Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ir, atlikusi formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, priėmė sprendimą už akių pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos priteisimo, esant ieškovės prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo ir atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2009 m. lapkričio mėn. atsakovas ir ieškovė sudarė žodinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui paskolinti 30000,00 Lt, o atsakovas įsipareigojo kuo greičiau grąžinti skolą. Ieškovė neseniai buvo grįžusi iš Didžiosios Britanijos, o atsakovui pinigų reikėjo skubiai, 2009 m. lapkričio mėn. ieškovė (duomenys neskelbtini) atsakovui perdavė 7500,00 svarų sterlingų, o atsakovas įsipareigojo grąžinti 30000,00 Lt skolą. Atsakovas ieškovei grąžino 17000,00 Lt, t.y. 2011-04-07 pervesdamas į ieškovės banko sąskaitą 8000,00 Lt, 2011-08-16 – 7000,00 Lt, 2012-03-23 – 2000,00 Lt. 2014 m. lapkričio mėn. atsakovas pasirašė pasižadėjimą, kuriuo pasižadėjo grąžinti Ieškovei 13000,00 Lt (3765,06 Eur) likusią skolą. Šiuo pasižadėjimu atsakovas ne tik patvirtino žodinės paskolos sutarties sudarymą, bet ir 7500,00 svarų sterlingų priėmimo - perdavimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pasirašytame pasižadėjime nėra nurodytas paskolos grąžinimo terminas, 2017-06-13 advokatė Kristina Lukauskaitė - Valatkė atsakovui išsiuntė pretenziją dėl 3765,06 Eur (13000,00 Lt) skolos grąžinimo R. B.. 2017-07-03 atsakovui siųsta pretenzija grįžo advokatei, kadangi siuntos atsakovui įteikti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki šios dienos nėra grąžinęs skolos ir ieškovei nėra kitos galimybės apginti savo pažeistas teises, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.

Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014).

Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad: „Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui." Remiantis šia teisės norma, tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip paskolos sutartis. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paskolos teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t.y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (Lietuvos Respublikos CK 6.65 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 430/2013). Lietuvos Respublikos CK 6.873 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs su ieškove (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis), atsakovas grąžino dalį sumos, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 3765,06 Eur skola (Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 3765,06 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-07-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 385,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų (85,00 Eur žyminis mokestis, 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos), ieškovės R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.