Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Inetui Volungevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis mažametį vaiką, nedirbantis, teistas:

1) 2002 m. vasario 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį (1961 m. Baudžiamojo kodekso redakcija) – 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2002 m. balandžio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 327¹ straipsnį (1961 m. Baudžiamojo kodekso redakcija) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams;

3) 2003 m. vasario 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (1961 m. Baudžiamojo kodekso redakcija) – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsnį dalinai prijungta neatlikta 6 mėnesių bausmė, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį paskirta bausmė sumažinta 1/6 ir paskirta galutinė 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

4) 2003 m. kovo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (1961 m. Baudžiamojo kodekso redakcija) – 2 metų laisvės atėmimo bausme, prijungta neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį bausmė sumažinta 1/6 ir paskirta 2 metų 1 mėnesio galutinė bausmė laisvės atėmimo bausmė. 2003 m. lapkričio 27 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdomo kodekso 157 straipsnį neatlikus 11 mėnesių 5 dienų bausmės;

6) 2008 m. gruodžio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) 2009 m. kovo 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) 2010 m. lapkričio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nusprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

10) 2015 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

11) 2015 m. liepos 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

12) 2015 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2016 m. vasario 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi 2015 m. liepos 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė,

13) 2019 m. vasario 14 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 55 parų arešto bausme (bausmę atlikęs 2019 m. kovo 25 d.);

14) 2019 m. gegužės 31 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė (arešto bausmę atlikęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. A. 2019 m. rugpjūčio 23 d. apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, neturintis teisės vairuoti, vairavo jam priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, ir yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje paties kaltinamojo prisipažinimas, jo parodymai teisiamojo posėdžio metu, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kitų pirmiau aptartų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma (įvykio vietos apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija) ir kt. duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo A. A. veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota teisingai. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. A. 2019 m. rugpjūčio 23 d. apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, neturintis teisės vairuoti, vairavo jam priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis nustatyta tvarka užfiksuotas 1,60 promilių girtumas. Kaltinamasis veikė tyčia, suvokė, kad dėl jo neteisėtų veiksmų gali atsirasti numatyti padariniai ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Duomenų, kad kas nors kitas nei kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nenurodyta, nėra, to neginčijo ir pats kaltinamasis, visiškai pripažindamas savo kaltę. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma duoda pagrindą A. A. pripažinti kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme aiškiai ir nuosekliai atskleidė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. praeityje keturiolika kartų teistas Lietuvoje (b. l. 58-69, 70-77), jis oficialiai niekur nedirba (b. l. 89), legalaus, pastovaus pajamų šaltinio neturi, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 90), daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, visų paskirtų nuobaudų nesumokėjęs (b. l. 79-87, 88), VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centre asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos neteiktos (b. l. 92). Kaltinamojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, kaltinamasis A. A., žinodamas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, būdamas apklaustas įtariamuoju (b. l. 116), 2019 m. spalio 15 d. supažindintas su ikiteisminio tyrimo pabaiga (b. l. 123), esant paskirtai kardomajai priemonei – rašytiniam pasižadėjimui neišvykti iš kaltinamojo nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) (b. l. 120-121), teismo siunčiamų šaukimų nepriėmė (b. l. 138, 154, 155), apie savo gyvenamosios ar buvimo vietos pasikeitimą teismo neinformavo, atvesdinti kaltinamojo iš žinomų jo gyvenamųjų vietų bei deklaruotos gyvenamosios vietos nepavyko (b. l. 145, 147), kas rodo, kad kaltinamasis pasislėpė nuo teismo, taip pažeisdamas paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, dėl ko teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutarė paskelbti kaltinamojo paiešką ir paskirtą kardomąją priemonę sugriežtinti (b. l. 141-142). Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, jo atžvilgiu taikytas administracinio poveikio priemones, tai, kad kaltinamasis savo gyvenimo būdo nekeičia, tuo pačiu nebe pirmą kartą blogina ir savo turtinę padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė, nes jis, praeityje būdamas teismas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Atsižvelgtina į turimų bylos duomenimis nesumokėtų piniginių baudų dydį, šeiminę – socialinę – darbinę padėtį, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, A. A., tikslu įgyvendinti bausmės paskirtį, skirtina bausmė, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijos ribose – areštas, nes lengvesnės bausmės rūšies, numatytos minėto straipsnio sankcijoje, neatitiktų bausmės paskirčiai, juolab, kad jo prašomos bausmės rūšies – viešųjų darbų už nesunkų nusikaltimą, šiuo atveju straipsnio sankcija nenumato.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo A. A. atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 3 metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Bylos duomenimis matyti, kad 2019 m. gegužės 31 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu A. A. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (b. l. 70-77), todėl vertintina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis teisės vairuoti transporto priemonės neturėjo, tačiau šią baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamajam būtina taikyti siekiant apriboti A. A. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Juo labiau, kad įstatymo leidėjas nustatė baudžiamąją atsakomybę neblaiviems transporto priemonių vairuotojams, kai jų kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taip siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, kurių pasekmės dažnai būna skaudžios. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones ketverių metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pabaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalis).

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš automobilio registracijos liudijimo matyti, jog automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas S. M. vardu (b. l. 32). Iš VĮ „Regitra“ informacinės sistemos matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 22 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą naujajam savininkui E. S. (b. l. 30). 2019 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 31) patvirtina, jog E. S. automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 120,00 Eur pardavė A. A., pagal „Emprekis“ pažymą automobilio kaina yra ženkliai didesnė, t. y. 810 Eur su PVM (b. l. 33). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų, konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 15 d. pakvitavimu perduotas saugoti A. A. (b. l. 39).

Kaltinamasis A. A. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. 23.21 val. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d. 10.35 val. (b. l. 108-109, 110). Be to, kaltinamasis, vykdant 2019 m. gruodžio 17 d. teismo nutartį dėl kaltinamojo A. A., paieškos paskelbimo ir kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, buvo sulaikytas 2020 m. kovo 16 d. 23.56 val. (b. l. 165), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į A. A. paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

2019 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 118-119). Vertinant tai, kad 2019 m. gegužės 31 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu A. A. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (b. l. 70-77), kurios kaltinamasis nevykdė ir vėl vairavo būdamas neblaivus, ką be šios nusikalstamos veikos patvirtina ne tik ĮKNR, bet ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys bei pateiktoje policijos pažymoje dėl kaltinamojo sulaikymo vykdant teismo nutartį nurodytos aplinkybės, kardomoji priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, paskirta 2019 m. rugpjūčio 24 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu naikintina BPK 139 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Be to, Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikęs į bylą pažymą apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime (b. l. 40), kurioje nurodyta, kad dėl transporto priemonės Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo patyrė – 60,60 Eur už automobilio nuvežimą bei po 1,21 Eur už jo saugojimo parą. Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties 3.1.4 punkto matyti (1 t., b. l. 41-52), jog policijos komisariatas už suteiktas paslaugas sutarties vykdytojui atsiskaito pavedimu per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju, byloje nepateikta duomenų, kad policijos komisariato minėtos sumos būtų apmokėtos, todėl prašymas dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo iš kaltinamojo netenkintinas. Tokios praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas analogiško pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad toks sprendimas neužkerta kelio teisę į nuostolių atlyginimą įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką A. A. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. 23.21 val. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d. 10.35 val. (1 parą) bei kardomojo kalinimo laiką nuo 2020 m. kovo 16 d. 23.56 val. iki nuosprendžio paskelbimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi A. A. panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (ketveriems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, jos terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pabaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. A. priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą A. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.