Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, susipažinusi su prokurorės Algidos Banienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteis­minio tyr­i­mo metu su­rinkta medžiaga, kurioje

S. A. M. E., gim. (duomenys neskelbtini), Egipto pilietis, egiptietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis privačioje mokykloje vokiečių kalbos mokytoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kal­ti­namas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. A. M. E. 2013 spalio 27 d. apie 4 val. Vilkaviškio rajone, Kybartų seniūnijoje, Sakalupio kaime, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Lieponos užkardos veikimo teritorijoje, Lieponos užkardos saugomo valstybės sienos ruožo kvadrate AE6 (bendrame su Rusijos Federacija kvadrate 11D), pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus – apeidamas pasienio kontrolės punktą, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, neturėdamas asmens tapatybės dokumentų, suteikiančių teisę pereiti valstybės sieną, pėsčiomis neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 str. 1 d.

- kaltinamojo S. A. M. E. parodymais (b. l. 19, 22-23), kuriuose savo kaltę jis pripažino. Paaiškino, kad 2013 m. spalio 12 d. iš Egipto atskrido į Maskvą, turėdamas tikslą patekti į Europos valstybę. Iš Maskvos nuskrido į Kaliningradą, ten nepažįstamas asmuo, kuris puikiai kalbėjo angliškai, jį nuvežė į butą, kuriame jis pragyveno 5 dienas. Po to asmuo, prisistatęs Roma, jį ir dar du asmenis, kurie buvo sulaikyti kartu su juo pareigūnų, automobiliu atvežė į kažkokį lauką ir liepė eiti tiesiai tris kilometrus. Roma nurodė, kad kartu važiavęs rusas, žino kelią ir kad jie nueis į Lietuvą. O jeigu norės į kitą Europos valstybę, tai turės patys susitvarkyti nuvykimą. Iš pradžių ėjo asfaltuotu keliu, o po to mišku apie 20 kilometrų, einant tris kartus perbrido upelį. Rusas ėjo pirmas ir rodė kelią, o jis ir indas ėjo paskui. Maždaug po 4 valandų kelionės rusas pasakė, kad čia Lietuva, čia Europa. Po to pastebėjo ryškias šviesas, baltus švyturėlius ir buvo sulaikyti pareigūnų. Savo pasą atėjęs į Lietuvą, ruso nurodymu suplėšė. Suprato, kad iš Rusijos į Lietuvą atvyko neteisėtai, nes neturėjo vizos;

- Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno G. B. parodymais (b. l. 13), kuriuose užfiksuota, kad 2013 m. spalio 27 d. apie 5 val. tarnybos metu iš pamainos vyresniojo gavo nurodymą vykti į Stanaičių kaimą, kur galimai slapstosi neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos į Lietuvą perėjęs asmuo. Nuvykus į nurodytą vietą, esančią Stanaičių kaimo ribose, Vilkaviškio r. sav., bendram kvadrate 11D pastebėjo tamsaus gymio asmenį. Įtariant, kad jis neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jį sulaikė. Minėtas asmuo nerišlia anglų kalba paaiškino, kad neteisėtai, pėsčiomis, ką tik, tai yra apie 4 val., perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos į Lietuvą. Jis prisistatė esantis Egipto pilietis, vardo ir pavardės nenurodė. Sulaikymo metu jokių dokumentų neturėjo, prieglobsčio neprašė, suprato, kad jo tikslas buvo atvykti į Europos Sąjungos valstybę ir čia įsidarbinti. Nuo šio asmens sulaikymo vietos matėsi einanti ištrypta žolės brydė – pėdsakų takelis, kuris tęsėsi iki Širvintos upės, kurios viduriu eina Lietuvos Respublikos-Rusijos Federacijos valstybių siena. Sulaikyto asmens rūbai buvo šlapi, todėl tikėtina, kad jis pėsčiomis, perbrisdamas minėtą upę, sieną perėjo neteisėtai;

- Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno V. K. tarnybiniu pranešimu (b. l. 8) , kuriame užfiksuota, kad 2013 m. spalio 27 d. apie 5 val. gavo pranešimą apie krūmuose besislapstančius tris asmenis, kuriuos pasieniečiai sulaikė Vilkaviškio r. sav. Stanaičių kaime. Buvo sulaikyti du tamsaus gymio asmenys, pasisakė esantys Egipto ir Indijos piliečiai, pas vieną jų buvo rastas Indijos Respublikos piliečio pasas Nr. K 5757633, išduotas C. A. K.. Pase nebuvo nei spaudo, nei vizos žyminčios teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką. Sulaikytų asmenų rūbai buvo šlapi, todėl tikėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjo per Širvintos upelį, kurio viduriu eina Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių siena;

- apžiūros protokolu (b. l. 9-12), kuriame užfiksuota, įvykio vieta Vilkaviškio r., Kybartų sen., Sakalupio k., Lieponos užkardos veikimo teritorijoje, kvadrate AE 6 (bendras kvadratas su Rusijos Federacija 11D). Įvykio vietoje Lietuvos Respublikos valstybės siena eina Širvintos upės senvage, kurios plotis yra 2 m, o gylis apie 1 m. Ant Širvintos upės senvagės kranto rasta žolėje brydė pagal žolės palenkimą vedanti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Nuo valstybės sienos rytų kryptimi už patrulio tako yra dirbamos žemės laukas, kuriame matosi avalynės pėdsakai. Pagal pėdsakų išsidėstymą galima teigti, kad jie palikti trijų asmenų, kadangi avalynės pėdsakai yra skirtingo dydžio bei skirtingo reljefinio rašto. Pagal avalynės pėdsakų išsidėstymą, pėdsakai veda į Lietuvos Respublikos gilumą. Avalynės pėdsakai išveda į žvyruotą lauko kelią, kuris veda link pasieniečių stebėjimo bokšto;

- pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 38), iš kurios matyti, kad S. A. M. E. nėra teisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sienos.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad S. A. M. E. kaltė padarius jam in­kri­mi­nuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Ka­dangi kal­ti­na­masis kirto valstybės sieną išvengdamas pa­sie­nio patikrinimo bei netu­rė­da­mas jokių tei­sėtą sienos perėjimą patvirtinančių dokumentų, jo veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 291 str. 1 d.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltina­ma­jam skir­ti 51 paros arešto bausmę. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džiamuo­ju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 40).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­nį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), Lietuvoje teistas ne­buvo. Jo at­sakomybę leng­vinanti aplinkybė, kad prisi­pažino padaręs nu­sikalstamą veiką ir nuo­šir­džiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). At­sa­ko­mybę sun­ki­nan­čių ap­lin­kybių nė­ra. At­si­žvelg­da­mas į šias aplin­ky­bes, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas spren­džia, kad prokurorės siūloma bausmė – areš­tas, ku­rio trukmė nu­statytina mažesnė negu bausmės vidurkis, yra tinkama bausmė kaltina­ma­jam (BK 61 str.).

Kaltinamojo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 27 d. įskai­ty­tinas į bausmę (BK 66 str.).

Kadangi kaltinamajam skiriamo trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmės trukmė neviršija at­bū­to suėmimo lai­ko, pri­pažintina, kad jis baus­mę atliko. Kardo­moji priemonė kal­ti­na­majam – suė­mi­mas – panaikintina (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 309 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

S. A. M. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 291 str. 1 d., ir nuteisti jį 51 (penkiasdešimt vienos) paros areštu.

Taikyti BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – areštą 34 (trisdešimt keturioms) paroms.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaičius S. A. M. E. laiki­name su­­­lai­­­ky­me ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. spalio 27 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d., pripa­žin­ti jį bausmę atlikusiu.

Kardomąją priemonę S. A. M. E. – suėmimą – panaikinti.

Išaiškinti S. A. M. E., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Laz­di­jų rajo­no apylinkės teismui prašymą reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus pra­šy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­domas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskundžiamas.