- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-302-81-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 61-1-1370-2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Romas Aikevičius, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- D. G.
- Civilinis ieškovas
- D. B.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-81/2009
2009m. birželio 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nuteistajam D. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK /182 str. 1 d. padarymą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 63str. 1 d., 3d., 65str. 1d. 1 p., taikant bausmių visiško sudėjimo principą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2006 10 12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė (pakeista į 90 parų areštą) ir 2500 Lt bauda, ir skirta galutinė 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 2500 Lt bauda.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 2d., 65 str.1d. 1p., prie paskirtos 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 2500 Lt baudos, visiškai pridėta 2006 08 29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – 2125,00 Lt bauda (pakeista į aštuonias paras arešto), ir skirta galutinė 9 (devynerių) mėnesių ir 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo subendrinta bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 2500,00 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2009 m. kovo 31 d.
Iš D. G. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. B. a.k(duomenys neskelbtini) priteista 2600 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai litų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. už nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d. padarymą nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 25d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose (duomenys neskelbtini), iš D. B. paėmė 3600 Lt už pažadėtus pagaminti medinius langus iki 2006 10 02, tačiau langų nepagamino, pinigų D. B. negrąžino ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – D. B. priklausančius pinigus sumoje 3600 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. B. 3600 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-03-31 nuosprendį, sušvelninti paskirtą bausmę, nes teismas be pagrindo nepripažino lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, mažametį vaiką, prižiūrėjo sergančią mamą, kurios šiuo metu nėra kam prižiūrėti, pats yra silpnos sveikatos. Jis iš dalies atlygino padarytą žalą, išėjęs į laisvę stengsis kuo greičiau atlyginti likusią žalą.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Apeliantas nuteistasis D. G. kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau – LR BPK/ 320 str. 3 d., nagrinėja apeliacinį skundą neišeidama už skundo ribų.
LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Paskirtoji bausmė turi būti adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, pavojingumui, o kartu ir nuteistojo pavojingumui bei pakankama įgyvendinti bausmės tikslus, realizuoti teisingumo principą, t.y. nuteistajam turi būti paskirta teisinga bausmė.
Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. G., atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka. Teismas D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam dalį žalos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde D. G. nurodo, jog teismas be pagrindo nepripažino lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas individualizuotą bausmę nuteistajam D. G., motyvuotai nenustatė baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudaro dvi privalomosios dalys – prisipažinimas padarius nusikaltimą bei nuoširdus gailėjimasis. Taigi, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Svarbu, jog kaltininkas laisva valia pripažintų padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertintų savo elgesį ir stengtųsi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis gali būti teismo pripažįstami atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu kaltininkas prisipažino ir gailisi ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje galima konstatuoti, kad D. G. neprisipažino padaręs nusikaltimą. Šią aplinkybę patvirtina įtariamojo apklausos protokolai (b.l. 27-29, 32-33, 36), kurių metu nuteistasis D. G. nurodo skirtingas aplinkybes. D. G. kaltu prisipažino tik teisiamajame posėdyje. Todėl teismas prisipažinimo teisiamojo posėdžio metu pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes prisipažinimas nelaikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tais atvejais, kai kaltininkas aiškindamas apie įvykį neigia esmines įvykio aplinkybes, arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų.
Nuteistasis LR BK 27 str. 1 d. nustatyta tvarka yra nusikaltimų recidyvas, padarė tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, ir siekiant užtikrinti tinkamą bausmės individualizavimo tikslų įgyvendinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę D. G..
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatydamas paskirtosios bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi aukščiau nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54str. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, teistas, nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų, atsižvelgė į lengvinančią aplinkybę, kad atlygino nukentėjusiajam dalį žalos. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad neatliktos kitais nuosprendžiais paskirtos bausmės.
Už nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d. padarymą, teismas nuteistajam skyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kai tuo tarpu šio straipsnio sankcijoje nurodytas laisvės atėmimo bausmės terminas iki 3 (trejų) metų. Ši bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir nėra aiškiai per griežta.
Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog iki suėmimo išlaikė mažametį vaiką, prižiūrėjo sergančią mamą, kurios šiuo metu nėra kam prižiūrėti, pats yra silpnos sveikatos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo manyti, kad tik kaltinamasis išlaiko mamą ar kad jis vienintelis išlaiko vaikus ir juos prižiūri. Priešingai, 2002m. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl vengimo išlaikyti sūnų. Byloje esantys duomenys tik patvirtina, kad nuteistojo D. G. mamai nustatytas darbingumo lygis yra dvidešimt procentų, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad tik nuteistasis prižiūri mamą. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis ilgą laiką buvo paieškomas, išduotas Europos arešto orderis, kas nepatvirtina, kad D. G. vienintelis prižiūrėjo mamą. Tai, kad D. G. nustatytas 2 tipo cukrinis diabetas, nepatvirtina aplinkybės, jog jis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybę, jog jis vienintelis išlaiko ir prižiūri savo vaikus, paneigia byloje pateikti duomenys apie tai, jog nuteistasis niekur nedirba.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2009-03-31 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. G. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus. Teisinio pagrindo bausmę švelninti nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.