- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- 1A-712-318-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- S. J., R. K.
- Kategorijos
Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-712/2010 m.
2010 m. liepos 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.
Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-12-09 iki 2009-12-22.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį:
1) iki 2010-07-01 susitarti dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo arba jos pašalinimo, o nepavykus susitarti, - ją atlyginti arba pašalinti iki 2010-09-01;
2) pradėti dirbti arba visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį registruotis darbo biržoje;
3) pradėti mokytis arba įgyti specialybę, iki 2010-07-01 užsiregistruojant į konkrečią mokymo įstaigą arba dalyvaujant darbo biržos mokymo programose;
4) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.
Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-12-09 iki 2010-04-09.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį:
1) iki 2010-07-01 susitarti dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo arba jos pašalinimo, o nepavykus susitarti, - ją atlyginti arba pašalinti iki 2010-09-01;
2) pradėti dirbti arba visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį registruotis darbo biržoje;
3) pradėti mokytis arba įgyti specialybę, iki 2010-07-01 užsiregistruojant į konkrečią mokymo įstaigą arba dalyvaujant darbo biržos mokymo programose;
4) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Iš S. J. ir R. K. solidariai priteista 2780 Lt turtinės žalos atlyginimo S. Č..
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
S. J. ir R. K. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą automobilį, t.y. jie, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2009-09-189 14.00 val. iki 2009-09-30 17.00 val. iš garažo Nr. 13, esančio garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, pagrobė S. Č. priklausantį 2000 Lt vertės automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė prašo Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių S. J. ir R. K. paskyrimo. S. J., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams; R. K., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.
Prokurorė tvirtina, jog apylinkės teismas pagrįstai S. J. ir R. K. skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes abu nuteistieji teisiami jau trečią kartą už nusikalstamas veikas nuosavybei, niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, R. K. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Tai rodo, jog šių nuteistųjų visuomeninės nuostatos nesikeičia. Tačiau, nustatęs po vieną S. J. ir R. K. atsakomybę sunkinančią ir po vieną lengvinančią aplinkybę, teismas, prokurorės teigimu, nesilaikė Lietuvos Respublikos BK 61 str. reikalavimų ir nepagrįstai paskyrė bausmę arčiau minimalios sankcijoje numatytos šios bausmės ribos, kuri yra aiškiai per švelni.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, jog apylinkės teismas, taikydamas R. K. Respublikos BK 75 str. 1 d. nuostatas ir atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. R. K. praeityje darė tyčinius nusikaltimus nuosavybei. Atlikęs jam paskirtas laisvės atėmimo ir viešųjų darbų bausmes, bet neišnykus teistumui vėl padarė kelis tyčinius nusikaltimus nuosavybei. Tai, prokurorės tvirtinimu, rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirta bausmė neprivertė R. K. susimąstyti ir imtis priemonių keisti savo gyvenimo būdą, todėl daryti išvadą, jog bausmės tikslai pastarojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, apylinkės teismas neturėjo pagrindo.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistieji S. J. ir R. K. bei jų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.
Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistųjų S. J. ir R. K. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Tačiau, teisingai kvalifikavęs kaltininkų nusikalstamus veiksmus, apylinkės teismas pastariesiems paskyrė aiškiai per švelnias bausmes, o Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu atidėdamas R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegijos kasacinėje nutartyje 2k-7-576/2006, teismas skirdamas bausmę neturi teikti prioriteto nei vienai iš paminėtų aplinkybių.
Apylinkės teismas pagrįstai nuteistųjų S. J. ir R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog pastarieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje.
Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog S. J. ir R. K. padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei, t.y. įsibrovę į patalpą pagrobė automobilį. Taigi yra dvi nuteistųjų nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančios aplinkybės ir tai rodo didesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.
Bylos duomenims, S. J. ir R. K. praeityje jau buvo teisti už nusikalstamas veikas nuosavybei ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, o tai rodo ir didesnį nuteistųjų pavojingumo laipsnį. Be to pastarieji niekur nedirba ir nesimoko, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino.
Nustatęs tokias aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai S. J. ir R. K. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus jiems laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, nustatydamas paskirtų bausmių dydį, apylinkės teismas į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. įtvirtintas aplinkybes tinkamai neatsižvelgė ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio nuostatomis.
Kaip jau minėta, tiek nuteistųjų padarytas nusikaltimas, tiek jų asmenybės pasižymi didesniu pavojingumo visuomenei laipsniu, yra viena jų atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl skirti S. J. ir R. K. bausmes, artimas minimaliai sankcijoje nustatytai laisvės atėmimo bausmės ribai, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo. Kolegija sutinka, jog skiriant bausmę būtina atsižvelgti į tai, jog abu nuteistieji turi faktines šeimas, kuriose auga mažamečiai vaikai, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma lemiamu bausmės švelninimo kriterijumi. Juo labiau tokiu kriterijum negali būti teismo nurodytos aplinkybės, jog šie nuteistieji pripažįsta pareikštą civilinį ieškinį, atliko ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtas bausmes ir naujų nusikaltimų iki nuosprendžio priėmimo nepadarė. Juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pastarieji būtų atlyginę bent dalį nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos, nors nuo nusikaltimo padarymo jau praėjo beveik metai laiko.
Esant šių aplinkybių visumai, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas, skirdamas S. J. ir R. K. bausmes už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nepakankamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistųjų asmenybių pavojingumą ir paskyrė jiems aiškiai per švelnias bausmes. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas. S. J. ir R. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimesnės šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, teismas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą gali atidėti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo konkrečiu atveju duomenų, kad R. K. gali būti taisomas laisvėje, neizoliuotas nuo visuomenės, byloje nėra. Kaip jau minėta, šis nuteistasis praeityje buvo du kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, šį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai pastarojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esant šioms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų taikymas R. K. atžvilgiu naikintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti:
S. J., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-12-09 iki 2009-12-22.
R. K., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-12-09 iki 2010-04-09.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.