- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-555-312-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-1-00191-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- A. K., F. K., J. D.
- Advokatai
- Algis Anglickas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-555/2012
Teisėjas Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00191-2011-0
2012 m. birželio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K., F. K. (F. K.) ir J. D. (J. D.) apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 180 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu F. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu J. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmę galinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu solidariai iš A. K., F. K. ir J. D. N. Š. naudai priteista 300,00 Lt nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K., F. K. ir J. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai su V. B., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes jis mirė, 2011 m. balandžio 12 d., apie 5.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, F. K. pabeldė į buto, pažymėto 211 numeriu, duris ir nukentėjusioji N. Š. jas atidarė. Tuo pasinaudodami visi kaltinamieji - F. K., J. D., A. K. ir V. B. - įsiveržė į buto vidų, kur panaudodami smurtą, nuvedė nukentėjusiąją N. Š. į kambarį ir pareikalavo iš jos atiduoti pinigus. Nukentėjusiajai atsisakius atiduoti pinigus, J. D. apjuosė lempos laidu N. Š. kaklą ir smaugdamas, reikalavo pinigų. Nukentėjusiajai atsisakius atiduoti pinigus, V. B. replėmis suspaudė kairės rankos mažąjį pirštą ir plaktuku kelis kartus sudavė nukentėjusiajai per koją, tačiau ši nepasakė, kur pinigai. Tuomet J. D. vėl apjuosė laidą aplink N. Š. kaklą ir smaugdamas bei pagalve dusindamas nukentėjusiąją, reikalavo pasakyti kur yra pinigai. Tokiais bendrais veiksmais A. K., J. D. ir F. K. padarė nukentėjusiajai kaklo ir kairio V piršto suspaudimą, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymas bei pagrobė nukentėjusiajai priklausančius grynuosius pinigus 300,00 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Visagino miesto 2012 m. kovo 15 d. nuosprendį ir iš naujo išnagrinėti bylą, atkreipti dėmesį į joje esančius neaiškumus bei išteisinti nuteistąjį, kadangi byla yra sufabrikuota ir joje akivaizdžiai trūksta nuteistojo kaltės įrodymų.
Apeliaciniame skunde A. K. teigia, kad nėra nė vieno jo kaltę įrodančio tiesioginio įrodymo. Teismo proceso metu liudytojai painiojosi duodami parodymus. Be to, šiais liudytojų negalima remtis kaip įrodymais, nes jie visi yra nukentėjusiosios žodžių atkartojimas. Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nuotraukose užfiksuoti nukentėjusiosios sumušimai taip pat negali būti laikomi jo kaltės įrodymu. Nėra nė vieno liudytojo, kuris galėtų paliudyti, kad būtent jis, A. K., prieš nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą. Apelianto įsitikinimu, teismas negalėjo remtis ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais dokumentais bei protokolais, nes tyrimas atliktas neišsamiai, byla sufabrikuota. Nebuvo paimtas laidas, kuriuo, pagal nukentėjusiosios tvirtinimą, A. K. ją smaugė, taip pat nebuvo atlikta ekspertizė. Ekspertizės atlikimui nebuvo paimta ir pagalvė, kuria neva buvo dusinama nukentėjusioji. Be to, nukentėjusioji taip pat negalėjo pasakyti, kokią konkrečią pinigų sumą ji su savimi turėjo įvykio metu.
Apeliaciniu skundu nuteistasis F. K. taip pat prašo iš naujo peržiūrėti bylą. Nuteistasis skunde teigia, kad nebuvo atlikti DNR tyrimai, nepaimti nei jo bendrininkų pirštų antspaudai nuo plaktuko ir replių. Laidas, kuris buvo paminėtas byloje, taip pat nebuvo paimtas kaip įrodymas. Nukentėjusiosios liudininkai tik pakartojo pačios nukentėjusiosios parodymus, be to, nei nuteistojo, nei jo bendrininkų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje neatpažino.
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. D. prašo peržiūrėti bylą bei jį ir kitus nuteistuosius išteisinti. Nuteistasis nurodo, kad yra praeityje teistas ir ne kartą pripažinęs savo kaltę, tačiau dėl šio nusikaltimo neprisipažįsta, kadangi, kaip ir kiti nuteistieji šioje byloje, nepadarė nusikalstamos veikos. Nuteistasis savo skunde atkreipia dėmesį į nukentėjusiosios parodymus, kurie, nuteistojo vertinimu, yra netikslūs. Kaip pavyzdį J. D. nurodo, kad nukentėjusioji neatsimena, kiek ir kokiomis kupiūromis pinigų turėjo. Iš kvitų matyti, kad nukentėjusioji gavo 337,00 Lt pašalpą, tačiau ji teigia, kad kelis kartus nuėmė pinigus – 40,00 Lt, taip pat 130,00 Lt davė A. K. narkotinėms medžiagoms įsigyti. Vis dėlto nukentėjusioji teigia, kad iš jos buvo atimta 300,00 Lt, tačiau neprisimena, kokiomis kupiūromis ir kiek jų buvo. Nukentėjusioji taip pat negali nurodyti, kurioje buto vietoje buvo užpulta. Nors ji teigia, kad ją smaugė laidu, dusino pagalve, kankino replėmis bei plaktuku, tačiau minėti daiktai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti, nebuvo atliktos ekspertizės. Nuteistasis taip pat teigia, kad iš liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad nukentėjusioji platino ir pati vartojo narkotikus, jos bute buvo nuolat triukšmaujama. Be to, nukentėjusioji neaugina savo vaikų, nedirba, todėl atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, jos parodymai turėjo būti vertinti kritiškai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas bei kitų nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistųjų A. K., J. D. ir F. K. apeliaciniai skundai atmestini.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Kaip matyti iš A. K. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad nėra jo kaltę įrodančių tiesioginių įrodymų, nurodo, kad byla sufabrikuota, atliktas neišsamus ikiteisminis tyrimas, kurio duomenimis teismas negalėjo remtis priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., yra pagrįstas ir teisėtas, nuteistojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis A. K. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog 2012 m. balandžio 12 d., jis kartu su V. B. ir J. D. buvo svečiuose pas savo brolį F. K., adresu (duomenys neskelbtini), Visagine. Naktį atėjo N. Š., paklausė kur galima gauti narkotikų. Ji prašė, kad jis nupirktų jai narkotikų. Davė 130,00 Lt ir paprašė, kad jis jai atneštų 0,5 g heroino. Jis sutiko ir pasakė, kad narkotikus jai užneš. Žinojo, kad už tuos pinigus nusipirks narkotikų ir suvartos pats. Padavusi pinigus, N. Š. išėjo namo. Daugiau jis jos nematė. Už gautus pinigus nusipirko narkotikų ir pats suvartojo. Pinigų N. Š. negražino. Iš anksto žinojo, kad pinigų jai negrąžins. Kiek jis girdėjo, vėliau nukentėjusioji buvo nuėjusi pas A. K. ir pasakė, kad jeigu jis jai duos pinigų, tai ji atsiims pareiškimą iš policijos.
Vienok, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos nuteistojo parodymus visiškai paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios N. Š. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusioji parodė, kad ji gyvena vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini), Visagine. 2011 m. balandžio 12 d., ryte, apie 5-6 val., į jos namus atėjo F. K., A. K., V. B. ir J. D.. Namuose ji buvo viena, durys buvo užrakintos. Nukentėjusioji pati juos įleido. Įėję jie pradėjo reikalauti pinigų. J. D. paėmė laidą ir pradėjo ją smaugti, A. K. padėjo smaugti pagalve, o V. B. paėmė reples. Dar hole jie pradėjo reikalauti pinigų, o po to pinigų reikalavo kambaryje. Smurto pradžia prasidėjo iš karto kai jie užėjo. V. B. pasakė, kad ji greitai atiduos jiems pinigus. Šis pokalbis vyko hole. Tada jie ją pastūmė į kambarį. Nukentėjusioji neatsiminė, kas ją pastūmė į kambarį, nes buvo labai išsigandusi. Ji atsisėdo ant sofos. J. D. paėmė laidą ir pradėjo smaugti: ant kaklo uždėjęs laidą iš priekio pradėjo jį tempti. J. D. stovėjo prieš ją ir tempė laidą, reikalavo pinigų. F. K. žinojo, kad ji gauna pensiją už vaiką. Iš vakaro jis buvo pas ją atėjęs ir ji jam sakė, kad gavo pinigus. J. D. smaugė ją vieną kartą. Po to A. K. dusino ją pagalve, vėliau V. B. replėmis pradėjo spausti jai pirštus. Tuomet ji iš karto atidavė pastariesiems pinigus. Replės prieš tai gulėjo ant spintelės. V. B. laikė ją ir spaudė kairės rankos pirštą. Kiti jos nelaikė, o stovėjo šalia, ji nieko negalėjo padaryti. Jai buvo padarytas kūno sužalojimas, sukeltas skausmas. Nei vienas iš jų nesakė kiek jiems reikia pinigų. Ji atidavė visus pinigus, t. y. J. D. atidavė 300,00 Lt. Pinigai buvo vienoje vietoje, po kėde. Jie bandė bute ieškoti pinigų, tačiau nerado. Nukentėjusioji negalėjo pasakyti kokiomis kupiūromis buvo pinigai. Kada atidavė 300,00 Lt, jie visi išėjo. Įvykio metu nukentėjusioji šaukėsi pagalbos, buvo triukšmas. Jos mama girdėjo triukšmą. Ji nepagalvojo, kad vyksta kažko rimto. Ryte nukentėjusioji iš karto nuėjo pas buvusį vyrą ir viską papasakojo. Jis pasakė, kad jai reikia kreiptis į policiją. Apie 8-9 val. ryto ji nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Prie namo laukė A. K., jis atsiprašinėjo ir prašė, kad ji atsiimtų pareiškimą. Ji jam atsakė, kad jeigu jai bus grąžinti pinigai, tai ji atsiims pareiškimą. A. K. pasakė, kad nėra jokių liudytojų ir ji nieko neįrodys. Įvykio metu V. B. ją mušė plaktuku. Sudavė jai per ranką, tačiau kuriuo metu, neatsimena. Po įvykio, tą pačią dieną kreipėsi į medikus. Ji gyvena kartu su A. S.. Tą naktį jo namuose nebuvo. Tą dieną ji pas F. K. nebuvo, taip pat nebuvo ir anksčiau. A. K. matė tik vieną kartą, V. B. visiškai nepažinojo. Replės, plaktukas, tai jos daiktai. Jie gulėjo kambaryje ant spintelės. Visus šiuos instrumentus jie paliko bute. Prieš šį įvykį ji gavo pašalpą 337,00 Lt. Kokiomis kupiūromis buvo pinigai, neatsimena. Tokią sumą gauna kiekvieną mėnesį. Neatsimena kiek kartų nuiminėjo pinigus iš sąskaitos. Nuo sąskaitos nusiėmė visus pinigus, iš jų išleido apie 40,00 Lt maistui (t. 2, b. l. 68-69).
Pažymėtina, kad šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga. Liudytojas V. Š. teismo posėdyje parodė, kad 2011 m. balandžio12 d. ryte N. Š. buvo pas jį atėjusi ir papasakojo, kad naktį ją užpuolė, taip pat parodė patirtus sužalojimus, kažkas matėsi ant kaklo. Ji verkė, buvo streso būsenoje. Liudytoja T. Š. teismo posėdyje parodė, kad 2011 m. balandžio 12 d. N. Š. paskambino jos sūnui V. Š. ir pasakė kas įvyko. Sakė, kad ja apvogė. Ji rodė sužalojimus, ant kaklo buvo įbrėžimas. Liudytoja N. G. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusioji yra jos duktė. Ji su dukra gyvena viename name. N. Š. gyvena trečiame aukšte, o ji ketvirtame. 2011 m. pavasarį išgirdo triukšmą laiptinėje. Pasižiūrėjusi pro langą, pamatė tris ar keturis bėgančius vaikinus. Tai buvo 2011 m. balandžio 12 d., apie 5.00 val. ryto. Kažkas rėkė ir triukšmingai bėgo. Liudytojas D. B. teismo posėdyje parodė, kad 2011 m. balandžio 12 d. N. Š. jam pasakė, kad iš jos pavogė pinigus (t. 2, b. l. 69-71).
Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymus patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 9-13), nukentėjusiosios N. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 1, b. l. 26-29), asmens apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 22-25), daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 39-40), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto 2011 m. rugpjūčio 18 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (08 (t. 1, b. l. 45), asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolas (t. 1, b. l. 36-38). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių ir įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo padaryta nusikalstama veika: bendrai veikiant A. K., F. K., J. D. ir V. B., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, jiems panaudojant fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytus daiktus - plaktuką, reples, laidą - ir juos panaudojus, taip atimant galimybę nukentėjusiajai N. Š. priešintis, pagrobtas svetimas turtas, t. y. N. Š. priklausantys pinigai - 300,00 Lt.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 ir 4 d. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remiantis šia nuostata, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-392/2008). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, laikytinas nepagrįstu nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad nėra nė vieno tiesioginio jo kaltę ar smurto naudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu įrodančio įrodymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, smurto naudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu aplinkybė laikytina įrodyta ir, vertinant kartu su kitomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, to pakanka nuteistojo veikai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Veikos kvalifikavimui pagal minėtą straipsnį svarbu pats smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu faktas, galimybės priešintis jai atėmimas, o ne ta aplinkybė, kuris iš bendrininkų nukentėjusiosios atžvilgiu tą smurtą naudojo.
Pažymėtina ir tai, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010). Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas visus surinktus įrodymus tinkamai ištyrė ir patikrino teisiamojo posėdžio metu. Taigi nepagrįsti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo metu surinktais dokumentais bei protokolais. Laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo sufabrikavimo. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimtas laidas bei neatliktos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos ekspertizės, bet kaip jau buvo minėta, nuteistojo kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo A. K. apeliacinis skundas yra atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo F. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., yra pagrįstas ir teisėtas, nuteistojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais.
Nuteistasis F. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog kad jis nieko niekam nepadarė. Neatsimena kurią dieną pas jį atėjo N. Š.. Bute buvo A. K., V. B., J. D.. Ji paklausė kur galima gauti narkotikų. Ji turėjo 130,00 Lt. A. K. paėmė 130,00 Lt ir pasakė, kad ji eitų namo ir jis jai užneš narkotikus. Dieną prieš tai ji sakė, kad susimušė su savo sugyventiniu, nes jis paėmė jos pinigus. Vakare jis jos nematė. Jie gyvena viename name, jis gyvena pirmame aukšte, o ji trečiame. Tą vakarą, 2011 m. balandžio 12 d., buvo atėjusi N. Š., vaišino jį narkotikais (t. 2, b. l. 67).
Pažymėtina, kad ir nuteistojo F. K. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme duoti parodymai yra visiškai paneigti. Jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, o taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 9-13), nukentėjusiosios N. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b. l. 26-29), asmens apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 22-25), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 39-40), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto 2011 m. rugpjūčio 18 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (08 (t. 1, b. l. 45), asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolu (t. 1, b. l. 36-38). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo atlikti DNR tyrimai, nepaimti nei jo, nei bendrininkų pirštų antspaudai nuo plaktuko ir replių, nepaimtas laidas, kuriuo buvo smaugta nukentėjusioji, apeliacinės instancijos vertinimu, šių ikiteisminio tyrimų veiksmų neatlikimas, vertinant kartu su kitais byloje esančiais ir nuteistojo kaltę įrodančiais įrodymais, nėra laikytinas pagrindu naikinti nuteistojo atžvilgiu priimtą pirmos instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nė vienas liudytojas jo neatpažino, pažymėtina, kad nuteistąjį atpažino pati nukentėjusioji, kurios parodymais apeliacinės instancijos teismas netikėti neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo F. K. apeliacinis skundas yra atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo J. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., taip pat yra pagrįstas ir teisėtas, nuteistojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais.
Akcentuotina, kad savo apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su nukentėjusiosios duotų parodymų vertinimu, kaip ir kiti nuteistieji nurodo atlikto ikiteisminio tyrimo trūkumus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis J. D. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog 2011 m. balandžio 12 d. jis buvo pas F. K., kur atėjo N. Š. bei paklausė kur galima nusipirkti narkotikų. A. K. pasakė, kad gali jai nupirkti narkotikų ir po to jie visi išėjo nusipirkti ir vartoti narkotikus, o nukentėjusioji išėjo namo. Nukentėjusioji narkotikams pirkti davė 130,00 Lt. Kai ryte pas jį atėjo nukentėjusioji, ant pastarosios kaklo jis matė smaugimo žymes, įbrėžimus. Ji pasakė, kad susimušė su sugyventiniu (t. 2, b. l. 67).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie nuteistojo parodymai yra visiškai paneigti ir jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir liudytojų parodymais, o taip pat kita aukščiau paminėta baudžiamosios bylos medžiaga.
Pažymėtina, kad liudytojo, ar šiuo atveju nukentėjusiosios parodymai (kaip ir kiti įrodymų šaltiniai) gali būti atmetami ar priimami, remiantis tik abejonių nekeliančiais argumentais, bet ne abstrakčiomis formuluotėmis ar nuorodomis į apklausiamo asmens polinkius, asmenybės bruožus ir pan., kurie patys savaime, be platesnio jų aptarimo bei sąsajos su bylos aplinkybėmis įvertinimo, negali būti laikomi duomenų pripažinimo (ar nepripažinimo) įrodymais kriterijais. Todėl atmestini nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai susiję su nukentėjusiosios asmeninio gyvenimo aplinkybėmis, t. y. kad ji galimai vartoja narkotikus (nukentėjusioji tai neigė), neaugina savo vaikų, pas ją bute triukšmaujama. Tai, kad nuteistoji neprisimena, kokiomis kupiūromis buvo iš jos pagrobti pinigai, nėra pagrindas abejoti byloje esančiomis „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuotais duomenimis, kurie patvirtina, jog 2011 m. balandžio 11 d. į šią sąskaitą pervesta 337,46 Lt ir minėtą dieną šie pinigai iš sąskaitos buvo nuimti. Nors laidas ir pagalvė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti, nebuvo atliktos ekspertizės, kiti byloje surinkti įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai pagrindžia nuteistojo J. D. kaltę, dėl ko pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo J. D. apeliacinis skundas yra atmestinas.
Esant aukščiau nurodytoms ir aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti Visagino miesto apylinkės 2012 m. kovo 15 d. teismo nuosprendžio nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistųjų A. K. (A. K.), F. K. (F. K.) ir J. D. (J. D.) apeliacinius skundus atmesti.