Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai 2019-06-14 įteikti asmeniškai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus įrodymus nustatyta, kad 2017-03-07 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. 1378 pagrindu ieškovas įsigijo namų valdos dalį, kurią sudaro: 26/68 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43/100 dalis kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą su statiniais nuo 2017-03-16 registruotos ieškovo vardu. Ieškovas ragino atsakovą išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau atsakovas į raginimus nereaguoja, jam siųstų pretenzijų nepriima. Duomenų, kad atsakovas būtų išsikraustęs su jam priklausančiais asmeniniais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, byloje nėra.

Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.20 straipsnis). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Byloje ieškovas teigia, kad šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. tarp šalių buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, tačiau tai pagrindžiančių duomenų į bylą nepateikė, todėl nesant duomenų apie tarp šalių susiklosčiusius prievolinius teisinis santykius, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios savininko teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).

Pagal CK 4.37 straipsnį, turto savininkas turi teisę laisvai valdyti turimą turtą, naudotis ir disponuoti juo bei reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, kad namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), valdo teisėtu pagrindu ar būtų iš jo išsikraustęs, teismui nepateikė. Ieškovas, įsigijęs minėtą namų valdą, tapo teisėtu šio turto savininku. Atsakovas, naudodamasis ieškovui nuosavybės teise priklausančia namų valda, pažeidžia jo, kaip buto savininko, teises ir trukdo ieškovui turimą turtą savo nuožiūra valdyti ir juo disponuoti. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančios namų valdos yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas (CK 4.37 straipsnis, 4.39 straipsnis, 4.98 straipsnis, 6.612 straipsnis).

Ieškovas, taip pat prašo panaikinti atsakovo gyvenamosios vietos deklaraciją adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 6 punkto nuostatomis, deklaravimo duomenys naikinami, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis; prašymą ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis ar juos pakeisti nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kad iškeldinus atsakovą, ieškovui atsiras teisė pačiam kreiptis į deklaravimo įstaigą su prašymu panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis, todėl ieškovo reikalavimas dalyje dėl atsakovo deklaruotos vietos panaikinimo, adresu (duomenys neskelbtini), netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė jas patvirtinančius įrodymus, pagal kuriuos matyti, jog ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio bei 800,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, iš dviejų ieškovo reikalavimų: iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo, teismas patenkino tik vieną – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, todėl laikytina, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 50 procentų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimas yra išvestinis, t. y. kilęs iš pirmojo reikalavimo, teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis) ir priteisia viso ieškovui iš atsakovo 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovą V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios namų valdos dalies, kurią sudaro: 26/68 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43/100 dalis kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui V. Š. kitų gyvenamųjų patalpų.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.