Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Raimundas Stanislauskas, S. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2024-01-29 patvarkymu Nr. S-24-70-3355 netenkino pareiškėjos skundo ir perdavė vykdomosios bylos Nr. 0070/16/00171 kopiją teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad 2024-01-22; 18 val. antstoliui Raimundui Stanislauskui ir(ar) turto vertintojui nebuvo sudarytos sąlygos patekti į turtą. Paaiškino, kad antstolis Raimundas Stanislauskas paskyrė ekspertizę turtui, kuris priklausė asmenine nuosavybe A. L., įvertinti. Nurodo, kad nėra pagrindų, dėl kurių būtų galima tenkinti skundą, nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, patvirtinančios antstolio nekompetentingumą, įstatymų nesilaikymą, o taip pat nepateikti jokie tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

Atsižvelgdamas į pareiškėjos ir antstolio pateiktą medžiagą, teismas sprendžia, kad skundas gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, nes teismui pateikta pakankamai įrodymų skundui išnagrinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos skundas atmestinas.

Iš bylos ir informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 vykdomąjį raštą Nr. 2-263-608/2014 antstolis areštavo A. L. priklausantį turtą (priklausanti turto dalis nustatyta Kauno apylinkės teismo 2017-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2455-886/2017: 1) 46/100 0,0450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 46/100 0,0550 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini); 3) 46/100 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 46/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant skolos išieškojimą, areštuotas turtas yra parduotinas varžytynėse, o įvertinant nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, antstoliui sudėtinga nustatyti tikrąją areštuoto turto rinkos vertę, todėl turtui įkainoti yra reikalinga turto apžiūra, todėl antstolis 2024-01-19 patvarkymu įpareigojo pareiškėją sudaryti sąlygas patekti antstoliui ar (ir) jo įgaliotam padėjėjui, taip pat ir turto vertintojui į L. L. priklausantį turtą. Taigi, antstolis, vykdydamas išieškojimą, siekia įvertinti A. L. priklausiusią areštuotą turto dalį (ši turto dalis nustatyta įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2017-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2455-886/2017).

Pareiškėja iš esmės nesutinka su antstolio reikalavimu sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą, nes, anot jos, ji neturi turtinių teisių į turtą, kadangi Registrų centre tinkamai neregistruota pareiškėjai priklausanti ginčo turto dalis. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracinėje byloje Nr. eI3-5028-1064/2024 yra nagrinėjamas pareiškėjos skundas, kuriame prašoma panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčo komisijos 2023-11-28 sprendimą dėl Registro tvarkytojo priimto sprendimo bei Teritorinio registratoriaus 2023-08-21 sprendimą dėl registro duomenų pakeitimo nekilnojamųjų daiktų registro įrašuose Nr. 19/19562, Nr. 19/19561 ir Nr. 20/269286. Pareiškėja minėtame skunde nurodo, kad pagal įsiteisėjusią Kauno apylinkės teismo 2017-04-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-2455-886/2017 mirusiam pareiškėjos sutuoktiniui A. L. priklauso – 46/100 dalys nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktine L. L.. Kaip matyti iš skundo turtinio, administracinėje byloje Nr. eI3-5028-1064/2024 pareiškėja nekvestionuoja A. L. priklausančios nekilnojamojo turto 46/100 dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja taipogi nurodo, kad A. L. priklauso 46/100 dalys minėto nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktine L. L., todėl pareiškėjos teiginiai, susiję su aplinkybe, kad antstolis nepagrįstai įpareigojo pareiškėją sudaryti sąlygas apžiūrėti ginčo turtą, nepagrįsti.

Pagal CPK 615 straipsnio 1 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Siekiant tinkamai įvertinti areštuotą turtą, antstoliui būtina įeiti į patalpas ir apžiūrėti jas iš vidaus. Skolininkė buvo informuota, kad nekilnojamasis turtas bus apžiūrėtas, bei skolininkė buvo įpareigota sudaryti sąlygas patekti į apžiūrimas patalpas. Pareiškėja nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kokiu būdu pareiškėjos interesai bus pažeisti, dėl to, kad bus nustatoma turto vertė. Be to, pareiškėjos nurodomi argumentai, kad turtas negali būti apžiūrimas tol, kol nenustatyta jos dalis turte, atmestini, kadangi remiantis CPK 615 straipsniu, reikalavimas sudaryti sąlygas turtui apžiūrėti nėra keliamas išimtinai asmenims, kuriems turtas nuosavybės teisėmis priklauso, o, pavyzdžiui, ir asmenims gyvenantiems patalpoje. Dėl to pareiškėjos skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo naikinti antstolio 2024-01-19 patvarkymo Nr. S-24-70-2431.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 290–291 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos L. L. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.