Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-20 · Civilinė byla Nr. 2A-884-340/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-20
Bylos Nr.
2A-884-340/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09393-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Ieškovas
UAB „Neutralė“
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-884-340/11Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-09393-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 73.2.6.1; 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Algirdo Auruškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir ieškovo UAB „Neutralė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Neutralė“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 8 850 Lt patirtos žalos už automobilio nuomą. Nurodė, kad 2009-09-08 įvyko eismo įvykis, kurio metu, buvo apgadintas automobilis HONDA CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „SEB lizingas“ ir ieškovo naudojamas pagal nuomos sutartį. Atsakomybė už kilusį eismo įvykį tenka G. T., vairavusiai automobilį MERSEDES BENZ C 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“, todėl draudimo kompanijai tenka pareiga atlyginti visą eismo įvykio metu padarytą žalą. Automobilis HONDA CRV buvo remontuojamas UAB „VEHO“ nuo 2009-09-08 iki 2009-12-16 ir šiuo laikotarpiu ieškovas buvo priverstas nuomotis kitą automobilį, už kurio nuomą per nurodytą laikotarpį buvo sumokėta 10 500 Lt (70 darbo dienų po 150 Lt). Atsakovas išmokėjo 1 770 Lt, teigdamas, kad apskaičiuota draudimo išmoka dėl automobilio nuomos yra 1 650 Lt, t. y. už 11 dienų po 150 Lt ir 120 Lt už sugadinto automobilio transportavimą. Ieškovas nesutiko su tokia išmoka, tačiau atsakovas atsisakė ją perskaičiuoti. Ieškovas pažymėjo, kad jis neturėjo jokios įtakos automobilio remonto trukmei, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.248 str. 4 d. nuostatas. Atsižvelgiant į Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. nuostatas, ieškovo nuomone, atsakovas privalėjo paneigti bent vieną civilinės atsakomybės kilimo sąlygą. Nurodo, kad pagal automobilio nuomos sutartį, sumokėjo D. B. grynais pinigais 8 295 Lt, 1 575 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 630 Lt privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, iš viso 10 500 Lt, tuo tarpu atsakovas atlygino 1 650 Lt.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad automobilio remonto laikotarpis yra akivaizdžiai neprotingas bei neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad iš UAB „VEHO“ remonto sąmatos, parengtos EUROTAX programa, matyti, kad visiems remonto darbams buvo reikalingos 56,5 h. Apskaičiavus remonto laiką pagal nurodytas valandas, būtinasis remonto laikas yra 11 dienų. Remonto darbai užtrukę ilgiau nei 11 dienų, atsakovo nuomone, yra nekokybiškai ir neprofesionaliai atlikti (neatitinka UAB „VEHO“ sąmatoje nurodyto laiko bei protingumo kriterijų), todėl už papildomus nuostolius dėl pakaitinio automobilio remonto laikotarpiu, kuris yra ilgesnis nei 11 dienų, atsakinga remonto darbus atlikusi įmonė. Iš internete viešai skelbiamų automobilių nuomos kainų matyti, kad 2004 m. gamybos Honda Accord (kaip ir šio ginčo atveju) ilgalaikės nuomos kaina už dieną yra 57 Lt, o nuomojant ilgiau kaip 30 dienų nuomos kaina yra nuo 46 Lt parai. Tokios aplinkybės rodo, kad reikalaujama suma yra akivaizdžiai per didelė. Taip pat atsakovo teigimu, kompensuoti už laikotarpį, kuris remonto metu buvo sugaištas dėl pvz. detalių pristatymo, užsakymo, eilių servise ir pan., jis neturi sutartinės pareigos, nes nėra priežastinio ryšio tarp jo draudėjo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tai reiškia, kad nėra visų keturių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl civilinė atsakomybė dėl atsiradusios žalos už ilgesnį nei 11 dienų nuomos laikotarpį nekyla.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-08-11 sprendimu ieškinį tenkino dalinai; priteisė iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui UAB „Neutralė“ 3 363 Lt už pakaitinio automobilio nuomą ir sumokėto 100,70 Lt žyminio mokesčio; priteisė valstybės naudai iš ieškovo UAB „Neutralė“ 4,79 Lt, iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, jog dėl eismo įvykio metu padarytų automobilio sugadinimų ieškovas negalėjo naudotis jam priklausančiu automobiliu, todėl turėjo nuomotis pakaitinį automobilį ir turėjo išlaidas. Šios aplinkybės, teismo nuomone, leidžia konstatuoti priežastinį ryšį tarp eismo įvykio ir atsiradusių išlaidų, todėl reikalavimas priteisti automobilio nuomos išlaidas yra pagrįstas. Teismo padarė išvadą, kad automobilio remonto laikotarpis yra įrodytas rašytine bylos medžiaga, t. y. UAB „VEHO“ pažyma apie remonto trukmę, kurioje nurodyta, kad UAB „Neutralė“ priklausantis automobilis buvo remontuojamas nuo 2009-09-08 iki 2009-12-16, ir šiuo laikotarpiu automobilio eksploatuoti nebuvo galima. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog jai yra žinoma, kad įprastai UAB „VEHO“ automobiliai yra remontuojami gana ilgai. Teismas nenustatė, kad ieškovas turėjo kokios nors įtakos automobilio remonto trukmei. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas nesiėmė priemonių pakaitinį automobilį išsinuomoti už mažesnę kainą. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog automobilio kaina po 150 Lt už vieną darbo dieną buvo vienintelė prieinama kaina ir kad jis neturėjo galimybių išsinuomoti automobilį pigiau. Teismas nustatė, kad ieškovas išsinuomojo iš D. B. automobilį Honda Accord, įsipareigodamas mokėti po 150 Lt už kiekvieną darbo dieną; sumokėjo 8 295 Lt. Atsakovas apskaičiavo, jog pakaitinio automobilio nuoma buvo reikalinga 11 dienų, ir paskaičiavus po 150 Lt numos mokestį, nuspręsta ieškovui išmokėti 1 650 Lt. Iš pateiktų duomenų iš nuoma užsiimančių bendrovių, nustatyta, kad ilgalaikė automobilio Honda Accord nuomos kaina svyruoja nuo 53 Lt iki 60 Lt; vidutinė suapvalinta nuomos kaina pagal pateiktus duomenis yra 57 Lt. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui priteistinos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos už 59 darbo dienas (70-11=59). Įvertinus tai, kad reikalavimas yra pareikštas dėl ilgalaikės automobilio nuomos atlyginimo, kad vidutinė tos pačios markės ilgalaikė automobilio nuoma suapvalinus yra 57 Lt, kitokių rinkos verčių ieškovas neįrodinėjo, teismas sprendė, kad teisingumo kriterijų atitinka automobilio nuomos apskaičiavimas imant vidutinę nuomos kainą 57 Lt, todėl priteistina suma yra 3 363 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. ieškinį atmesti. Nurodo, jog nesutinka su teismo motyvais dėl priežastinio ryšio tarp žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų bei ieškovo atsiradusios žalos dėl pakaitinio automobilio nuomos 70 dienų, kadangi teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė CK 6.247 str., apibrėžiantį priežastinio ryšio sąvoką, ir su tuo susijusią teismų praktiką, nepagrįstai netaikė Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, reglamentuojančios eismo įvykio metu atsiradusios žalos apskaičiavimo tvarką, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nurodo, jog ieškovo patirtos žalos faktas bei priežastinio ryšio nustatymas pats savaime nesuponuoja, jog dėl visos ieškovo prašomos atlyginti žalos kyla už žalą atsakingo asmens atsakomybė, nes reikia nustatyti priežastinio ryšio apimtis bei civilinės atsakomybės ribas. Nurodo, kad UAB „VEHO“ remonto sąmata parengtą EUROTAX programa, ji laikytina tinkama automobilio remonto laikui, kainai ir kt. nustatyti; nurodyta, kad visiems sąmatoje numatytiems remonto darbams atlikti reikalingos 56,5 h (11 dienų), taigi tai būtinasis remonto laikas; būtent už šiuo laikotarpiu nuomojamo pakaitinio automobilio protingą nuomos kainą turi atsakyti neteisėtus draudikas. Nurodo, jog remonto darbai, užtrukę ilgiau nei 11 dienų, neatitinka nukentėjusio asmens nuostolių požymių, todėl nėra atlygintini. Taip pat kompensuoti už laikotarpį, kuris sugaištas remonto metu, dėl nuo apelianto nepriklausančių priežasčių, apeliantas neturi sutartinės pareigos, nes nėra teisinio priežastinio ryšio tarp draudėjo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos už pakaitinio automobilio nuomą, ilgesnę nei 11 dienų. Taip pat nurodo, jog teismas nevertino paties ieškovo veiksmų dėl patirtų nuostolių padidėjimo ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Argumentai dėl paties ieškovo nepakankamo rūpestingumo ir nesiėmimo priemonių žalai sumažinti bei UAB „VEHO“ veiksmų įtakos žalos padidėjimui buvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas dėl jų nepasisakė; taip pat nepasisakyta dėl aplinkybės, jog automobilis remonto įstaigai perduotas 2009-09-08, remonto lokalinė sąmata sudaryta tik 2009-12-01. Apelianto teigimu, teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo patirtą nepagrįstą nuostolio dydį, kadangi sumažinta, teisingumo kriterijus atitinkanti automobilio nuomos kaina turėjo būti apskaičiuota už visas 70 dienų.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-08-11 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą: priteisti ieškovui iš atsakovo 5 487 Lt draudimo išmoką likusios padarytos žalos daliai atlyginti; priteiti bylinėjimosi išlaidas: 265,50 Lt žyminį mokestį ir mokestį už advokato paslaugas; priteiti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apelianto nuomone, teismas turėjo atmesti atsakovo argumentus dėl per didelės automobilio nuomos kainos kaip nepagrįstus, išeinančius už ginčo ribų, kadangi tarp šalių nebuvo ginčo dėl pakaitinio automobilio nuomos kainos, o ginčas kilo dėl nuomos termino; atsakovas neteikė priešieškinio dėl pakaitinio automobilio nuomos kainos pripažinimo nepagrįsta. Ieškovui neturėjus įtakos automobilio remonto trukmei, ieškinys tenkintinas visa apimtimi. Atsakovas būdamas dėl autoįvykio kalto asmens draudiku, turėjo pareigą atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius; pagal praktiką atsakovui turėjo būti žinoma, kad ieškovui laikinai bus reikalingas pakaitinis automobilis, todėl atsakovas turėjo galimybę nustatyti abiems šalims priimtiną naudojimosi pakaitiniu automobiliu būdą; šalims neaptarus atsakovo galimas išlaidas optimizuojančių sąlygų, ieškovas neturėjo pareigos riboti savo interesų. Pažymi, kad pateikė dokumentus, patvirtinančius nuomos kainos sandarą; be to, atsakovas sumokėjęs pakaitinio automobilio nuomos išlaidas už 11 dienų, neginčijo automobilio nuomos kainos. Ieškovo teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktu vidutinės automobilio nuomos rinkos kainos skaičiavimu ir neteisėtai sumažino ieškiniu reikalaujamą sumą; netinkamai vadovavosi CK 6.251 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Į bylą nepateikta oficialių duomenų, patvirtinančių automobilių nuomos paslaugas teikiančių įmonių, 2009 m., kuomet ieškovas nuomojosi automobilį, nuomos kainas. Atsakovas teikė įrodymus apie nuomos kainas Šiauliuose, o ieškovas registruotas ir veiklą vykdo Vilniuje; taip pat neaiški kainos sandara, ar nepridėtini papildomi mokesčiai. Sprendime nepagrįstai nepasisakyta dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsiskaitė su atstovu po teismo sprendimo priėmimo, turėjo teisę pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, tačiau kadangi sprendimas skundžiamas apeliaciniu skundu, prašo apeliacinės instancijos teismą priimti papildomus įrodymus ir tenkinti reikalavimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Atsakovo nuomone, ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas ir neįrodytas. Nurodo, jog ginčijo pakaitinio automobilio nuomos kainos pagrįstumą bei teikė įrodymus, jog ieškinyje nurodyta kaina ženkliai per didelė. Nesutinka, su ieškovo argumentais, jog ieškinys tenkintinas visa apimtimi, kadangi ieškovas neturėjo įtakos automobilio remonto trukmei, kadangi ieškovas, turėjo teisę ir pareigą dalyvauti remonto procese, t. y. pasirinkti remonto įmonę, bendradarbiauti su ja, teikti siūlymus, prašymus, pretenzijas. Pažymi, jog pagal praktiką pakaitinis automobilis nukentėjusiems asmenims nėra reikalingas kiekvieno eismo įvykio metu. Atkreipia dėmesį, kad skirtingai nei teigia ieškovas, jog neturėjo riboti savo interesų vien dėl atsakovo interesų apsaugos, – žalą patyręs asmuo negali didinti žalos. Nurodo, jog atsakovo pateikti duomenys dėl automobilių nuomos rinkos kainų tinkami, apeliantas (ieškovas) turėjo teikti įrodymus, dėl šios informacijos neteisingumo. Reikalavimas dėl atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo nepagrįstas, kadangi klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo iškeltas apeliaciniu skundu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas iš dalies patenkinamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, apibrėžiančias priežastinio ryšio sąvoką bei reglamentuojančias transporto priemonių vertinimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Byloje nustatyta, kad 2009-09-08, 12.55 val., Vilniuje, Kirtimų – Galvės gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu, buvo apgadintas automobilis HONDA CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „SEB lizingas“ ir ieškovo naudojamas pagal nuomos sutartį. Atsakomybė už kilusį eismo įvykį tenka G. T., vairavusiai automobilį MERSEDES BENZ C 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis eismo įvykio metu atsakovo buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl draudimo kompanijai tenka pareiga atlyginti visą eismo įvykio metu padarytą žalą; dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Atsakovas taip pat neginčija, kad dėl autoįvykio ir automobilio remonto ieškovas buvo priverstas nuomotis automobilį. Tarp šalių – autoįvykio kaltininko draudėjo (atsakovo) ir autoįvykyje nukentėjusios asmens (ieškovo) kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio; ieškovas reikalauja atlyginti išlaidas, susijusias su būtinumu nuomotis pakaitinį automobilį automobilio HONDA remonto metu, t. y. nuo 2009-09-08 iki 2009-12-16, kas sudaro 10 500 Lt (70 darbo dienų po 150 Lt už nuomą per dieną), atsakovas laiko pagrįstomis ir padengė ieškovo automobilio nuomos išlaidas už 11 darbo dienų po 150 Lt; skirtumą (8 850 Lt) ieškovas prašė priteisti nagrinėjamoje byloje. Ieškovas pasirėmė UAB „VEHO“ pažyma apie automobilio remonto trukmę ir įrodinėjo, kad automobilis realiai buvo remontuojamas 70 darbo dienų, atsakovas pasirėmė UAB „VEHO“ remonto sąmata, parengta EUROTAX kompiuterine programa, pagal kurią laiko sąnaudos tokiam remontui, koks buvo atliktas sugadintam automobiliui, pagal gamintojo nustatytus laiko normatyvus sudaro 11 darbo dienų. Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas ir dėl vienos dienos automobilio nuomos kainos pagrįstumo; atsakovas teigė, kad ieškovo nurodyta nuomos kaina – 150 Lt yra nepagrįstai didelė, nors apskaičiuodamas draudimo išmoką už 11 dienų, laikė ja pagrįsta.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.247 str., tokiu būdu neteisingai nustatydamas žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės ribas. Apeliantas pagrįstai pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimais 2002-03-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3479/2002 dėl nuostolių sąvokos išaiškinimo; teismas aiškindamas nuostolių sąvoką, pažymėjo, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti išlaidos, susijusios su žalos (pakenkimų) įspėjimu ar pašalinimu, neigiamų pasekmių likvidavimu, žalos dydžio nustatymu ir kitos išlaidos. Nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus; nagrinėjamoje byloje teismas turėjo patikrinti, ar ieškovo nurodyti nuostoliai patirti dėl automobilio nuomos buvo būtini ir protingi.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, laikė ieškovo nurodytą automobilio remonto trukmę (70 darbo dienų) pagrįsta, tačiau nesutiko su ieškovo nurodyta automobilio vienos dienos nuomos kaina (150 Lt), laikė ją nepagrįsta bei priteisė ieškovo naudai draudimo išmokos dalį, kurį buvo apskaičiuota už likusias 59 dienas po 57 Lt už dieną, kur 57 Lt – tos pačios markės ilgalaikės automobilio nuomos vidutinė vienos dienos kaina. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad toks draudimo išmokos apskaičiavimas neteisingas ir nelogiškas; pagal teismo sprendimą ieškovui priklausanti draudimo išmoka susideda iš dviejų dalių – 1 650 Lt (už 11 dienų po 150 Lt) ir 3 363 Lt už likusias 59 dienas, po 57 Lt per dieną; kolegija sutinka su apeliantu, kad apskaičiuojant pagrįstas ieškovo išlaidas automobilio nuomai, turėjo būti taikoma vienoda automobilio nuomos kaina už vieną dieną, skaičiuojant patirtą žalą už visą laikotarpį.

Pagrįstos ieškovo išlaidos dėl automobilio nuomos tiesiogiai susijusios su automobilio remonto trukme. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu dėl įrodymų apie automobilio remonto trukmės pagrįstumą netinkamo vertinimo. Teismas pripažino ieškovo nurodytą remonto trukmę (70 darbo dienų) pagrįsta, motyvuodamas, kad automobilis pagal lizingo sutarties sąlygas turėjo būti remontuojamas UAB „VEHO“; atsakovo atstovas pripažino, kad UAB „VEHO“ remontuoja automobilius ilgai, teismas nenustatė, kad ieškovas turėtų kokios nors įtakos automobilio remonto trukmei. Tačiau tai, kad autoįvykyje nukentėjęs asmuo (ieškovas) realiai patyrė išlaidas dėl užsitęsusio automobilio remonto nesuponuoja žala padariusio asmens pareigos atlyginti visas patirtas išlaidas. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad egzistuoja norminiais aktais patvirtinti automobilio remonto laiko normatyvai; automobilio remonto kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymais 2000-04-17 Nr. 120, 2000-04-14 Nr. 101 4 p. įtvirtina EUROTAX kompiuterinę programą, kaip vieną iš įteisintų kelių transporto priemonių vertinimo metodikų. Pagal atsakovo pateiktą UAB „VEHO“ remonto sąmatą, parengtą EUROTAX kompiuterine programa, laiko sąnaudos pagal normatyvus tokios apimties remontui turėtų būti 56,50 darbo valandų arba 11 darbo dienų (b.l. 32-36).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad tokiu būdu apskaičiuotas remonto laikas laikytinas atitinkančiu protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ieškovo pateiktoje UAB „VEHO“ pažymoje nurodyta, kad automobilis realiai buvo remontuojamas 70 darbo dienų (b.l. 12) kas neatitinka UAB „VEHO“ sąmatoje nurodyto laiko (11 darbo dienų). Bylos nagrinėjimo metu šis prieštaravimas nebuvo pašalintas, ieškovas neteikė įrodymų, kad remontas užsitęsė iki 70 darbo dienų vietoje standartais numatyto apgadinimų pašalinimo laiko (11 darbo dienų) dėl objektyvių priežasčių; teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovui buvo žinoma, jog įprastai UAB „VEHO“ automobiliai remontuojami ilgai, kad ieškovas neturėjo įtakos remonto trukmei ir pan. neįrodo tokio didelių laiko sąnaudų automobilio remontui pagrįstumo.

Apeliantas taip pat pagrįstai nurodo, kad UAB „VEHO“ sąmata apgadinto automobilio remontui buvo sudaryta 2009-12-01, nors UAB „VEHO“ pažymoje apie automobilio remonto trukmę nurodyta, kad automobilis buvo remontuojamas nuo autoįvykio dienos, t. y. nuo 2009-09-08; ar buvo atliekami remonto darbai nuo 2009-09-08 iki2009-12-01, byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su skundo argumentais dėl ieškovo patirtų nuostolių padidėjimo dėl paties ieškovo neveikimo. Byloje nepaneigtas ieškovo teiginys, kad automobilis buvo perduotas remontuoti UAB „VEHO“ pagal automobilio lizingo sutarties sąlygas, tačiau ieškovas, įsitikinęs, kad automobilio remonto trukmė užsitęsė neprotingai ilgai, neatliko jokių veiksmų nukreiptų į remonto trukmės sumažinimą (nesikreipė į UAB „VEHO“ su pretenzijomis, nebandė suderinti su lizingo davėju serviso pakeitimo ir pan.), tiesiog perkeldamas žalą padariusio asmens draudėjui padidėjusius nuostolius.

Tokiu būdu ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog laiko sąnaudos, viršijančios gamintojų nustatytus laiko normatyvus tokios apimties automobilio remontui buvo būtinos, dėl to laikytina, kad ieškovo išlaidos automobilio nuomai už laikotarpį viršijantį normatyvinę automobilio remonto trukmę, neturi priežastinio ryšio su autoįvykiu ir žalą padaręs asmuo ir jo draudėjas už tokias nukentusiojo asmens išlaidas neatsako; teismo sprendimo dalis, kurioje ieškinys iš dalies patenkintas, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.

Ieškovas, sutikdamas su teismo išvada, kad išlaidos, susijusios su pakaitinio automobilio nuoma 70 darbo dienų buvo būtinos ir pagrįstos, ginčija teismo sprendimo motyvus dėl vienos dienos nuomos kainos sumažinimo iki vidutinės tokios markės automobilio nuomos 57 Lt; apeliantas nurodo, kad atsakovas pateikė duomenis apie tokios markės automobilio nuomos kainą Šiaulių mieste, ieškovui dėl autoįvykio iškilo būtinybė nuomotis automobilį Vilniuje, todėl teismo išvados yra nepagrįstos. Tačiau teisėjų kolegija patenkinusi atsakovo skundą ir pripažinusi, kad autoavarijoje apgadinto automobilio remonto laiko protinga ir sąžininga trukmė bei atitinkamai pakaitinio automobilio nuomos trukmė neturėtų viršyti 11 darbo dienų ir atsakovo išmokėta draudimo išmoka buvo apskaičiuota bei išmokėta teisingai, pažymi, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui ir plačiau dėl jų nepasisako.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme – 7,72 Lt apeliacinės instancijos teisme tokių išlaidų nėra; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pašto išlaidos iki 10 Lt nepriteisiamos.

Atsakovas sumokėjo 101 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (b.l. 74); patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, žyminis mokestis priteisiamas iš ieškovo atsakovo naudai; ieškovo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atmetus jo skundą, nepriteisiamos (b.l. 78); pažymėtina, kad duomenų apie ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą iš dalies pakeisti: panaikinti teismo sprendimo dalį dėl ieškinio dalinio patenkinimo ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš ieškovo UAB „Neutralė“ 101 Lt (vieną šimtą vieną litą) už apeliacinio skundo padavimą.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai R. Veniulytė-JankūnienėA. Auruškevičius