Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-04-09 · Byla Nr. ATP-148-185/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-09
Bylos Nr.
ATP-148-185/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00452-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-148-185/2014
Proceso Nr. 4-08-3-00452-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato tyrėjo Dariaus Petraičio (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu 2014-02-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 1 d. ir jai, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, skirtas įspėjimas su paimtų 20 pakelių cigarečių „Premjer“ ir 11 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, konfiskavimu.

M. M. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2014-02-18 apie 15 val., (duomenys neskelbtini), T. k., Panevėžio r., laikė akcizais apmokestinamas prekes – 20 pakelių cigarečių „Premjer“ ir 11 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bendros 227,85 Lt vertės (1,751 MGL), taip pažeisdama 2004-05-26 Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3. 1 2. Punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti 2014-02-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskiriant M. M. administracinę nuobaudą ATPK 163² str. 1 d. numatytos sankcijos ribose. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažymi, kad ATPK 30¹ str. numato mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Šiuo institutu realizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes. Sprendžiant dėl ATPK 30¹ str. taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Tuo tarpu apylinkės teismas, apeliantės nuomone, tokių aplinkybių 2014-02-19 nutarime nekonstatavo. Mano, kad senyvas amžius, nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, o yra lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 str. 10 d. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas yra konstatavęs, kad ATPK 163² str. įtvirtinta teisės norma yra siekiama apsaugoti teisėtą prekių, esančių akcizo objektu, apyvartą ir kartu apsaugant valstybės finansų sistemą. Teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių mano, kad apylinkės teismas nepilnai, nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes ir nepagrįstai M. M. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ nuostatas.

Atsikirtimo į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 163² str. 1 d. sankcija numato baudą pažeidėjui nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų su prekių konfiskavimu. M. M. už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirta švelnesnės rūšies nuobauda nei numatyta įstatymo sankcijoje – įspėjimas su cigarečių konfiskavimu.

Ginčo dėl šio pažeidimo padarymo nėra ir aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl M. M. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su ATPK 30¹ str. nuostatų taikymu, teigdama, kad apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė šią normą, nes byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjos naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę.

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgęs į tai, kad M. M. pripažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo, taip pat į tai, kad jai pažeidimo padarymo metu buvo 77 metai, t. y. atsižvelgęs į byloje nustatytas dvi pažeidėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 str. 1 ir 10 p., taip pat į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertinęs M. M. padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo motyvus ir aplinkybes, jos asmenybę - neteista, administracine tvarka nebausta, konstatavo, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti pasiekti M. M. už ATPK 163² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskiriant švelnesnės rūšies nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje – įspėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismas su apylinkės teismo motyvais ir sprendimu M. M. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir jai paskirti švelnesnės rūšies nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje visiškai sutinka ir konstatuoja, kad taikant šias nuostatas jokie įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Taigi įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, taip pat tai, kad M. M., būdama garbingo amžiaus (77 metų), administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą, M. M. elgesį po pažeidimo padarymo, jos turtinę padėtį, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu pažeidėjai paskirta nuobauda yra pakankama tiek kaip nubaudimo, tiek kaip prevencinė ir auklėjamoji priemonė.

Institucija skunde teigia, kad ATPK 30¹ str. 1 d. galima taikyti tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu ir remiasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011 yra pažymėjęs, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjo apeliacine tvarka ir jo įgaliojimai žemesnių teismų sprendimų atžvilgiu buvo šiek tiek kitokie. Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pasisakė, kad ATPK 30¹ str. apie jokias išskirtines aplinkybes nenurodama. Taigi ATPK 30¹ str. apie jokias skunde minimas išskirtines aplinkybes nenurodama, tuo tarpu, kaip jau minėta, ATPK 30¹ str. minimas aplinkybes apylinkės teismas nustatė. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ATPK 163² str. įtvirtinta teisės norma yra siekiama apsaugoti teisėtą prekių, esančių akcizo objektu, apyvartą ir kartu apsaugoti valstybės finansų sistemą, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Tokiai teismų praktikai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris pagal nustatytą kompetenciją nagrinėja apeliacine tvarka išnagrinėtas bylas ir keičia teismų sprendimus tik esant esminiams materialinės ir procesinės teisės pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-3-2011).

Taigi, atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p. teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato tyrėjo Dariaus Petraičio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus