Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Zarasų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Kristinai Davainienei,

uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Č., R. Č., R. Č., dėl fizinio asmens (E. Č.) pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos jai nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, išvadą byloje teikianti institucija Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Zarasų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2023-02-13 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad iš esmės neprieštarauja, kad E. Č. būtų paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė ir gavus ekspertizės išvadą, patvirtinančią jos ligą ar esant silpnaprotystės būsenoje, dėl kurios ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, būtų pripažinta neveiksnia tam tikrose asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse. Išvadoje taip pat nurodė, kad E. Č. nuo 2022-10-06 yra slaugoma (duomenys neskelbtini). Nuo 2022-12-09 jai nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Jos priežiūra, gydymu, higiena, maitinimu nuolat rūpinasi ligoninės personalas. E. Č. negali be pagalbos savarankiškai priimti sprendimų jokiais klausimais, nes nesiorientuoja laike ir erdvėje, nežino koks mėnuo, kokie metai, nežino pinigų vertės. Uždavus klausimą bet kokia tema, atsako, kad nieko neprisimena. Kada lankė ją vaikai, taip pat nepamena. E. Č. yra išsituokusi, turi du sūnus R., R. ir dukrą D.. D. Č. nuolat gyvena Vilniuje, tik retai atvyksta į Zarasus, todėl informacijos dėl jos kandidatūros tinkamumo būti motinos globėja ir turto administratore pateikti negalėsi. 2023-02-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui išsiuntė raštą su prašymu surašyti ir pateikti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą dėl D. Č. kandidatūros tinkamumo būti motinos globėju bei turto administratoriumi.

Teismo posėdžio metu E. Č. atstovas nurodė, kad susipažinęs su bylos medžiaga ir teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, su pareiškėjos prašymu visiškai sutinka. Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina bylos medžiaga, teismo ekspertų išvada, todėl yra įrodyta, kad E. Č. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl sutinka, kad ji būtų pripažinta neveiksnia, kad jai būtų nustatyta globa, o jos globėja ir turto administratore būtų paskirta pareiškėja D. Č., kuri tinka būti motinos globėja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Dėl E. Č. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Pagal CK 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad E. Č. nustatytas pirmojo lygio specialiųjų nuolatinių poreikių lygis dėl pablogėjusios sveikatos būklės ir turimų sveikatos sutrikimų. Ji turi sveikatos sutrikimus, ligas: (duomenys neskelbtini), dėl kurių nustatytas nuolatinių specialiųjų poreikių pirmas lygis neterminuotai. 2022-10-27 išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad E. Č. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų, nesupranta informacijos ir klausimų, atmintis ryškiai sutrikusi, prasmingo kontakto nėra, reikia pasirūpinti jos asmens higiena, pagaminti jai maistą ir jį paduoti, paduoti paskirtus vaistus.

2024-01-16 – 2024-02-14 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 75U-A-6/2024 nustatyta, kad E. Č. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). E. Č. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, negali dalyvauti teismo posėdyje ir negali duoti paaiškinimų. Jai reikalinga kasdienė kito asmens slauga ir pagalba.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, socialinio darbuotojo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, globos ir rūpybos institucijos išvadą, nebejotinai nustatyta, kad E. Č. diagnozuoti sunkūs psichiniai, kognityviniai sutrikimai, ji visiškai negali pati savimi pasirūpinti ir priimti kasdieninius sprendimus, su ja nėra galimybės užmegzti prasmingo kontakto, ji adekvačiai nebendrauja, yra dezorientuota laike, vietoje, yra nuolat slaugoma, nepažįsta aplinkos, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl yra pakankamas ir medicininis, ir juridinis kriterijus ir pagrindas pripažinti ją neveiksnia turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, turi pripažinti asmeni neveiksniu tik konkrečiai jam aktualiose srityse (Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1 dalis), kadangi sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, parenkant mažiausiai jo veiksnumą ribojančias priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą, o ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios. Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Tačiau jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad E. Č. dėl savo psichikos būklės nesugeba savarankiškai rūpintis savo socialiniais poreikiais, negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti jokių savo socialinių teisių ir pareigų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dėl ko yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia visose pareiškime nurodytose ir nurodytose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 468 straipsnio 1 dalis).

Dėl globos E. Č. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje kaip ir pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje.

Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises bei interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis). Globa yra viena iš priemonių, padedanti neveiksniam tam tikroje srityje fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti. Pažymėtina, jog globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

Dėl sveikatos būklės E. Č. negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei vykdyti savo pareigų. Kadangi E. Č. reikia nuolatinai prižiūrėti medikamentų vartojimą, aprūpinti maistu, pagaminti maisto, padėti pasirūpinti higiena, pasirūpinti mokesčių sumokėjimu bei tenkinti kitus būtinus poreikius, reikalingas nuolatinis globėjas, kuris galėtų visą tai atlikti. E. Č. yra nepajėgi tvarkyti finansinius reikalus, o galimybės pagrindinėse veiklos srityse, dėl sveikatos būklės, yra visiškai ribotos, be kitų pagalbos negali atlikti daugelio dalykų, nustatyta specialiųjų poreikių apimtis dėl to teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Dėl nurodyto yra teisinis pagrindas neveiksnia tam tikrose (visose) srityse pripažįstamai E. Č. nustatyti nuolatinę globą bei paskirti jai globėją ir turto administratorių.

E. Č. yra pareiškėjos D. Č. motina. E. Č. taip pat dar turi du sūnus R. Č. ir R. Č.. E. Č. faktiškai rūpinasi pareiškėja D. Č., kuri gyvena kartu su motina. Kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti E. Č. nėra, nes kiti jos vaikai neturi galimybių. E. Č. turi skolinių įsipareigojimų ir nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y., namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi dėl savo sveikatos būklės E. Č. nesupranta savo veiksmų reikšmės, tai visuose kasdieniniuose poreikiuose, srityse E. Č. reikalinga nuolatinė pagalba. E. Č. medikai buvo išrašę vaistų, tačiau ji pati jų vartoti negeba, todėl reikalinga kasdienė pagalba. E. Č. pajamos yra 370 Eur nedarbo išmoka.

Pareiškėja prašė paskirti ją motinos E. Č. globėja. D. Č. charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Ji jau apie pusę metų rūpinasi ir prižiūri kartu gyvenančią motiną, sutinka būti motinos globėja, supranta globėjo ir turto administratoriaus teises ir pareigas, mano turinti galimybes tinkamai jas įgyvendinti. Byloje nėra duomenų, kad ji dėl savo sveikatos būklės negalėtų būti motinos globėja. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pasiūlė E. Č. globėja paskirti jos dukrą D. Č., nurodė, kad dukra tinkamai rūpinasi motina. Kitų asmenų, kurie norėtų globoti E. Č. nėra.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos prašyme ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti neveiksnia tam tikrose (visose) srityse pripažįstamos E. Č. interesus, pripažintina, kad yra teisinis bei faktinis pagrindas neveiksnia tam tikrose (visose) srityse pripažįstamai E. Č. nustatyti globą, jos globėja ir turto administratore paskiriant jos dukrą D. Č. (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1, 3 dalys, 3.277 straipsnio 1 dalis, 3.245 straipsnis, CPK 507 straipsnio 4 dalis).

Globėjai išaiškintinos teisės ir pareigos, numatytos CK 3.240–3.247 straipsniuose.

Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo ekspertizės atlikimą ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Pripažinti E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.),

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymų, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo ir pan.,

- kilnojamojo turto naudojime, valdyme disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.),

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.),

- visose kitose asmeninių turtinių santykių srityse;

- sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.),

- šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią ir pan.),

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus,

- darbo teisinių santykių srityje (gebėjimas sudaryti darbo sutartis atitinkančias jo galimybes, poreikius ir pan.),

- visose kitose asmeninių neturtinių santykių srityse.

Nustatyti neveiksniai E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą ir jos globėja bei turto administratore paskirti D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti D. Č., kad globėjas turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti globotinio teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 4) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; 6) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 7) globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis); 8) asmens globa apima ir jo turto globą (CK 3.238 straipsnio 2 dalis).

Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Administratorius neturi teisės keisti turto tikslinės paskirties, išskyrus atvejus, kai tokiems veiksmams leidimą išduoda teismas. Teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą administratorius gali realizuoti be teismo leidimo (CK 4.240 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu (CK 4.242 straipsnio 2, 4 dalys). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.243 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys).

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

E. Č. medicinos įstaigų dokumentus grąžinti sveikatos priežiūros įstaigoms.

Sprendimas dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.