Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-15 · Administracinė byla Nr. I-8920-463/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-15
Bylos Nr.
I-8920-463/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
Ž. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujat pareiškėjui Ž. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ž. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. balandžio 4 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerose netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas, t. y. atskirtas sienele, kuri neapsaugo nuo nemalonaus kvapo sklidimo. Buvo stebimas kameroje laikomų kitų asmenų. Be to, atliekant gamtinius reikalus buvo stebimas pareigūnų, ribojant jo privatumą. Taip pat nebuvo veidrodžio higienos priemonių lentynėlių.

Pažymėjo, kad kamerose buvo labai prastas apšvietimas, todėl jis negalėjo nei skaityti, nei rašyti. Be to, dėl įrengtų grotų ant langų ir dieną kamerose buvo tamsu. Pažymėjo, kad dieninis apšvietimas buvo silpnas ir neatitiko nustatytų reikalavimų.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas šaltuoju metų laiku, o kameras buvo galima vėdinti tik per langą, todėl tekdavo kęsti šaltį. Kameroje nuolat keitėsi oras, susidarydavo drėgmė. Teigė, kad oro temperatūra ir drėgmė neatitiko nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė didelius nepatogumus, jautė pažeminimą. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nesudarė tinkamų laikymo sąlygų ir dėl to pareiškėjas patyrė žalą.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė iš pareiškėjo priteisti 2,52 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. 1. 10–17).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais užtikrinant tinkamą plotą. Pripažino, kad tam tikrais laikotarpiais galėjo būti pažeistas ploto reikalavimas. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Nurodė, kad buvo vykdomas kamerų stebėjimas, nepažeidus pareiškėjo privatumo. Pareigūnai bendrauja mandagiai, laikydamiesi etikos reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose laikomiems asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. Nurodė, kad nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Nurodė, kad pareigūnai vykdo nuolatinę laikomų asmenų elgesio kontrolę, nepažeisdami laikomų asmenų privatumo, bendrauja laikydamiesi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Lukiškių TI-K dėl kamerų remonto paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Dėl per mažo kamerų ploto nėra galimybių įrengti papildomų spintelių, lentynų. Sanitarinis mazgas nuo kameros atskirtas sienele ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kameros vėdinamos natūraliai per langus.

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio nepagrindė.

Taip pat Lukiškių TI-K prašė priteisti 2,52 Eur patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. buvo teikta 42 lapai kopijų (42 x 0,06 Eur) bylos medžiagos.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs Lukiškių TI-K, kai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. Byloje remiamasi Lukiškių TI-K duomenimis, nes pareiškėjas jokių duomenų prie skundo nepridėjo ir pateiktų neginčijo.

Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo.

Ginčui taikytinos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuris įsigaliojo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), nuostatos. Minėtoje higienos normoje nėra reglamentuotas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. buvo laikomas vienas arba dviese, trise kamerose, kurių plotas nuo 6,90 kv. m iki 8,2 kv. m (b. l. 10–11). Tokie duomenys užfiksuoti ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 18–19). Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktus duomenis ginčui aktualiu laikotarpiu, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m, 10 parų, kai buvo laikomi 3 asmenys kameroje Nr. 277 (nuo 2015m. gruodžio 5 d. iki gruodžio 7 d.), kameroje Nr. 279 (nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki gruodžio 24 d. ir 2015 m. gruodžio 29 d.) bei 2015 m. gruodžio 31 d. kai buvo kameroje Nr. 329. Nustatyta, kad nežymiai buvo pažeistas ploto reikalavimas, kai buvo laikomi du asmenys kameroje Nr. 220, kurios plotas 6,90 kv. m ir vienam laikomam asmeniui teko 3,45 kv. m kameros ploto. Šioje kameroje pareiškėjas iš viso buvo laikomas 51 parą, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 3 d. iki sausio 6 d., nuo 2016 m. sausio 8 d. iki sausio 21 d., nuo 2016 m. sausio 23 d. iki vasario 8 d. ir nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. vasario 25 d. Taigi, iš viso pareiškėjas buvo laikomas 61 parą pažeidus minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas esminiu pažeidimu pripažįsta ploto reikalavimo pažeidimą. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad baldai neįskaičiuojami į bendrą kameros plotą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3599-575/2016). Teismo vertinimu, su per mažu kamerų plotu susijęs ir pareiškėjo nurodytas pažeidimas, kad kamerose nebuvo įrengtų lentynėlių daiktams susidėti.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieš Graikiją).

Pareiškėjas teigė, kad kamerose nebuvo veidrodžių. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nėra nustatyto reikalavimo, kad kameroje būtų veidrodis.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.

Pažymėtina, kad Taisyklėse irgi nėra nustatyto reikalavimo įrengti veidrodį. Pareiškėjas skundą grindė higienos normų reikalavimais, kurie netaikytini nagrinėjamam ginčui. Pareiškėjo teiginiai dėl neįrengto veidrodžio atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde neneigė, kad yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kuri atitverta nuo likusios kameros pertvara. Konstatuotina, kad pertvaros įrengimas, nesant galimybių atlikti Lukiškių TI-K pastato rekonstrukcijos darbų, atitiko nustatytus sanitarinio mazgo įrengimui nustatytus reikalavimus. Atitinkamai minimalios sąlygos pareiškėjo privatumui užtikrinti buvo sudarytos. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų nebuvo pateikęs administracijai. Teismas konstatuoja, kad šie pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais. Toks vertinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz. 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-143/2016).

Teismas pareiškėjo teiginius dėl jo privatumo pažeidimo atmeta kaip nepagrįstus. Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta privaloma nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra. Kalėjimų departamento direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130, patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, nustatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro šių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos. Viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų varžęs pareiškėjo teisę į privatumą. Lukiškių TI-K turi atlikti kamerų nuolatinę stebėjimo kontrolę, todėl tokie veiksmai atsakovui yra būtini ir negali paneigti atsakovo pareigos tinkamai atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo prastas apšvietimas, šalta, drėgna.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Šios higienos normos 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad kameros vėdinamos per langus.

Ginčui aktualūs patikrinimo aktai, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 220, t. y. patikros metu buvo užfiksuota temperatūra 17 °C, tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimų (b. l. 50, 51). Pažymėtina, kad 2016 m. vasario 12 d. grįžtamosios patikros metu nustatyta, jog temperatūros pažeidimas kameroje Nr. 220 buvo pašalintas, t. y. temperatūra joje buvo 20 °C (b. l. 52). Atsižvelgus į tai, teismas pripažįsta pareiškėjo nurodytą pažeidimą dėl netinkamos temperatūros laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2016 m. vasario 12 d., kai buvo laikomas kameroje Nr. 220. Byloje nevertinami patikrinimo aktai, kai pareiškėjas nebuvo laikomas tose kamerose konkrečiu laikotarpiu, kai buvo atliekami patikrinimai. Teismas atkreipia dėmesį, kad net ir nustačius pažeidimus, Lukiškių TI-K stengiasi juos ištaisyti ir imtis priemonių, kad laikomiems asmenims būtų sudarytos saugios ir tinkamos laikymo sąlygos. Be to, remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

Teismas pareiškėjo teiginius dėl apšvietimo ir drėgmės pažeidimų atmeta kaip nepagrįstus. Be to, vėdinimas per langus atitinka nustatytus reikalavimus. Tokių pažeidimų ginčui aktualiuose patikrinimo aktuose nebuvo nustatyta. Pareiškėjas neindividualizavo nurodytų pažeidimų, nenurodė, ar jis kreipėsi dėl šių sąlygų į administraciją, ar skundė administracijos veiksmus. Be to, iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, neaišku, kokią žalą abstrakčiai nurodytos, jo vertinimu, netinkamos sąlygos jam darė. Taigi, šie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas esminiu pažeidimu pripažįsta per mažą kameros plotą ir pažeidimą dėl per mažos temperatūros laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2016 m. vasario 12 d., kai buvo laikomas kameroje Nr. 220. Kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai nelaikytini pagrįstais.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas iš viso buvo laikomas 61 parą pažeidus ploto reikalavimą (pažymėtina, kad kameroje Nr. 220 buvo laikomas 51 parą nežymiai pažeidus ploto reikalavimą, t. y. 0,15 kv. m) bei nustatytą temperatūros kameroje Nr. 220 pažeidimą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2016 m. vasario 12 d., darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.

Teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui kėlė diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jokių išskirtinių nusiskundimų sveikata, kurie galėtų turėti esminės reikšmės vertinant pareiškėjo reikalavimą, teismas nenustatė.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į esminę sąlygą – kalinimo trukmę (61 parą, iš jų 51 parą nežymiai pažeidus ploto reikalavimą), pažeidus ploto reikalavimą bei temperatūros pažeidimą kameroje Nr. 220 laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2016 m. vasario 12 d., daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.

Lukiškių TI-K prašymas priteisti 2,52 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, netenkinamas. Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė teismui, vykdydamas teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį (b. l. 4). Kadangi įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Jolanta Malijauskienė