Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. (V. S.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundas ir atsisakyta tvirtinti 2016-08-04 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 81/04-858 Dėl lygtinio pakleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį - 3 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė 2 metams laisvės atėmimo, BK 150 straipsnio 1 dalį 2 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ straipsnį 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ straipsnį - bausmė 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Subendrinus bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 63 straipsnio 1, 4 dalimis galutinė bausmė - 2 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2014-09-02. Bausmės pabaiga: 2017-02-02. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Marijampolės pataisos namuose 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 81/04-858 nutarė nuteistajam V. S. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė nesutikdama su Komisijos nutarimu pateikė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui prašydama tenkinti jos skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2016-08-04 komisijos nutarimą, netaikant nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. S. lygtinio paleidimo.V. S. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo panaikinti 2016-09-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį; patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2016-08-04 nutarimą Nr. 81/04-858.Nuteistasis skunde nurodo, kad pataisos namuose jis mokėsi, įvykdė visas socialinės reabilitacijos priemones. V. S. nuomone, niekas kitas jo geriau nepažįsta nei pataisos namų darbuotojai, todėl pagrįstai priimtas nutarimas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis teigia, kad paleistas lygtinai dirbtų ir greičiau atlygintų jam priteistą žalą. Nurodo, kad bausmės liko atlikti tik 5 mėnesiai, paleistas lygtinai planuoja kurti šeimą.Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimų

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis V. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, tačiau itin artima aukštai (99 balai pagal OASys), todėl nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo. Už gerą elgesį ir pavyzdingą mokymąsi paskatintas 2 kartus, palaiko ryšius su seserimi, dalyvauja papildomoje socialinės reabilitacijos programoje, lankė „AA“ savitarpio pagalbos programą. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai išskiriama ankstesni nusikalstami veiksmai; ankstesnė priklausomybė narkotikams; alkoholio vartojimas; mąstymas ir elgesys; pastovus darbas bei pajamos. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagrindinis V. S. nusikalstamą elgesį sąlygojantis veiksnys yra narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimas ir, nors nuteistasis teigia esą alkoholį vartodavo saikingai, tačiau kartu ir pripažįsta, kad nusikalstamas veikas padarė dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo. Nors nuteistasis bando įveikti šią priklausomybę, prieš nuteisimą lankė priklausomybės reabilitacijos centrą, pataisos namuose lankė anoniminių alkoholikų draugijos programą, tačiau vis dar lieka abejonė, kad netinkamai susiklosčius aplinkybėms, nuteistasis gali nepajėgti susidoroti su priklausomybe ir grįžti prie nusikalstamo elgesio.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad V. S. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su alkoholio ir narkotikų vartojimu, mąstymu ir elgesiu, darbu ir pajamomis, sprendimo įgūdžius ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro 45 statiniai balai ir 54 dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Įvertinus V. S. asmenybę, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, socialiniai ryšiai, teigiama elgesio korekcija, nėra absoliutus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu nenustatyta.

Dėl proceso pažeidimų pirmosios instancijos teisme

Nuteistojo V. S. lygtinio paleidimo klausimas Marijampolės apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundu, kuriame prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašė teismo pakeisti Komisijos nutarimą ir priimti nutartį šio nutarimo nepatvirtinti. Toks prokurorės skundo prašymas neatitinka procesinių reikalavimų.BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, privalėjo nurodyti, kodėl, jos manymu, Komisijos priimtas nutarimas turėtų būti pakeistas. Tuo tarpu prokurorė skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti V. S. lygtinį paleidimą, kuriuos turėjo pateikti ne skunde dėl Komisijos nutarimo, bet atsiliepime pareikšdamas savo poziciją dėl nagrinėjamo klausimo.Teismas, tenkindamas tokį prokurorės skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokurorės skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Taigi prokurorės skundo prašymas pakeisti Komisijos nutarimą iš esmės buvo atmestas. Dėl šios priežasties skundžiamos nutartis dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokuroro skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, teismas,

nutaria:

Nuteistojo V. S. skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį, kurioje Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.