- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-05
- Bylos Nr.
- e2YT-13883-840/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00516-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S.
- Advokatai
- Vytautė Linaburgienė
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui E. S.
viešame teismo posėdyje, nagrinėjant civilinę bylą pagal pareiškėjo I. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išnagrinėjo pareiškėjo I. S. pareiškimą dėl pareiškimo atsisakymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. S. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jog jis – pareiškėjas I. S. – po motinos O. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas I. S. pareiškė, jog atsisako teismui pateikto pareiškimo suinteresuotam asmeniui E. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir prašė šios civilinės bylos nebenagrinėti. Pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės – vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pareiškėjas/ ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti pareiškimo/ ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis ir 443 straipsnis).
Pareiškėjo I. S. pareiškimo suinteresuotam asmeniui E. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis), todėl nagrinėjamu atveju pareiškimo atsisakymas priimtinas ir civilinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis ir 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nenagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai). Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal analogišką bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniai). Kai byla baigiama be teismo sprendimo, bendroji taisyklė negali būti pritaikyta, nes nėra nei pralaimėjusios, nei laimėjusios šalies, tačiau išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas privalo būti išnagrinėtas toje pačioje byloje.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalį, jeigu pareiškėjas/ ieškovas atsiima pareiškimą/ ieškinį, grąžinama 75,00 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas I. S. šioje byloje 100,00 procentų atleistas nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ieškinio padavimą ir kitą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).
Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys.
Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo E. S. nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tokiu atveju spręstinas tik bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo klausimas.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje civilinėje byloje – 4,50 Eur.
Pareiškėjui I. S. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 217,79 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas/ ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą iš kitos šalies proporcingai patenkintai pareiškimo/ ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nustatytas taisykles.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pareiškėjo I. S. asmenines savybes, sudėtingą susigaudymą teisiniuose dalykuose ir pareiškėjo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi ir 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Priimti pareiškėjo I. S. pareiškimą dėl pareiškimo suinteresuotam asmeniui E. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakymą.
Civilinę bylą Nr. e2YT-13883-840/ 2018 nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.