Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo K. V. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad mirus tėčiui motina Z. T. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nors ji toliau liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, prižiūrėjo žemę. Po tėčio mirties liko jo asmeniniai daiktai, baldai ir santuokoje įgytas namas su žeme, kurį motina visą laiką prižiūrėjo ir ten gyveno iki savo mirties.

Liudytojai G. K., D. S. ir V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįstą pareiškėją ir suinteresuotą asmenį bei pažinojo jų mirusius tėvus. Nurodė, kad mirus tėvui K. T. motina Z. T. ir toliau liko gyventi name (duomenys neskelbtini), rūpinosi namu, tvarkėsi žemę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Z. T. (buv. V.) ir K. T. susituokė (duomenys neskelbtini) Švėkšnos metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 375) (el. byla, b. l. 37). Mirties liudijimas patvirtina, kad K. T., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 7). Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 5-6). Z. T. ir K. T. susilaukė dviejų vaikų V. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir K. V. T., gim. (duomenys neskelbtini)(gimimo liudijimai, el. byla, b. l. 8-10). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais esančiais (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, registruotas Z. T. vardu, tačiau įgytas santuokoje (el. byla, b. l. 12-14). Po K. T. Testamentų registro išrašo duomenimis palikimo priėmimo, atsisakymo ar pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų nėra registruota (el. byla, b. l. 16).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. redakcijos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog po sutuoktinio K. T. mirties sutuoktinė Z. T. faktiškai priėmė palikimą, nes visi kilnojamieji daiktai po sutuoktinio mirties liko jos žinioje, ji jais naudojosi, prižiūrėjo, toliau iki savo mirties gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už namą, patvirtina pareiškėjos pateikti įrodymai (sąskaitos už elektrą ir dujas ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, atsiskaitymo knygelės duomenys (el. byla, b. l. 23-26, 38)) (CPK 178, 186, 197 straipsniai.). Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad Z. T. priėmė palikimą po sutuoktinio K. T. mirties, kadangi paliktą turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame neprieštaravo pareiškimui, prašė ji tenkinti. Pareiškėjos prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos valstybei, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.