsprendžiama iš esmės. Kitos aptariamos kategorijos bylose priimtos (procesinės) nutartys, ATPK numatytais atvejais gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais (ATPK 302¹⁵ str. 1 d.). (Kauno apygardos teismo nutartis adm. byloje Nr. ATP-1057-317/2012).

Rezoliucinė dalis

n utaria:

A. K. administracinio teisės pažeidimo medžiagą papildymui ir trūkumų pašalinimui grąžinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.