Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui, kaltinamajam R. S., nukentėjusiajam A. Č., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), veiklą, teistas:

1) 2011-08-12 Širvintų raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 164 str., laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbinę veiklą ir per laisvės apribojimo laiką atlyginti 1000 litų dydžio padarytą turtinę žalą;

2) 2012-04-26 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą;

3) 2013-03-21 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu BK 140 str. 1 d., 138 str. 1 d., galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metai ir 7 mėnesiai, vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2019 m. vasario 28 d., apie 20.46 val., viešoje vietoje, visuomeninio transporto stotelėje „Siesikų“, esančioje Dūkštų g. 30, Vilniuje, išlipdamas iš transporto keleivių kontrolierių mikroautobuso „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pašalinių žmonių akivaizdoje be jokios priežasties tyčia dujų balionėliu papurškė į veidą kontrolieriui A. Č., taip padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu jis savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais jis įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. parodė, kad kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta iš dalies bei paaiškino, kad įvykio dieną jį sulaikė dėl to, kad važiavo autobusu su nepažymėta Vilniečio kortele. Jis nesipriešino, todėl kontrolieriai jį nusivedė į autobusiuką. Kontrolierius paprašė pateikti asmens dokumentą, kaltinamasis atsakė, kad neduos, bet jis mintinai žinojo savo duomenis. Kontrolieriai žadėjo kviesti policiją, bet neiškvietė. R. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą už važiavimą be bilieto, jis atsisakė imti iš pradžių tą protokolą, vėliau paėmė ir sumokėjo baudą. Kontrolieriai paėmė jo Vilniečio kortelę, nors jis prašė atiduoti ją gal 20 kartų, todėl jis pats paprašė iškviesti policiją. R. S. kontrolieriai išnervavo, provokavo, todėl kaltinamasis papurškė kontrolieriui dujų. Mintis purkšti dujomis kilo spontaniškai. Kaltinamasis prisipažįsta, kad purškė dujų. Civilinio ieškinio kaltinamasis nepripažįsta, 600 eurų jo manymu yra per didėlė sumą. Ligonių kasos ieškinį, pripažįsta. Po to, kai papurškė dujų, kontrolieriai sėdo ir nuvažiavo. Tada palaukė, kol atvyko policija, parašė pareiškimą. Kaltinamasis vykdo individualią veiklą statybų sektoriuje. Pajamos skirtingos, žiemą mažiau uždirba. Išsiskyręs yra, bet gyvena su buvusia žmona, nes buvusi žmona serga. Yra du mažamečiai vaikai, o dar vienas iš pirmos santuokos jau pilnametis.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Č. parodė, kad jis dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi, įvykio dieną dirbo stotelėje „Siesikų“, kontroliavo transportą. 5 autobusu važiavo R. S., autobusas buvo pusiau tuščias. Kaltinamasis parodė Vilniečio kortelę, pasirodė, kad ji buvo negaliojanti, todėl paprašė išlipti. Vilniečio kortelė buvo paimta protokolo surašymui. Kortelė negaliojanti reiškia negaliojanti ir nepažymėta. Tai reiškia, kortelė nepažymėta (neaktyvinta) kelionės metu, reiškia negaliojanti arba nepažymėta ir nesvarbu, ar joje yra pinigų ar ne. Kaltinamasis važiavo neapmokėjęs kelionės, todėl buvo paprašytas išlipti. R. S. išlipo nenoriai, su keiksmažodžiais ir nuėjo į tarnybinį autobusiuką. Paprašė kaltinamojo pateikti asmens dokumentą, tačiau jis pasakė, kad neprivalo pateikti, nes jie nėra pareigūnai. Kontrolierius gali paimti Vilniečio kortelę iš keleivio ir pareikalauti asmens dokumento. Po protokolo surašymo Vilniečio kortelė grąžinama kartu su dokumentu. Jeigu asmuo piktybiškai nepateikia dokumento, tada kviečiama policija. Tai įlipo į autobusiuko vidų, jis pats pasiūlė iškviesti policiją. Jo kolega G. K. pasakė, kad jeigu pilietis ant lapo surašys savo duomenis, jie suras patys. Tada kaltinamasis pasakė, kad nerašys savo duomenų. Nukentėjusysis paėmė jo kortelę, atidaviau kontrolieriui brigadininkui, kuris surašo protokolą. Patikrinus, kortelėje nebuvo jokių pinigų, ji tuščia, ir šiuo metu yra pas juos „Susisiekimo paslaugos“. Prieš kaltinamajam išeinant, A. Č. pasakė, kad geriau pasirašyti ir paimti protokolą. Tada kaltinamasis išrovė iš rankų tą protokolą kolegai. Jiems išlipus nukentėjusysis pastebėjo, kad tas asmuo dar stovi, todėl išlipo paklausti jo ko jis, o kaltinamasis ėmė ir papurškė jam į veidą dujų. Po to nukentėjusysis nustojo kvėpuoti, akis užgriaužė. Tada nuvyko į Lazdynų universitetinę ligoninę. Jokios provokacijos nebuvo iš kontrolierių pusės. Kai pabandė surinkti kaltinamojo pavardę, jam programa nemetė tokio žmogaus. Dėl 600 eurų neturtinės žalos, tai nukentėjusysis nemano, kad tai didelė suma, su raudonomis akimis jis vaikščiojo 4 dienas. Nukentėjusysis net kelias dienas blogai matė dėl to papurškimo į akis. Negali pasakyti ar įvykio metu stotelėje buvo pašalinių žmonių.

Teismo posėdžio metu liudytoja O. S. paaiškino, kad ji dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontroliere, įvykio dieną tikrino keleivių kontrolę „Siesikų“ stotelėje. Liudytoja tuo metu stovėjo lauke. Kitas kontrolierius A. Č. nusivedė pažeidėją R. S. į autobusiuką administracinio nusižengimo protokolo surašymui, o keleivis nenorėjo duoti savo asmens duomenų. Tada A. Č. pasakė, kad kvies policiją, tuomet iš kaltinamojo pusės prasidėjo keiksmažodžiai. Bet vis tiek, keleivis pateikė savo asmens duomenis, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas. Po to liudytoja išgirdo A. Č. sakant „duok vandens“. Pasirodo kaltinamais jam papurškė dujomis. Liudytoja A. Č. pasakė, kad vandeniu negalima plauti, bet jis vis tiek prašė. Po to nuvyko į Lazdynų ligoninę. Įvykio metu liudytoja buvau autobusiuke, o kaltinamasis stovėjo lauke, niekas jo neprovokavo. Pareigūnų irgi kviesti nesinori, jų kartais ilgai reikia laukti, todėl visada prašoma geranoriškai pateikti asmens duomenis. Vilniečio kortelė paimama administracinio nusižengimo protokolo surašymui, nes jiems reikia Vilniečio kortelės numerio. Kaltinamasis nemandagiai su jais bendravo, sakė: „pririnko visokių, lenkų, rusų ir t.t.“. Pašalinių žmonių stotelėje buvo. Autobuse, kuriuo važiavo kaltinamasis, buvo žmonių, bet kiek, pasakyti negali. Buvo juk 20 val., todėl kaltinamasis negalėjo nespėti pažymėti bilieto, nes stotelė nuo „Akropolio“ iki „Siesikų“ yra ilga.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad jis dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vairuotoju – kontrolieriumi. Būtent jis surašė R. S. protokolą. Kaltinamasis įvykio metu labai triukšmavo, nenorėjo pateikti asmens duomenų. Po kurio laiko pateikė savo asmens duomenis, buvo surašytas protokolas. Jie su kolegomis bandė įteikti kaltinamajam protokolą, tačiau jis nenorėjo imti, po to visgi paėmė ir su triukšmu išėjo iš tarnybinio autobusiuko. Kai kaltinamasis išėjo, G. K. pastebėjo, kad pamiršo atiduoti jam Vilniečio kortelę. Liudytojas norėjo išlipti iš autobusiuko ir atiduoti kaltinamajam Vilniečio kortelę. Tačiau tuomet A. Č. sušuko, kad jam kaltinamasis papurškė dujų į akis ir rėkė „duok man vandens“. Tada G. K. kaltinamajam pasakė, kad Vilniečio kortelę jis atgaus Susisiekimo paslaugų skyriuje ir A. Č. nuvežė į ligoninę. Vilniečio kortelė reikalinga patikrinti ar yra galiojantis bilietas, kortelė tikrinama aparatu. Vilniečio kortelės numerį ne visada rašo. Kadangi, kaltinamasis pradėjo triukšmauti, todėl liudytojas negalėjo atiduoti kortelės iš karto. Visą tai patvirtinanti vaizdo medžiaga. Kortelė negaliojanti reiškia tai, kad kai kontrolierius įjungė aparatą, rodė, kad kortelė negaliojanti. O kai įjungė kortelės savitarnos programėlę, rodė, kad kortelė yra tuščia, be pinigų.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. paaiškino, kad jis dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi. 2019 m. vasario 28 dieną, vakare, jie su kolegomis dirbo stotelėje „Siesikai“, tikrino keleivius. A. Č. išvedė kaltinamąjį iš autobuso, ir nuvedė į tarnybinę mašiną. Kadangi pažeidėjas nenorėjo pateikti savo duomenų, jie visi atėjo į mikroautobusiuką ir pradėjo jį įkalbinėti, kad pateiktų. Vėliau kaltinamasis pateikė duomenis. Liudytojas su O. S. nuėjo toliau tikrinti keleivius, o A. Č., G. K. ir kaltinamasis liko autobusiuke. S. B. išgirdo kaip A. prašo „duok vandens“. A. Č. pasakė, kad jam papurškė dujų kaltinamasis, todėl turėjo vykti į ligoninę.

Nukentėjusiojo A. Č. 2019 m. vasario 28 d. pareiškime nurodoma, kad 2019 m. vasario 28 d., apie 20.46 val., viešoje vietoje, visuomeninio transporto stotelėje „Siesikų“, išlipdamas iš transporto keleivių kontrolierių mikroautobuso R. S., kuriame jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pašalinių žmonių akivaizdoje be jokios priežasties tyčia dujų balionėliu papurškė jam į veidą (b. l. 1).

BIRT duomenų žiūryklėje nurodoma, kad 2019-02-28, 22 val. 47 min., kreipėsi SĮ susisiekimo paslaugų kontrolierius, kuris pranešė, kad autobuso keleivis važiavęs be bilieto papurškė jam dujų į akis (b. l. 3).

Medicinos dokumentų išraše/siuntime pažymima, kad 2019-02-28 pacientas A. Č. kreipėsi dėl akių ašarojimo, šviesos baimės (b. l. 22).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą yra matoma, kad į mikroautobusą įlipa sulaikytas asmuo ir du keleivių kontrolės darbuotojai. Sulaikytas asmuo įėjęs į mikroautobusą atsisėda. Vienas iš keleivių kontrolės darbuotojų atsisėda į prie mikroautobuse įrengtos darbo vietos. Kitas stovi šaliai mikroautobuso durų. Maždaug po pusės minutės į mikroautobusą įlipa dar du keleivių kontrolės darbuotojai: vyras ir moteris. Jie kurį laiką mikroautobuse pastovi, po to vyras atsisėda į mikroautobuso galą, o moteris lieka stovėti. Tuo metu keleivių kontrolės darbuotojas, kuris prieš tai stovėjo šalia mikroautobuso durų atsisėda į mikroautobuso vairuotojo vietą. Vienu metu sulaikytas asmuo atsistoja, nusiima nuo pečių kuprinę, pasideda ją ant sėdynės ir joje kažko ieško, po to prieina prie vairuotojo vietoje sėdinčio keleivių kontrolės darbuotojo, kažką ten užrašinėja. Po to grįžta į tą pačią vietą. Maždaug po septynių minučių keleivių kontrolės darbuotojas sėdėjęs gale ir keleivių kontrolės darbuotoja moteris išlipa iš mikroautobuso. Keleivių kontrolės darbuotojas rašęs administracinio nusižengimo protokolą paduoda popieriaus lapą sulaikytam asmeniui. Jis jį paima iš išlipa iš mikroautobuso. Tada iš mikroautobuso lipa ir keleivių kontrolės darbuotojas sėdėjęs mikroautobuso vairuotojo vietoje. Jis pasilenkia ir staiga susiima už veido. Kitas keleivių kontrolės darbuotojas paduoda savo kolegai vandens buteliuką (b. l. 48).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnyje, padaromas tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal LR BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Remiantis teismų praktika, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir panašiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-511/2018, 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo parodymus, liudytojų duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. kaltė padarius LR BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

R. S. savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies, nurodydamas, kad jis neneigia, kad papurškė dujų nukentėjusiajam į akis. Nurodė, kad tokia mintis kilo spontaniškai, tačiau savo neteisėtą elgesį teisino tuo, kad jį kontrolieriai išprovokavo, labai sunervino, paėmė jo Vilniečio kortelę, elgėsi su juo nepagarbiai. Vis dėlto nepaisant tokių kaltinamojo parodymų, teismas vertina, kad jo kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką yra patvirtinama kitų byloje surinktų duomenų visumos. Taigi pripažintina, kad kaltinamojo parodymai, dalyje dėl jo išprovokavimo, iš esmės nėra patvirtinami jokiais kitais duomenimis. Savo ruožtu, kaip minėta, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai pripažintini nuosekliais ir patikimais. Peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą pateiktą byloje, matyti, kad kontrolieriai jokių provokuojamų veiksmų neatlieka, tiesiog bando nustatyti asmens padariusio administracinį nusižengimą, šiuo atveju kaltinamojo tapatybę, kaltinamasis kalba nenoriai, kalbėdamas vartoja ir necenzūrinius, diskriminacinius žodžius. Todėl įvertinus nurodytų įrodymų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, apžiūros protokole užfiksuotą informaciją, visumą, teismas sprendžia, kad yra įrodyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, požymiai R. S. veikoje, o būtent, kad jis viešoje vietoje, visuomeninio transporto stotelėje, išlipdamas iš transporto keleivių kontrolierių mikroautobuso, kuriame jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pašalinių žmonių akivaizdoje be jokios priežasties tyčia dujų balionėliu papurškė į veidą kontrolieriui A. Č., taip padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu jis savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi įrodžius veikos tiek minėtus objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius R. S. veikoje, konstatuotina, kad jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnyje, yra visiškai įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo, kardomųjų priemonių.

LR BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad LR BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal LR BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinama kaltinamojo asmenybę, o būtent kaltinamasis vykdo individualią veiklą (b. l. 82), praeityje teistas 3 kartus (b. l. 78-79), baustas administracine tvarka (b. l. 80-81). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam R. S. LR BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą alternatyvią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus. Teismo vertinimu, būtent laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, kad būtų pasiekta LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras prašė skirti kaltinamajam viešuosius darbus, tačiau jie gali būti skiriami tik kaltinamajam sutinkant, šiuo atveju to pasigendama, kadangi teisiamojo posėdžio metu prokurorui paklausus dėl galimybės atlikti viešuosius darbus, kaltinamasis neišsakė savo tiesioginės nuomonės tuo klausimus, o nurodė, kad jis dirba pagal individualią veiklą, statybose. Dėl aukščiau išdėstyto, siekiant išvengti bet kokių neaiškumų, tikslinga kaltinamajam paskirti kitą sankcijoje numatytą bausmę.

R. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio.

Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių.

Nukentėjusysis A. Č. pareiškė 600 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 31). Iš civilinio ieškinio matyti, kad 600 eurų sumą sudaro nukentėjusiojo patirta neturtinė žala. Nukentėjusysis A. Č. pažymėjo, jog pripurškiant pipirinių dujų į akis jam buvo nudegintos akys, ko pasėkoje sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta jo darbinė veikla, turėjo vykti į ligoninę, kur jam suteikė pagalbą, garbės ir orumo pažeminimą jo kolegų ir pašalinių asmenų akivaizdoje, kas iššaukė stresą, neigiamus emocinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo įgūdžių sumažėjimą.

Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos dydžio pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Teismas vertina, kad dėl incidento, kurio metu nukentėjusiajam buvo papurkšta į akis dujų balionėliu jis neabejotinai patyrė skausmą, diskomfortą, skaudėjo abi akis, blogai matė. Tačiau teismo vertinimu, įvertinus, kad sužalojimo pasekmės buvo neilgalaikės, asmuo neėmė nedarbingumo, tęsė darbus, todėl prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina. Teismo vertinimu 300 eurų suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, LR BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, teismų praktiką tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-78/2013, 2K-314/2012, 2K-497/2011 ir kt.).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 15,26 eurų dydžio civilinį ieškinį. Minėtą sumą sudarė nukentėjusiojo gydymo išlaidos (b. l. 35-36). Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės liginių kasos civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais, kaltinamojo teisme duotais parodymais, pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- tęsti darbą, arba be pažeidimų registruotis užimtumo tarnyboje;

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nukentėjusiojo A. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo R. S. nukentėjusiojo A. Č. naudai 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti kaltinamojo R. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 15,26 (penkiolika eurų 26 ct.) gydymo išlaidoms atlyginti.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.