Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1267-281/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-18
Bylos Nr.: eI3-1267-281/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03779-2020-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas: UAB "Samsonas", Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai
Atsakovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros
Advokatai: Vilius Masiulis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1267-281/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03779-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ atstovui advokatui Viliui Masiuliui,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Jolianta Pažus,

viešame teismo posėdyje (naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom) išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros skundą pareiškėjai Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Samsonas“ teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2020-10-30 raštą Nr. (20.21-06E) RMA-10104 dėl delspinigių apskaičiavimo ir delspinigių už valstybinius gamtos išteklius paskaičiavimo, taip pat priteisti iš atsakovo pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

VMI 2020-10-30 raštas (20.21-06 E) RMA-10104, kuriame konstatuota, kad pareiškėjai UAB „Samsonas“ pagrįstai ir teisėtai paskaičiuoti ir įskaityti delspinigiai už pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius per laikotarpį nuo 2017 I ketv. – 2020 I ketv., yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėja 2020-07-28 pateikė VMI mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas ir deklaravo mokėtinas prievoles už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. iki 2019 m. Taip pat pareiškėja 2020-07-03 pateikė VMI mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją už 2020 m. I ketv. VMI nuo 11 326 Eur deklaruotų ir pavėluotai sumokėtų mokėtinų mokestinių prievolių apskaičiavo 795,19 Eur delspinigių (tame tarpe 609,25 Eur už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-07-27), nes pagal mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį skaičiuojami delspinigiai.

Už tą patį mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. I ketv. iki 2020 I ketv. Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) 2020-08-31 sprendimu Nr. AS-95 patvirtino 2020-06-30 patikrinimo aktą Nr. PA78-21, kuriuo, be kita ko, mokesčių mokėtojai UAB „Samsonas“ apskaičiavo mokestį didesniu tarifu 113 264 Eur suma už išgautą, bet laiku nedeklaruotą požeminio vandens tą patį kiekį, už kurį, tačiau jau kaip deklaruotą, VMI paskaičiavo ir įskaitė delspinigius. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą tikrina ne VMI, o Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos.

Pareiškėja ūkinėje veikloje 2017-2019 metais ir 2020 m. I ketv. naudojo požeminį vandenį ir vykdė jo apskaitą, tačiau neteikė VMI mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų (KIT708 forma) už 2017-2019 metų I–IV ketv. ir 2020 m. I ketv., todėl vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už 2017-2019 metų I–IV ketv. ir 2020 m. I ketv. nedeklaruotą išgautą požeminio vandens kiekį pareiškėjai mokėtinas mokestis paskaičiuotas 10 kartų didesniu tarifu, t. y. 113 264 Eur. Ginčijamu VMI raštu delspinigiai paskaičiuoti ir įskaityti nuo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius už tą patį 2017-2019 metų I–IV ketv. ir 2020 m. I ketv. laikotarpį, tačiau jau ne kaip už išgautą, bet nedeklaruotą požeminio vandens kiekį, o kaip už tą patį išgautą, bet deklaruotą vandens kiekį. Be to, po to, kai pareiškėjos atžvilgiu Departamentas pradėjo patikrinimą ir surašė 2020-06-30 patikrinimo aktą Nr. PA78-21, kuriame nurodė, jog pareiškėja per 2017-2019 metų I–IV ketv. ir 2020 m. I ketv. laikotarpį nedeklaravo išgauto požeminio vandens kiekio, pareiškėja 2020-07-03 ir 2020-07-28 pateikė VMI deklaracijas apie išgautą požeminio vandens kiekį.

Pareiškėjos pateiktos deklaracijos negali būti pagrindu VMI, kuri nėra atsakinga už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo vertinimą, priimti sprendimo, jog pareiškėja per 2017-2019 metų I–IV ketv. ir 2020 m. I ketv. laikotarpį išgautą požeminio vandens kiekį deklaravo ir už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą deklaruotą mokestį privalo sumokėti delspinigius. Juolab, kad kita valstybės institucija, atsakinga už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą tikrinimą, yra konstatavusi, kad pareiškėja už 2017-2019 metų I–IV ketv. ir 2020 m. I ketv. nedeklaravo išgauto požeminio vandens kiekio.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėja 2020-07-03 ir 2020-07-28 pateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas už 2020 m. I ketv. ir dvylika deklaracijų už mokestinius laikotarpius nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31, kuriose iš viso deklaravo 11 326 Eur mokėtinų mokestinių prievolių. Kadangi pareiškėja nesilaikė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo numatyto reikalavimo, pačiam pateikti deklaracijas ir jose nurodytą mokestį sumokėti iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokamas mokestis, 15 dienos, pareiškėjai, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo pavėluotai deklaruoto ir į biudžetą sumokėto mokesčio apskaičiuota 795,19 Eur delspinigių. Pareiškėjos deklaruotas mokestis ir nuo jo apskaičiuoti delspinigiai įskaityti iš jos turimos permokos, susidariusios iki 2020-07-28.

VMI yra įgaliota kontroliuoti, ar pagal mokesčių mokėtojo pateiktas deklaracijas ir Departamento patikrinimo dokumentus yra sumokami mokesčiai, skaičiuoti delspinigius už nesumokėtus ar pavėluotai sumokėtus mokesčius ir vykdyti nesumokėtų mokesčių išieškojimą. Pati VMI neturi teisinio pagrindo koreguoti savo apskaitoje pareiškėjos deklaruotą mokesčio sumą ir neskaičiuoti nuo pavėluotai deklaruotos ir sumokėtos mokesčio sumos delspinigių. Mokesčių mokėtojas pats apskaičiuoja mokestį ir jį deklaruoja, VMI neturi teisės įpareigoti pareiškėją pateikti patikslintas deklaracijas už Departamento patikrintus mokestinius laikotarpius.

VMI nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Departamento sprendime konstatuotas deklaracijų nepateikimo faktas yra pagrindas VMI neskaičiuoti delspinigių pagal Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą deklaruotą mokestį, nes Departamentas po patikrinimo pradžios nevertino pareiškėjos pateiktų deklaracijų. Pareiškėja, žinodama, kad po patikrinimo pradžios jos VMI pateiktos deklaracijos už mokestinius laikotarpius, kurie buvo patikrinti Departamento, nebuvo vertinamos, o už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus mokesčio suma apskaičiuota didesniu tarifu, turėjo pati vertinti ar tikslinga teikti deklaracijas.

Atsiliepimas

Atsakovės VMI atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI 2020-10-30 rašto Nr. (20.21-06 E) RMA-10104 dėl delspinigių apskaičiavimo ir delspinigių už valstybinius gamtos išteklius paskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas vertins ar VMI pozicija dėl delspinigių apskaičiavimo pareiškėjos atžvilgiu yra pagrįsta, ar VMI teisėtai apskaičiavo delspinigius pareiškėjai dėl pavėluotai pateiktų deklaracijų už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą.

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad Departamentas 2020-08-31 sprendimu Nr. AS-95 patvirtino 2020-06-30 patikrinimo aktą Nr. PA78-21 ir 113 264 Eur sumą už nedeklaruotą ir be leidimo išgautą požeminio vandens kiekį.

Pareiškėja 2020-07-03 pateikė VMI mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją (forma KIT308) už 2020 m. I ketv. – 882 Eur (mokėjimo terminas – 2020-05-15), taip pat 2020-07-28 pateikė VMI mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas ir deklaravo mokėtinas prievoles už mokestinius laikotarpius: už 2017 m. I ketv. – 694 Eur (mokėjimo terminas 2017-05-15); už 2017 m. II ketv. – 879 Eur (mokėjimo terminas 2017-08-16); už 2017 m. III ketv. – 906 Eur (mokėjimo terminas 2017-11-15); už 2017 m. IV ketv. – 960 Eur (mokėjimo terminas 2018-02-15); už 2018 m. I ketv. – 798 Eur (mokėjimo terminas 2018-05-15); už 2018 m. II ketv. – 932 Eur (mokėjimo terminas 2018-08-16); už 2018 m. III ketv. – 943 Eur (mokėjimo terminas 2018-11-15); už 2018 m. IV ketv. – 851 Eur (mokėjimo terminas 2019-02-15); už 2019 m. I ketv. – 739 Eur (mokėjimo terminas 2019-05-15); už 2019 m. II ketv. – 920 Eur (mokėjimo terminas 2019-08-16); už 2019 m. III ketv. – 924 Eur (mokėjimo terminas 2019-11-15); už 2019 m. IV ketv. – 898 Eur (mokėjimo terminas 2020-02-17).

Pareiškėja 2020-09-30 kreipėsi į VMI dėl, jos teigimu, nepagrįstai apskaičiuotų delspinigių nuo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius. VMI, ginčijamu 2020-10-30 raštu, atsakydama į pareiškėjos paklausimą, nurodė, kad nuo pareiškėjos deklaruotų 11 326 Eur mokestinių prievolių susidarė 795,19 Eur delspinigių, kurie apskaičiuoti vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 –99 straipsnių nuostatomis. Informavo, kad delspinigiai nuo 113 264 Eur mokestinės prievolės nėra skaičiuojami, nes dėl Departamento 2020-08-31 sprendime Nr. AS-95 apskaičiuotų mokesčių pareiškėja pateikė skundą, vyksta mokestiniai ginčai.

Departamentas 2020-11-19 raštu informavo VMI, kad planinio patikrinimo, pradėto 2020-05-19, metu nustatyta, kad pareiškėja nepateikė VMI 2017-2019 metų I-IV ketv. ir 2020 m. I ketv. mokestinių laikotarpių Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų, o šias deklaracijas pateikė 2020-07-03 ir 2020-07-28, t. y. po atlikto mokestinio patikrinimo. Paaiškino, kad po atlikto patikrinimo pareiškėjos pateiktos deklaracijos pagrįstai buvo nevertintos ir priimtas Departamento 2020-08-31 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo patvirtinta pareiškėjai paskaičiuota mokesčio didesniu tarifu 113 264 Eur suma.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-09-10), taip pat Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01).

Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad VMI nėra atsakinga už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo vertinimą, teismas pastebi, kad pagal MAĮ 16 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą tikrina, taip pat konsultacijas šiuo klausimu teikia Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Tačiau atkreiptinas dėmesys į toliau nurodytas MAĮ nuostatas. MAĮ 13 straipsnio 6 punkte yra nustatyta, kad pagal šį įstatymą yra administruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Nors mokesčio už valstybinius gamtos išteklius administravimas, šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo apskundimas pasižymi tam tikra specifika, nustatyta MAĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei kituose teisės aktuose, tačiau pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nesumokėtas mokestis už valstybinius gamtos išteklius sumokamas arba išieškomas ir delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. Taigi VMI yra įgaliota skaičiuoti delspinigius dėl nesumokėto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius MAĮ nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį).

Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys skirtos nustatyti šio mokesčio tarifų dydžius ir sąlygas, nustatančias kada gali būti taikomas didesnis šio mokesčio tarifas (dauginant iš koeficiento 10). Didesnis mokesčio tarifas yra taikomas kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio arba deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį, arba gamtos išteklius išgauna be leidimo. Nesumokėtas mokestis už valstybinius gamtos išteklius sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 10 straipsnio 1 dalis). Iš Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio ir 10 straipsnio turinio matyti, kad šios teisės normos yra skirtos sureguliuoti skirtingus mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėjimo klausimus, t. y. pagrindą taikyti didesnį mokesčio tarifą ir skaičiuoti delspinigius už uždelstą atsiskaityti laiką.

Taip pat ginčo teisiniam santykiui reikšmingos yra Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarką. Šio įstatymo 7 straipsnio 1-4 dalyse įtvirtintos taisyklės nustato, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis; šio mokesčio mokėtojai apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį; mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnyje nustatyti sunaudotų valstybinių gamtos išteklių deklaravimo ir mokesčio už juos sumokėjimo būdas bei terminai lemia, kad pažeidus juos, atsiranda dvejopo pobūdžio pasekmės: 1) nedeklaravus ar deklaravus mažesnį išgautų gamtos išteklių kiekį, atsiranda teisinis pagrindas taikyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, ir už išgauto, bet nedeklaruoto gamtos išteklių kiekį, skaičiuoti didesnį mokesčio tarifą, padaugintą iš koeficiento 10; 2) taikyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, ir nesumokėtą už atitinkamą mokestinį laikotarpį mokestį, paskaičiuotą įprastu arba padidintu tarifu, išieškoti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuojant delspinigius ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-476-438/2018).

Nagrinėjamoje byloje susidariusi faktinė situacija lemia, kad pareiškėjos atžvilgiu Departamentas yra apskaičiavęs mokestį už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, o VMI ginčijamu raštu pateikė savo poziciją dėl pareiškėjai apskaičiuotų delspinigių pagal Mokesčių administravimo įstatymo 96-99 straipsnius. Taigi VMI, vykdydama jai priskirtas funkcijas dėl delspinigių apskaičiavimo už pavėluotai deklaruotas mokesčio sumas, turėjo teisę pareiškėjos atžvilgiu apskaičiuoti delspinigius, nustačiusi, kad pareiškėja 2020-07-03 ir 2020-07-28 pateikė VMI deklaracijas už 2017-2019 m. ir 2020 m. I ketv. mokestinius laikotarpius, kurių mokesčio mokėjimo terminai jau buvo suėję.

Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog VMI pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavo delspinigius, nereiškia, kad pareiškėjai už tą patį pažeidimą buvo taikytos dvi ekonominės sankcijos. Departamento 2020-08-31 sprendimu mokestis padidintu tarifu pareiškėjai apskaičiuotas dėl to, kad ji nevykdė pareigos deklaruoti valstybinių gamtos išteklių (išgauto požeminio vandens kiekio), tuo tarpu VMI delspinigius apskaičiavo dėl to, kad pareiškėja mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas pateikė vėliau, nei numato aukščiau aptartos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintos taisyklės.

LVAT, spręsdamas panašaus pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, jog delspinigiai nėra sankcija už mokesčių įstatymų pažeidimus, o yra mokestinės prievolės užtikrinimo būdas (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Delspinigiai skaičiuojami kaip kompensacija už tai, kad valstybė atitinkamu laikotarpiu negalėjo naudotis jai pagal mokesčių įstatymus priklausančiomis lėšomis, o mokesčių mokėtojas šiomis sumomis disponavo nepagrįstai (LVAT 2016-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-657- 438/2015). Laiku nesumokėjus mokesčių valstybei pastarajai kyla finansinių problemų, todėl siekiant atgrasyti nuo tokio pobūdžio mokesčių mokėtojų veiksmų, apskaičiuojami delspinigiai (LVAT 2016-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-293-556/2016). Taigi pareiškėjai vėluojant pateikti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas, valstybė negalėjo laiku naudotis atitinkama pinigų suma ir dėl šios aplinkybės, pareiškėjai, kaip mokesčių mokėtojai, tenka pareiga mokėti delspinigius už pradelstą laiką.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos nurodytus teiginius, kad VMI negalėjo įskaityti apskaičiuotų delspinigių, nes dėl Departamento apskaičiuoto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius vyksta mokestinis ginčas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalį, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Aplinkybė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalį mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, įskaitant ir delspinigius, nurodytas Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnyje.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eI3-874-1066/2021 buvo sprendžiamas ginčas dėl Departamento 2020-08-31 sprendimo, kuriuo apskaičiuotas 113 264 Eur mokestis padidintu tarifu, teisėtumo ir pagrįstumo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-04-22 sprendimu Departamento 2020-08-31 sprendimą pakeitė ir patvirtintą mokesčio už 2017-2019 metais ir 2020 m. I ketvirtį nedeklaruotus gamtos išteklius (vandenį) dydį sumažinti nuo 113 264 Eur iki 28 315,00 Eur. Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad mokestinis ginčas yra kilęs dėl Departamento apskaičiuoto 113 264 Eur mokesčio padidintu tarifu, tuo tarpu delspinigiai pareiškėjos atžvilgiu apskaičiuoti ne nuo šios padidintu tarifu pareiškėjai skirto mokesčio sumos, o už pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčio mokėtojo deklaruotą mokestį. Taigi delspinigiai nuo Departamento skirtos ekonominės sankcijos (mokesčio padidintu tarifu), t. y. 113 264,00 Eur nebuvo skaičiuojami, nes dėl šios sumos iš tiesų vyko mokestinis ginčas. Šias aplinkybes VMI ginčijamame rašte pareiškėjai paaiškino ir nurodė, jog delspinigiai nuo 113 264 Eur dėl pradėto ginčo nėra skaičiuojami.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad teisinio pagrindo naikinti pareiškėjos ginčijamą VMI 2020-10-30 raštą Nr. (20.21-06E) RMA-10104 dėl delspinigių apskaičiavimo ir delspinigių už valstybinius gamtos išteklius paskaičiavimo nėra, VMI tinkamai įvertino susidariusią faktinę situaciją ir pritaikė aktualias teisės aktų nuostatas. VMI neturėjo teisinio pagrindo neskaičiuoti delspinigių pareiškėjos atžvilgiu, jai pavėluotai pateikus mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija Povilaitienė Henrikas Sadauskas Gediminas Užubalis