- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- A5.-991-939/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00066-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. T.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui N. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T., dirbdamas (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes, esant darbo sutarties požymiams, 2020 m. rugpjūčio 10 d. leido J. B. įmonėje dirbti virėju nelegaliai, teisės aktų nustatyta tvarka prieš darbo pradžią nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje A. T. nusižengimą pripažino, nusižengimo aplinkybes paaiškino analogiškai kaip administracinio nusižengimo tyrimo metu. Dėl padaryto pažeidimo gailisi.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovė paaiškino, kad nusižengimas įrodytas, palaikė tyrimo metu nustatytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegaliai dirbančius asmenis.
Siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) tai, kad asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (t.y. dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės) (DK 32 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnio 2 dalis).
A. T. kaltę patvirtina pirminiai dokumentai, kuriuose užfiksuota administracinio nusižengimo sudėtis: (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2-3), Nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 27-28), kuriuose užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 11.30 val. atlikus planinį patikrinimą (duomenys neskelbtini), kavinės virtuvėje įvairius maisto paruošimo darbus atliko keturi darbuotojai. Nustatyta, kad prie virtuvės stalo maistą pjaustęs J. B. dirbo nelegaliai, t. y. susitaręs su įmonės direktoriumi A. T. dėl darbo funkcijų, dėl minimalaus darbo užmokesčio, tačiau prieš darbo pradžią nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Kaip teigė J. B., jis darbą pradėjo 8 val., nes direktorius iš vakaro paskambino ir prašė padirbėti, kadangi susirgo kolega, darbo specifiką teigė žinantis, nes jau dirbęs kitose kavinėse, todėl jam aiškinti, kaip atlikti maisto ruošimo darbus nereikėjo, darbo sutarties ar kitų dokumentų nepasirašęs, o 2020 m. rugpjūčio 10 d. 11. 30 val. sutikrinus duomenis su VSDFV duomenų baze, nustatyta, kad J. B. nėra įmonės (duomenys neskelbtini) apdraustųjų sąraše, kavinės vadovė A. T. paaiškino, kad dėl darbo krūvio įmonė nesudarė su J. B. darbo sutarties ir nepranešė VSDFV apie J. B. darbo pradžią, 2020 m. rugpjūčio 11 d. įmonės direktorius A. T., atvykęs į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinį skyrių, pateikė 2020 m. rugpjūčio 9 d. data pasirašytą darbo sutartį su J. B., o VSDFV informavo, jog 2020 m. rugpjūčio 10 d. 11.52 val. gavo pranešimą iš įmonės (duomenys neskelbtini) apie J. B. darbo pradžią nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d.; A. T. rašytinis paaiškinimas (b. l. 4), kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. su J. B. pokalbio dėl darbo metu susitarė dėl darbo, t. y. aptarė darbo užmokestį, virėjo pareigas, darbo vietą, laiką, bei kad jis suplanuos sekantį susitikimą ir tada pasirašys su darbuotoju reikiamus dokumentus. Tą pačią dieną, darbo pabaigoje, įmonės darbuotojas A. C. paprašė 2020 m. rugpjūčio 10 d. laisvos dienos dėl prastos savijautos. Todėl jis paskambino J. B. ir paprašė atvykti dirbti nuo rugpjūčio 10 d. 2020 m. rugpjūčio 10 d. rytą jis pats neturėjo galimybės ryte susitikti su J., nes buvo išvykęs į Vilnių asmeniniais reikalais. Gavus J. B. duomenis, buhalterės pagalba išsiuntė pranešimą apie įdarbinimą „Sodrai“; J. B. rašytinis paaiškinimas (b. l. 8), kad (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d., kol kas dokumento nepasirašęs, nes direktorius išvykęs, darbą pradėjo nuo 8.00 val., dirbs iki 17.00 val.; VSDFV informacinės sistemos duomenų bazės išrašas apie (duomenys neskelbtini) dirbančius asmenis, suformuotas 2020 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 9-10), kuriame nėra duomenų apie J. B. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“; VSDFV informacinės sistemos duomenų bazės išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančius asmenis, suformuotas 2020 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 11-12), kuriame yra duomenys apie J. B. įdarbinimą nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarčių registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad žurnale darbo sutartis su J. B. neužregistruota (b. l. 17-19); 2020 m. rugpjūčio 9 d. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo A. T., ir darbuotojo J. B. darbo sutartis, pagal kurią darbuotojas priimamas neterminuotai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), virėju, nustatant valandinį darbo užmokestį – MVA+0,05 Eur/val., darbuotojas pradeda dirbti nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d.; VSDFV raštas (b. l. 23), kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1-SD pranešimą apie apdraustojo J. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė 2020 m. rugpjūčio 10 val. 11 val. 52 min.; nuotrauka (b. l. 29), kurioje darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas J. B..
Nurodyti bylos duomenys liudija, kad A. T. kaltas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas teismo nustatytas aplinkybes. A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas, patikrinimo metu nustatytas vienas nelegaliai dirbantis asmuo, nelegalus darbas truko trumpą laiką, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. 8.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. 11.52 val. Esant nurodytoms aplinkybėms, A. T. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali bauda. Teismo vertinimu paskirta nuobauda yra adekvati sankcija padarytam nusižengimui, atitinka tiek administracinį nusižengimą padariusio asmens, tiek padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį, proporcinga, atitinka ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius nuobaudos skyrimo tikslus (ANK 22 straipsnis).
A. T. išaiškintina, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
A. T. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą.
Išaiškinti, kad bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinių nusižengimų bylos numerį.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo (išsiuntimo) dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.