Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-04-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-57-1225/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-14
Bylos Nr.
eII-57-1225/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00952-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Pupšytė
Pažeidėjas
L. J., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-57-1225/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00952-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.16; 21.10.4; 21.11.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Pupšytė,sekretoriaujant Alvitai Babuškinaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam L. J.,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotiems atstovams T. P., R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. (toliau – ir apeliantas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-20913-2024 byloje ROIK: 24242033454.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 8 d. nutarimu L. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 225 Eur bauda už tai, kad 2024 m. gegužės 17 d. 13.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, teikdamas pavežėjimo paslaugą, kai transporto priemonė yra praleidusi pusės metų terminą atlikti automobilio techninei apžiūrai. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 1 dalį ir Techninės apžiūros atlikimo aprašo 30.6. punktą.

Šalies argumentai

Skunde L. J. prašo panaikinti nuobaudą, kadangi dirbo pavežėju ir transporto priemonės savininkas neleido įsitikinti, ar transporto priemonei atlikta techninė apžiūra. Tikindavo, kad su transporto priemone galima vykdyti keleivių pavežėjimo veiklą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad nuobauda buvo paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio taisyklėmis, o skunde apelianto nurodoma versija vertintina kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės, sušvelninti savo padėtį. Asmuo vairavo padidinto pavojaus šaltinį vykdydamas pavežėjimo veiklą, vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta techninė apžiūra teisės aktuose reglamentuotu periodiškumu, tai sukėlė realų pavojų tiek paties vairuotojo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių valdytojai privalo transporto priemones pateikti privalomajai techninei apžiūrai, o apeliantas šiuo atveju buvo teisėtas transporto priemonės valdytojas, naudotojas. Vairuotojas turi žinoti ir išmanyti teisės kaktų reikalavimus ir jų laikytis, tačiau apeliantas aplaidžiai vykdė vairuotojui keliamas pareigas ir tuo padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje L. J. skundą palaikė, prašė baudą perkelti D. B., nes kai dirbo pavežėju, šis (D. B.) buvo žodžiu patikinęs, kad su transporto priemone galima vykdyti veiklą. D. B. išnuomojo automobilį, tačiau rašytinės sutarties nepasirašė, buvo sakoma, kad pasirašys vėliau. Žodžiu susitarė dėl automobilio nuomos, už naudojimąsi automobiliu mokėjo, į D. B. sąskaitą būdavo pervedami visi vykdant veiklą gauti pinigai, o jis atsiskaičiuodavo tiek, kiek reikia. Dirbo (duomenys neskelbtini) pavežėju, o D. B. turėjo įmonę, turėjo virš 10 automobilių, juos keisdavosi. Dirbti pradėjo nuo 2024 m. kovo mėnesio. Paimdamas automobilį išsiklausinėdavo, ar automobilis draustas, ar visi dokumentai tvarkingi. Pateikti dokumentus neprašė. Su D. B. bendraudavo ir telefonu, ir susitikęs. Leidimą teikti pavežėjimo paslaugą turėjo, leidimą išdavė Lietuvos transporto saugos administracija. Teikiant prašymą dėl leidimo, galimai reikėjo pateikti draudimo dokumentus, tačiau prašymą pildė ne pats, o D. B., nes jis savo telefone turėjo visų automobilių dokumentus. Prisijungimą prie sistemos atliko naudodamas savo prisijungimo duomenis, tačiau visą reikalingą informaciją įkėlė D. B.. Tuo metu nebuvo susipažinęs su reikalavimais asmenims, norintiems teikti pavežėjimo paslaugas, nežinojo, kokie keliami reikalavimai. Su D. B. pradėjo bendrauti, kai facebook platformoje pamatė, jog jis siūlo darbą. Dėl automobilio techninės apžiūros neklausė, klausė dėl civilinės atsakomybės draudimo, D. B. pateikdavo išrašus. Dėl techninės apžiūros į D. B. nesikreipė, nes Lietuvos transporto saugos administracijai patvirtinus prašymą dėl leidimo, tikėjosi, kad viskas yra tvarkoje. Kiek atsimena, su D. B. rašytinės sutarties dėl nuomos nebuvo sudaręs, abu žadėjo tokią sutartį pasirašyti vėliau. Iš karto nepasirašė, nes gal laiko nebuvo, gal abu skubėjo, dėl to vis nukeldavo vėlesniam laikui. Buvo žodinis susitarimas dėl automobilio nuomos. Tuo metu nebuvo susipažinęs su pareigomis, kurias pavežėjui numato Kelių transporto kodeksas. Domėtis pradėto tik tada, kai buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Kai pradėjo vykdyti pavežėjimo veiklą, netrukus gavo ir automobilį. Tuo metu apie techninės apžiūros galiojimą nieko nežinojo.

Liudytojas D. B. paaiškino, kad L. J. dirbo vairuotoju. Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, kaip valdytojui, savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. J. transporto priemonę išsinuomojo pavežėjimo veiklos vykdymui. Neatsimena, ar nuomos teisiniai santykiai buvo įforminti. Gali būti, kad su L. J. dėl automobilio nuomos susitarė 2024 m. pavasarį. Jis (liudytojas) turi įmonę (mažąją bendriją), kuri vykdo automobilių nuomos veiklą. L. J. nebuvo vienintelis vairuotojas. Su asmenimis nuomos sutartį sudaro ir tada duodamas automobilis. Kaip buvo su L. J., nepamena. Susitarimas su L. J. dėl automobilio buvo, ar aptarė kokias sąlygas, nepamena. Paprastai su vairuotoju pasirašoma sutartis dėl automobilio nuomos, nurodoma, ką jie turi daryti, kokios sąlygos jiems suteiktos: turi tvarkingai eksploatuoti, pranešti apie gedimus. Tokios pareigos, kad vairuotojas turi atlikti automobilio techninę apžiūrą, nenumatydavo, nes vairuotojas tik vairuoja automobilį. Žodinio susitarimo pagrindu automobilio neduoda. Už išnuomotų transporto priemonių techninę apžiūrą, draudimą yra atsakingas jis (liudytojas). L. J. automobilio techninės apžiūros galiojimu, draudimu nesidomėjo, dėl šios informacijos žodžiu nesikreipė. Kai kurie vairuotojai domisi, kai kurie ne. Automobilių techninė apžiūra atliekama kas 2 metus, šiam automobiliui techninės apžiūros galiojimas baigėsi 2024 m. gruodžio mėnesį. Iš vairuotojų nereikalaudavo, kad jie atliktų techninę apžiūrą. Dėl kreipimosi į Lietuvos transporto saugos administraciją dėl leidimo vykdyti veiklą, tai viskas buvo taip, kaip nurodė L. J..

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos atstovas teismo posėdyje skundą prašė atmesti, kadangi L. J. kaltė įrodyta bylos duomenimis. Pažymėjo, kad Kelių transporto kodeksas, Techninės apžiūros atlikimo tvarka, Įstatymas sumato pareigą dėl techninės apžiūros būtent veiklą vykdančiam asmeniui. Transporto priemonė nedrausta, neatlikta techninė apžiūra. Įvykus eismo įvykiui, tai sukeltų atitinkamas pasekmes, kai neišmokama draudimo išmoka. Pavežėjimo paslaugą atliekančio asmens ir nuomotojo susitarimas (žodinė sutartis) negali būti vertinama kaip paneigianti vertinamą veiklą reglamentuojančias teisės normas. Pavežėjas, norėdamas vykdyti veiklą, turi būti susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais šią veiklą. Transporto priemonėms, kuriomis vykdoma pavežėjimo veikla, keliami aukštesni reikalavimai. Jeigu automobilis yra senesnis, nei 5 metai, techninė apžiūra turi būti atliekama kas 6 mėn., jeigu iki 5 metų – techninė apžiūra turi būti atliekama kas 1 metus. Šiuo atveju automobilis senesnis, nei 5 metai.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina ir tai, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nėra ginčo dėl to, kad L. J. 2024 m. gegužės 17 d., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat dėl to, kad vairuodamas šią transporto priemonę jis teikė pavežėjimo paslaugas (dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju). Tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdžio metu apeliantas laikėsi pozicijos, kad jis nepagrįstai nubaustas dėl inkriminuoto nusižengimo, skunde nurodydamas, kad transporto priemonės savininkas neleido įsitikinti dėl techninės apžiūros galiojimo, o teismo posėdyje paaiškindamas, kad domėjosi tik dėl automobilio civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros galiojimu nesidomėjo, buvo tikras, kad viskas gerai, nes buvo patvirtintas prašymas dėl leidimo vykdyti pavežėjimo veiklą.

Šioje byloje vertinamos situacijos kontekste visų pirma pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis (objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma). Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinę atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas <...>. Taigi ši norma numato administracinę atsakomybę būtent transporto priemonės savininkui (valdytojui). Aptariama ANK norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, šiuo atveju – į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kurio normų pažeidimas ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

Institucijos nutarime nustatyta, kad L. J., vairuodamas transporto priemonę, teikdamas pavežėjimo paslaugą, kai transporto priemonė praleidusi pusės metų terminą atlikti automobilio techninei apžiūrai, pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir Techninės apžiūros atlikimo aprašo 30.6. punktą.

Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad Lietuvos Respublikoje registruotų motorinių transporto priemonių ir priekabų valdytojai privalo šias transporto priemones pateikti privalomajai techninei apžiūrai Susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka <...>. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 84 dalį, transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.

Techninės apžiūros atlikimo tvarka ir reikalavimai reglamentuoti Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406. Aprašo 30 straipsnio 30.6. punkte nurodyta, kad lengvųjų automobilių taksi ir lengvųjų automobilių, kuriais vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla (M1 klasės), privalomoji techninė apžiūra atliekama: jeigu jų eksploatacijos trukmė nuo pirmos registracijos datos yra iki 5 metų – po metų nuo pirmosios registracijos datos, po to kas 12 mėn.; daugiau metų – kas 6 mėn. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad vykdant keleivių vežimo už atlygį veiklą transporto priemone, kuri yra senesnė, nei 5 metai, techninė apžiūra privalo būti atliekama kas 6 mėnesius. Jeigu nuo automobilio pirmosios registracijos datos nėra suėję 5 metai, techninė apžiūra privalomai atliekama kas 1 metus.

Nustatyta, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį L. J. vairavo vykdydamas keleivių pavežėjimo veiklą, valdytojas yra D. B., kuris šią aplinkybę, apklausiamas teismo posėdyje, patvirtino, nurodė, kad automobilio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas taip pat paaiškino, kad jis nuomoja automobilius vairuotojams. Kaip transporto priemonių valdytojas, yra atsakingas už automobilių techninę apžiūrą. Iš 2023 m. sausio 27 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ir D. B., matyti, kad automobilis „Toyota Prius“ pagamintas 2014 m. Taigi ši transporto priemonė 2024 m. gegužės 17 d. buvo senesnė, nei 5 metai, todėl techninė apžiūra turėjo būti atliekama kas 6 mėnesius. Institucijos įgalioto atstovo teismo posėdyje pateikti papildomi duomenys (Transporto priemonės informacija) patvirtina, kad šiam automobiliui techninė apžiūra buvo atlikta 2023 m. sausio 27 d., galiojimo laikas nurodytas iki 2025 m. sausio 27 d. Ši informacija atitinka ir liudytojo D. B. parodymus apie tai, kad techninę apžiūrą automobiliams jis atlieka kas 2 metus ir šis terminas 2024 m. gegužės mėnesį nebuvo pasibaigęs. Tačiau kaip nurodyta pirmiau, transporto priemonei, kuri yra naudojama keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veiklos vykdymui, yra taikomi griežtesni techninės apžiūros reikalavimai, numatantys trumpesnius techninės apžiūros galiojimo terminus, šiuo atveju – 6 mėnesiai. Šis terminas 2025 m. gegužės 17 d. jau buvo pasibaigęs, taigi automobilis buvo be galiojančios techninės apžiūros.

Šioje byloje sprendžiant L. J. nubaudimo pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimą, atkreipiamas dėmesys į jam pareikšto kaltinimo formuluotę: L. J. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę teikdamas pavežėjimo paslaugą, kai transporto priemonė yra praleidusi pusės metų terminą atlikti automobilio techninei apžiūrai. Kitaip tariant, jis nubaustas už tai, kad teikdamas pavežėjimo paslaugą, vairavo automobilį su negaliojančia technine apžiūra, kuri negaliojo dėl to, kad buvo praleistas pusės metų terminas techninei apžiūrai atlikti. Tačiau Institucijos nutarime nurodyti teisės aktai, kurių reikalavimus pažeidęs pripažintas L. J., suponuoja išvadą, kad jis buvo nubaustas už transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų pareigų nevykdymą, t. y. transporto priemonės nepateikimą privalomajai techninei apžiūrai susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pagal šią tvarką automobilis techninei apžirai, kaip minėta, turi būti pateikiamas (apžiūra atliekam) kas 6 mėnesius.

Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir naudotojas yra D. B., šias teises įgijęs 2023 m. sausio 27 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties pagrindu. Šioje sutartyje, be kita ko, apibrėžtos automobilio gavėjo (valdytojo ir naudotojo) teisės ir įsipareigojimai. Sutartyje nustatyta, kad gavėjas įsipareigoja: nenaudoti transporto priemonės lenktynėms, taksi ar mokymo vairuoti paslaugoms teikti, išskyrus jeigu tai tiesiogiai numatyta Specialiojoje dalyje ar yra gautas rašytinis Davėjo sutikimas; be išankstinio raštiško Davėjo sutikimo neperduoti transporto priemonės tretiesiems asmenims panaudos, nuomos ar bet kokiais kitais pagrindais; rūpintis, kad transporto priemonės techninė apžiūra būtų atlikta tinkamai ir laiku teisės aktų nustatyta tvarka bei rūpintis, kad transporto priemonė nebūtų išregistruota iš registro ar sustabdytas jos leidimas dalyvauti eisme (sutarties 7 straipsnio 7.3. punkto 7.3.2., 7.3.4., 7.3.12. papunkčiai).

Teismo posėdyje tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek liudytojas D. B. patvirtino, kad rašytinė sutartis dėl automobilio perdavimo L. J. naudoti keleivių pavežėjimo veiklai vykdyti nebuvo pasirašyta, buvo tik žodinis susitarimas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas, transporto priemonės valdytoju laikomas, be kita ko, ir asmuo, transporto priemonę valdantis kitu teisėtu pagrindu. Tačiau šiuo atveju pagal pirmiau aptartas Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties sąlygas, valdytojas ir naudotojas D. B. perduoti transporto priemonę kitam asmeniui, naudoti ją keleivių vežimo (taksi) paslaugoms teikti, neturėjo teisės. Taigi byloje esantys duomenys leidžia manyti, jog L. J. jam perduotos transporto priemonės teisėtu pagrindu nevaldė, o pagal Įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas, valdytoju laikomas asmuo, transporto priemonę valdantis teisėtu pagrindu. Tačiau skundžiamame nutarime nenurodyti duomenys ar nustatytos aplinkybės, kurie bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai leido daryti išvadą, kad būtent L. J., o ne D. B. yra teisėtas transporto priemonės valdytojas. Institucijos atstovo nuomone, Kelių transporto kodeksas, Techninės apžiūros atlikimo tvarka, Įstatymas sumato pareigą dėl techninės apžiūros būtent pavežėjimo veiklą vykdančiam asmeniui, tačiau tokiam vertinimui nepritartina.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad L. J. Institucijos nutarime nurodytą dieną vykdė pavežėjimo veiklą, kuriai vykdyti naudojo D. B. perduotą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (toliau – Kelių transporto kodeksas) 8² straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodyta, kad pavežėjimo leidimo turėtojo lengvasis automobilis privalo, be kita ko, būti perėjęs keleiviams vežti už atlygį naudojamo lengvojo automobilio privalomąją techninę apžiūrą, kuri atliekama Apraše nustatytu periodiškumu. Toks reikalavimas transporto priemonei nurodomas ir Lietuvos transporto saugos administracijos interneto svetainėje, kurioje yra sudaryta galimybė teikti prašymus dėl leidimo veiklai vykdyti elektroniniu būdu. Tačiau aptariamoje Kelių transporto kodekso normoje yra įtvirtintas reikalavimas pavežėjimo leidimo turėtojo naudojamai transporto priemonei, tačiau ne pareiga pristatyti transporto priemonę atlikti techninei apžiūrai, už kurios tinkamą vykdymą yra atsakingas teisėtas transporto priemonės valdytojas. Iš L. J., transporto priemonės valdytojo D. B. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad L. J. transporto priemonė buvo perduota kaip vairuotojui, vykdyti keleivių pavežėjimo veiklą, t. y. faktiškai ją naudoti, tačiau valdymo teisė nebuvo perleista. Skundo nagrinėjimo teisme metu papildomi duomenys, kurie paneigtų pirmiau padarytą išvadą dėl valdymo teisės, nebuvo gauti. Taigi aplinkybė, kad pavežėjimo veiklai vykdyti buvo naudojama transporto priemonė su negaliojančia technine apžiūra, savaime nesuponuoja L. J. pareigos pateikti šią transporto priemonę techninei apžiūrai atlikti teisės aktuose nustatyta tvarka.

Byloje esantys ir nagrinėjant skundą teisme papildomai gauti duomenys patvirtina Institucijos nutarime nustatytas aplinkybes, kad L. J. Institucijos nutarime nurodytą dieną – 2024 m. gegužės 17 d. – teikdamas pavežėjimo paslaugą, vairavo automobilį, kuri buvo praleidusi pusės metų terminą atlikti automobilio techninei apžiūrai, kitaip tariant – neturėjo galiojančios techninės apžiūros. Taigi Institucija, inkriminavusi L. J. Įstatyme transporto priemonės valdytojui numatytos pareigos pateikti transporto priemonę privalomajai techninei apžiūrai nevykdymą ir veiką kvalifikuodama pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, aprašydama veiksmus, kuriais, Institucijos vertinimu, buvo pažeistos Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, Aprašo 30.6. punkto nuostatos, nurodė, kad atsakomybę šiuo atveju užtraukia vairavimas transporto priemonės, kurios techninės apžiūros galiojimas pasibaigęs (be techninės apžiūros), nors atsakomybę už transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros vairavimą numato ne ANK 431 straipsnio 1 dalis, o ANK 415 straipsnio 2 dalis. Taigi šiuo atveju L. J. inkriminuoto nusižengimo esmė (veiksmai, kuriais galimai pažeisti nustatyti reikalavimai) neatitinka teisės normų, kurių pažeidimas inkriminuotas L. J., turinio ir kurių pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal pirmiau nurodytą ANK 431 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į pirmiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą bei įvertinus, kad iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, už kokį administracinį nusižengimą L. J. buvo nubaustas – ar už vairavimą transporto priemonės be galiojančios techninės apžiūros, ar už transporto priemonės valdytojui Įstatyme nustatytos pareigos pateikti transporto priemonę techninei apžiūrai nevykdymą, apelianto skundas tenkinamas iš dalies, Institucijos priimtas nutarimas naikinamas ir bylą grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Taikyti ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skundą nagrinėjančiam teismui pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą nėra pagrindo, kadangi šis ANK straipsnis nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-20913-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24242033454 ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Pupšytė