Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1953-260/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-10
Bylos Nr.
2S-1953-260/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Birutė Bobrel, Aušra Baubienė
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1953-260/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.17; 122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Birutės Bobrel ir Aušros Baubienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkės ir įkeisto turto savininkės M. P. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus pareiškimas areštuoti hipoteka įkeistą turtą civilinėje byloje Nr.H2-26681-285/2009, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-04-17 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), M. P., užtikrindama 200.000 Lt (dviejų šimtų tūkstančių litų) kredito, suteikto jai ir A. P. pagal 2007-04-06 Kreditavimo sutartį Nr.BK/1018/002, grąžinimą kreditoriui AB Parex bankui, įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0630 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, plane 1A1b, bendras plotas 89,26 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane 2I1ž, užstatytas plotas 25 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, plane 3G1p, užstatytas plotas 19 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2009-10-05 kreditorius AB Parex bankas pateikė Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo pareiškimą pradėti priverstinį skolos išieškojimą, kadangi skolininkai tinkamai ir laiku nevykdė prievolės kreditoriui, kreditorius vienašališkai 2009-09-01 nutraukė su skolininkais 2007-04-06 sudarytą kreditavimo sutartį Nr.BK/1018/002, ir prašo išieškoti 135.556,31 Lt skolą, iš jų: 129.473,86 Lt negrąžinto kredito, 2.663,69 Lt nesumokėtų palūkanų, 3.418,76 Lt delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartimi patenkino kreditoriaus AB Parex banko prašymą ir nutarė areštuoti M. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,0630 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, plane 1A1b, bendras plotas 89,26 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane 2I1ž, užstatytas plotas 25 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, plane 3G1p, užstatytas plotas 19 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2007-04-17 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio įsipareigojimo įvykdymą kreditoriui AB Parex bankui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 37-38) skolininkė ir įkeisto turto savininkė M. P. prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodoma, kad AB Parex bankas nepagrįstai nutraukė su M. P. sudarytą kredito sutartį ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Už 2007 metus skolininkė turėjo kas mėnesį mokėti palūkanas po 926,65 Lt. Vėliau jokio susitarimo dėl palūkanų mokėjimo su banku skolininkė nesudarė. Prasidėjus ekonominei krizei mokėjo palūkanas ir reikiamą kredito dalį pagal turimas galimybes, prašė banko atidėti ar kitaip išdėstyti esamų palūkanų ir kredito dalies mokėjimą, tačiau bankas į skolininkės prašymus nereagavo, jokių atidėjimų ar skolos išdėstymų neatliko. Nors skolininkė visą laikotarpį mokėjo palūkanas pagal galimybes, tačiau bankas nepagrįstai pasinaudojo Kredito sutarties 8.3 punktu ir ne mažiau kaip prieš 15 dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukė sutartį prieš terminą ir pareikalavo, kad skolininkai grąžintų bankui visą negrąžintą paskolos sumą. Kredito sutarties 8.3.1 punkte buvo numatyta, kad bankas gali prieš terminą nutraukti kredito sutartį, jeigu paaiškėja konkrečios aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kredito gavėjai sutartyje numatytais terminais negrąžins kredito ar jo dalies. Bankas, remdamasis šiuo punktu, nutraukė su skolininkais kredito sutartį, tačiau nebuvo nustatyta jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad kredito gavėjai sutartyje numatytais terminais negrąžins kredito ar jo dalies. Priešingai, skundžiamoje nutartyje nurodoma palūkanų skola įrodo, kad įsiskolinimas buvo nedidelis, jis nebuvo kritiškas ir jį skolininkai būtų sugebėję padengti, jeigu bankas tam būtų davęs laiko. Tokie banko veiksmai prieštarauja CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kuriose nurodoma, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Mokėjimų vėlavimas nebuvo esminis sutarties pažeidimas, todėl bankas nepagrįstai nutraukė su skolininkais kreditavimo sutartį ir kreipėsi dėl įkeisto turto arešto. Skolininkė M. P. nesutinka ir su nutartyje nurodomu palūkanų įsiskolinimu - 2663,69 Lt, nes nėra aišku už kokį laikotarpį ir kokią palūkanų normą taikant ši skola susidarė. Taip pat nesutinka ir su prašoma priteisti delspinigių suma, nes iš nutarties nėra aišku už kokį laikotarpį ir kokio dydžio delspinigių normą taikant yra apskaičiuota ši delspinigių suma. Pati delspinigių suma - 3418,76 Lt yra neprotinga, nes tai didesnė suma, nei prašoma priteisti palūkanų skola, todėl tokiu būdu sudaroma bankui galimybė skolininkės sąskaita praturtėti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 43-44) kreditorius AB Parex bankas prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad M. P. ir A. P. neįvykdė savo įsipareigojimų bankui, todėl bankas 2009 m. rugsėjo 1 d. vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį Nr. BK/1018/002 šioje sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka. Skolininkams nevykdant prievolės, kuriai užtikrinti įregistruota hipoteka, kreditorius pagal Lietuvos Respublikos CK 4.192 str. 1 d. nuostatas įgijo teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, tame tarpe ir priverstinai parduoti turtą iš varžytynių. Lietuvos Respublikos CK 4.192 str. 1 d. taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai turtas įkeistas hipoteka, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole - įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Tokia nuostata yra įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su AB „Lithun", bylos Nr.3K-3-523/2005). Todėl, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto, nėra sprendžiamas klausimas dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pagrindų ar kiti šalių ginčai, kylantys iš kreditavimo sutarties. Šios kategorijos bylose teismas paprastai formaliai patikrina, ar konkrečiu atveju yra įstatymo nustatytos sąlygos sprendimui priimti, o šalių ginčai dėl sutarties nutraukimo ir pan. nagrinėtini Lietuvos Respublikos CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d. ). Absoliučių Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ( CPK 329 str. 2, 3 d. ).

Apeliantė teigia, jog bankas nepagrįstai vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukė sutartį prieš terminą ir pareikalavo, kad skolininkai grąžintų bankui visą negrąžintą paskolos sumą. Apeliantė taip pat nesutinka su palūkanų ir delspinigių paskaičiavimais.

Šie atskirojo skundo argumentai atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. ypatingosios teisenos tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Tokia nuostata yra įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005). Todėl, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto, nėra sprendžiamas klausimas dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pagrindų ar kiti šalių ginčai, kylantys iš kreditavimo sutarties. Šios kategorijos bylose teismas paprastai formaliai patikrina, ar konkrečiu atveju yra įstatymo nustatytos sąlygos sprendimui priimti, o šalių ginčai dėl sutarties nutraukimo ir pan. nagrinėtini Lietuvos Respublikos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. Tokiu atveju ginčyti kredito sutarties nutraukimą bei palūkanų ir delspinigių paskaičiavimus skolininkai turėtų ieškininės teisenos tvarka.

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo procesinių teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Birutė BobrelAušra Baubienė