Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. ir G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjai D. K. ir G. K. Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 5 000 Eur turtinę žalą D. K. bei 20 000 Eur neturtinę žalą D. K. ir G. K. atlyginti.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 6 puntu, atsisakė priimti D. K. skundą ir įpareigojo pareiškėją G. K. iki 2015 m. liepos 25 d. pašalinti paduoto skundo trūkumus: sumokėti žyminį mokestį – 28 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, pateikti papildomus 3 paduodamo skundo egzempliorius, išaiškino pareiškėjui G. K., kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad, pareiškėjui D. K. kreipiantis į teismą, buvo 16 metų, o jo keliamas ginčas nepatenka į materialinių teisinių santykių sritį, kurioje jis turėtų visišką civilinį veiksnumą. Šis pareiškėjas nėra sudaręs santuokos, taip pat teismine tvarka nėra pripažintas emancipuotu. Todėl teismas darė išvadą, kad D. K. dėl jo keliamo ginčo neturi teisės savarankiškai kreiptis į teismą, jo teises teismine tvarka gali ginti rūpintoja D. K. Atsižvelgęs į tai, skundą, paduotą D. K., dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

II.

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apribojo jo teisę į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti D. K. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas D. K., būdamas nepilnametis, dėl jo keliamo ginčo neturi teisės savarankiškai kreiptis į teismą, jo teises teismine tvarka gali ginti rūpintoja D. K.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar neįgalus asmuo, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai).

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), matyti, kad pareiškėjas D. K. yra nepilnametis, t. y. gimęs 1999 m. gegužės 19 d., jam išlaikyti iš tėvų G. K. ir D. K. priteistos periodinės piniginės išmokos, vaikui išlaikyti skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirta rūpintoja D. K.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.272 straipsnio 1 dalį vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atskirojo skundo padavimo dieną D. K. buvo nepilnametis, todėl, vadovaujantis minėtomis teisinėmis nuostatomis, neturėjo teisės pateikti atskirojo skundo. Pareiškėjo rūpintoja, taigi ir atstovė pagal įstatymą, buvo D. K., kuri ir galėjo ginti jo teises ir teisėtus interesus teisme.

Pastebėtina, jog atskirųjų skundų padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 148 str.). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 2 punktu, privalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą, kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti.

ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 2 punktas įtvirtina, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliacinį skundą padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 7 dalį, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo D. K. atskirasis skundas priimtas nepagrįstai, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą nutraukiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsniu, 134 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 134 straipsnio 7 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal D. K. atskirąjį skundą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.