Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-07 · Byla Nr. ATP-538-533/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-07
Bylos Nr.
ATP-538-533/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-538-533/2012Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-00168-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimo, kuriuo I. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., jai paskiriant galutinę subendrintą nuobaudą - 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. nutarimu I. V. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, nes ji, 2011 m. gruodžio 7 d. apie 15.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama atbuline eiga, buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukti. Nustačius, kad pirmos instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, prašo atsižvelgti į pažeidimo mastą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais pakeisti nutarimą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė neteisingą nutarimą. Byloje nesurinkta jos kaltę pagrindžiančių neginčijamų įrodymų. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, surinkti ir ištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti jos kaltę dėl inkriminuotų teisės pažeidimų.

I. V. pažymi, kad jos kaltė grindžiama tik nukentėjusiosios V. K. parodymais, su kuriais ji nesutinka. Nukentėjusioji dirba kartu su I. V., tarp jų nebuvo draugiško ryšio, dėl to tikėtina, kad V. K. norėjo pakenkti I. V. Iš pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad iškvietus policiją I. V. davė paaiškinimą, kuriame neigė savo kaltę, tačiau apžiūrėjus automobilį ir nustačius apgadinimus buvo nutarta, kad ji eismo įvykyje dalyvavo ir yra dėl jo kalta, o jos versija yra melaginga. Pažymi, kad pagal savo darbo grafiką I. V. galėjo būti kitoje vietoje, kol nesusipažino su specialisto išvada, kuria nurodyta, jog automobilių pažeidimai yra panašūs, tačiau ši aplinkybė apylinkės teisme nebuvo tiriama.

Pareiškėja pripažįsta galėjusi kliudyti nukentėjusiosios automobilį bei nežymiai jį apgadinti ir apie įvyki nepranešusi policijai nuvažiuoti, tačiau teigia, jog turi būti įvertinta, ar jos pasitraukimas iš eismo įvykio vietos buvo tyčinis. Pažymi, jog jei kontaktas tarp automobilių „Nissan Micra“ ir „Mazda 323“ buvo, tai apgadinimai yra nežymūs, nesukėlę triukšmo. Be to, aikštelėje, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo intensyvus judėjimas, triukšmas, dėl ko I. V. negalėjo suvokti padariusi eismo įvykį. Atkreipia dėmesį, kad net jei ir būtų suvokusi, jog apgadino abu automobilius, neturėjo priežasčių pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes tuo metu buvo blaiva, turėjo galiojantį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, galiojančių nuobaudų neturėjo.

Teismui nustačius, jog I. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, kadangi anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka, nėra įtraukta į priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę, padaryta minimali materialinė žala, pažeidimo pavojingumo laipsnis yra nedidelis. Prašo atkreipti dėmesį į jos charakteristiką. Pažymi turinti kreditorinių įsipareigojimų, todėl teisės vairuoti transporto priemones praradimas labai apsunkintų jos gyvenimą ir darbinę veiklą – I. V. dirba dvejose darbovietėse (UAB (duomenys neskelbtini) ur UAB (duomenys neskelbtini), taigi automobilis reikalingas tam, kad ji galėtu tinkamai ir laiku priimti savo pacientus. Taip pat I. V. viena augina nepilnametį vaiką.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas R. I. atsiliepimu prašo I. V. apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma. Pažymi, kad nukentėjusiosios V. K. parodymai nuoseklūs, išsamūs ir aiškūs, o tai patvirtina, jog ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, be to, jos parodymai atitinka surinktą rašytinę medžiagą. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktos I. V. apeliaciniame skunde pateikti argumentai apie nukentėjusiosios suinteresuotumą šios bylos baigtimi kelia abejonių, nes ji apie eismo įvykį sužinojo prieš pateikiant kaltinimus, tačiau iki šiol jokių rašytiniais įrodymais pagrįstų duomenų, liudijančių apie apeliaciniame skunde iškeltos versijos pagrįstumą ji nepateikė. Priešingai, I. V. netiesiogiai sutinka padariusi jai inkriminuotus teisės pažeidimus, nes prašo jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš I. V. apeliaciniame skunde formuluojamų reikalavimų matyti, kad apeliantė savo kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., neigia.

Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. inter alia įtvirtinta kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

I. V. sutinka, kad pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., galėjo įvykti, tačiau mano, kad ji nepadarė pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., o iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes nepajuto kontakto tarp automobilių. Teigia, kad jokio smūgio garso negirdėjo, tik trakštelėjimą, tačiau pamanė, kad įvažiavo į duobę. Remiantis teismų praktika, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007, N575-2198/2009).

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 2 d., šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, rėmėsi nukentėjusiosios V. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais bei rašytiniu paaiškinimu, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulio A. V. bei Kelių patrulių rinktinės Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės S. K. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų apie 2011 m. gruodžio 7 d. eismo įvykį darytina išvada, jog I. V. suvokė atsirėmusi į automobilį „Mazda 323“, nes, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, abiejų automobilių apgadinimai, nors ir labai nežymūs, tačiau matomi plika akimi. Be to, nukentėjusioji V. K. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek pirmos instancijos teismo posėdžio metu teigė po eismo įvykio iš automobilio išlipusiai I. V. pasakiusi, jog ji savo automobiliu „Nissan Micra“ atsirėmė į nukentėjusiosios automobilį „Mazda 323“.

Kelių eismo taisyklių 3 p. apibrėžta, kad eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinei atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. užtenka nustatyti faktą, jog asmuo, pažeidus Kelių eismo taisykles, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad I. V. , pamačiusi automobilių sugadinimus, suvokė padariusi eismo įvykį, todėl turėjo apie jį pranešti policijai arba, kaip numatyta Kelių eismo taisyklių 232 p., sutarus su kitu eismo įvykio dalyviu, šiuo atveju nukentėjusiąja V. K., privalėjo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir pasirašyti deklaraciją. Tuo tarpu, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, nepaisydama to, kad nukentėjusioji reiškė pretenzijas dėl automobilio apgadinimo, ji, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, neiškvietusi policijos pareigūnų, išvažiavo iš eismo įvykio vietos.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. V. dirba dvejuose darbuose, darbdavių yra charakterizuojama teigiamai, turi kreditorinių įsipareigojimų, be to, viena augina nepilnametį vaiką. Vairuotojo pažymėjimas administracinėn atsakomybėn patrauktai I. V. reikalingas tam, kad galėtų laiku atlikti savo darbą, taip užsitikrindama nuolatines pajamas, kurios reikalingos kreditų padengimui. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybė lengvinančią aplinkybę (gailisi dėl pažeidimo), automobilių apgadinimų mastas nežymus, konstatuotina, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti sušvelninus pirmos instancijos teismo paskirtą nuobaudą. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis bei protingumo ir teisingumo principais, šiuo atveju už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą I. V. paliekama pirmos instancijos teismo paskirta administracinė nuobauda - sankcijoje numatyta minimali bauda, o teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinamas iki trijų mėnesių, tuo tarpu už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytus pažeidimus paliekama pirmosios instancijos teismo nustatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutarė:

I. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti nutarimo dalį, kuria I. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda - 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

I. V., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., paskirti administracinę nuobaudą – 3000 litų (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Viktoras DovidaitisNuorašas tikras: