Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-259-503/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-01
Bylos Nr.
1-259-503/2014
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-0878-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Kaltinamasis
G. A.
Nukentėjusysis
A. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-259-503/2014(Proceso Nr. 1-15-1-0878-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.; (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant N. Dargytei, dalyvaujant prokurorui J. G., kaltinamajam G. A., jo gynėjui adv. R. Mikulskui, nukentėjusiajai A. A., jos atstovei V. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. A. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2012-10-09 apie 20.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą su savo žmona A. A., ranka sugriebė už pastarosios rankos, pargriovė nukentėjusiąją ant žemės, du kartus trenkė šiai per veidą, smaugė, padarydamas A. A. odos nubrozdinimus veido kairėje pusėje skruostikaulio projekcijoje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, smakro kairėje pusėje, kaklo viršutinėje dalyje dešinėje pusėje ties apatinio žandikaulio kraštu, poodines kraujosruvas kairio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairio riešo nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus II-o delnakaulio pagrindo projekcijoje, dešinio žasto viršutinio-vidurinio trečdalių riboje išoriniame paviršiuje ir vidiniame paviršiuje, dešinio žasto apatinio trečdalio vidinio-užpakalinio paviršių riboje, dešinio dilbio viršutinio-vidurinio trečdalių riboje vidiniame paviršiuje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje blauzdikaulio šiurkštumos projekcijoje, kas vertinama nežymų sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. A. neprisipažino kaltu, mušdamas nežymiai sužalojęs A. A.. Iš esmės paaiškino, atsakė, kad kaltinime nurodytu laiku A. A. buvo jo žmona, jie pragyveno apie 12 metų, turi du mažamečius vaikus, 11 metų sūnų ir 6 metų dukrą, o santuoka įregistruota 2008 metais. Jie gyveno name, esančiame Švarioji g. 9, Vilniuje. Namas priklauso jam pagal dovanojimo sutartį. Konfliktai su žmona prasidėjo maždaug prieš metus, kai jis uždrausdavo vaikams kažko daryti. O jo žmona atvirkščiai sakė vaikams jo neklausyti. Šiuo metu jis su A. A. išsiskyręs. Tačiau pieš santuokos nutraukimą A. pasamdė advokatą, kuris surašė taikos sutartį, pagal kurią didesnė turo dalis turi atitekti jai. Jis su tokia sutartimi nesutiko. Tada A.pradėjo viską ką jis sako įrašinėti į diktofoną. Galiausiai 2012-10-09 vakare, A. grįžo namo po darbo. Ji lanko kažkokius šokių užsiėmimus, todėl iš karto pradėjo ruoštis išeiti į šokius. Jų dukra paprašė jos niekur neeiti. Dėl to A. supyko, pradėjo jam reikšti pretenzijas, kad jis primokė dukrą. Nuo to prasidėjo konfliktas. A. pradėjo jį įžeidinėti, po to atnešė diktofoną ir pradėjo įrašinėti ką jis sakė, kišo diktofoną jam į veidą. Jis iš A. atėmė diktofoną. Dėl to A. stipriai supyko, jai prasidėjo isterija. Ji pradėjo klykti, draskytis, rankomis mušti jam per veidą. Gindamasis, jis kelis kartus sugriebė jai už rankų, riešų, neleisdamas draskytis. A. paleidus, ši sviedė stovėjusią salone ant stalo taurę į virtuvę, po to sudaužė lekštę su maistu, norėjo mesti barometrą. Po to A. griebė tuščią butelį nuo alaus, kurį buvo išgėrusi, ir norėjo mesti į jį. Jis iš jos atėmė šį butelį. Po to A. metė šiukšlių kibirą ant žemės. A. prasidėjo nevaldoma isterija. Jis išsigando. Todėl ir tikslu save ir vaikus apsaugoti sugriebė A. rankas, paguldė ją ant grindų. Kelis kartus A. pavyko išsilaisvinti, nes ši stipriai priešinosi, nagais ji apdraskė jam kaklą. Kai ji nusiramino, jis ją paleido. J. A. nemušė, nesmaugė, ji pati nagais apdraskė sau veidą, kai jis ją laikė.

Teisiamojo posėdžio metu A. A. iš esmės paaiškino, kad G. A. buvo jos vyras. Kartu jie gyveno 12 metų. Jie turi du mažamečius vaikus, 11 metų sūnų ir 6 metų dukrą. Šiuo metu jos su G. santuoka nutraukta. Jos vyras G. A. prieš ją smurtavo ir anksčiau. Dėl to ji niekur nesikreipė, nes nenorėjo viešumo. Ji užsiminė apie skyrybas, G. paprašė palaukti, nes jam buvo sunku su pinigais, jis tik pradėjo naują verslą. Ji sutiko. Per šį laiką G. sutvarkė finansinius reikalus, kad jai nieko neatitektų po skyrybų. Jis sakė vaikams, kad neleis naudotis jo pirktais daiktais, kad nemokės už darželį, kurį lanko dukra. 2012-10-09 apie 20.00 val. ji po darbo sugrįžo namo, nuėjo į virtuvę valgyti. G. A. taip pat buvo virtuvėje, pradėjo ją įžeidinėti. Jos rankinėje buvo diktofonas. Šis jos darbo įrankis, nes ji dirba logopede. Ji pradėjo įrašinėti ką sakė G.. G. pamatęs diktofoną puolė jį iš jos atimti. G. A. užlaužė jai kairę ranką, suko ranką ir atėmė diktofoną. G. A. pradėjo trinti įrašus. Ji prašė netrinti įrašų, nes ten buvo 5 įrašai, susiję su jos darbu. Bet G. vis tiek viską ištrynė. Po to jis ranka sudavė jai per veidą, sugriebė ją už kaklo, už rankos, tempė ją prie terasos durų. G. A. pargriovė ją ant grindų, atsisėdo jai ant pilvo, nestipriai smaugė. Atbėgo jų vaikai, ji paprašė paskambinti seneliams, kad šie iškviestų policiją. Atsakė, jog ji lankė sportinių šokių užsiėmimus, tačiau šį vakarą ji jau buvo grįžusi iš šių užsiėmimų, todėl nesiruošė išeiti į šokius; vakarieniaudama išgėrė butelį alaus; ji jokių daiktų tą vakarą namuose nemėtė, nedaužė, neketino į G. mesti, o taurė buvo numesta, sudužo, šiukšliadėžę ištarukė dukra, kad surinkti šiukšles. Be to, puodą pats G. ant žemės numetė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Š. iš esmės paaiškino, kad A. A. jos dukra. Ji su vyru J. Š. žinojo, jog dukros šeimoje santykiai blogi. 2012-10-09 vakare suskambėjo telefonas, atsiliepė vyras Juozas. Anūkas Vilius pasakė, kad tėtis (Gintaras) muša mamą (A.), ir kad senelis Juozas atvažiuotų. Vyras (Juozas) susiruošė važiuoti pas A., jai pasakė, kad paskambintų, praneštų policijai. Tai ji ir padarė. Po to vyras parsivežė anūkus. Anūkė verkė, jai sakė, kad tėtis mušė mamą, kad buvo baisu. Atsakė, kad anksčiau mačiusi A. su mėlynėmis, tačiau ši buvo nuolanki, slėpdavo buvusius konfliktus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. Š. paaiškino, kad A. A. yra jo dukra. Ji su savo šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jo dukros vyras G. labai turtingas žmogus. Jis anksčiau girdėjęs kaip G. įžeidinėjo jo dukrą. Jis mano, kad jų nesutarimai prasidėjo seniai, o paskutinius du metus šie konfliktai padažnėjo. A. apie konfliktus šeimoje niekada nepasakojo, tik paskutiniu metu ji pradėjo sakyti, kad G. naudoja prieš ją fizinę jėgą. 2012-10-09 apie 20.00 val. paskambino jo anūkas V. A. ir pasakė, kad tėvas sumušė mamą. Jo žmona iškvietė policiją. Jis nuvažiavo pas dukrą į namus. Jam atvažiavus, namo duris atrakino anūkas, A. ir G. stovėjo prie baro ir barėsi. A. veidas buvo kruvinas. G. atrodė be smurto žymių. Po kurio laiko G. nuėjo į vonią, stovėdamas prie veidrodžio, kažką darė sau prie gerklės, lyg tai nagais norėjo apdraskyti sau gerklę, tačiau šiam kraujas nebėgo. Jis tai matė pro praviras vonios duris. Jam bebūnant, visą laiką G. žemino jo dukrą, sakė, kad ši ubagė. Jam paklausus, kas įvyko, G. atsakė, kad jį užpuolė A. ir jį mušė, jis A. nieko nedarė. Be to, atsakė, kad jis matė, jog A. ir G. namuose, virtuvėje buvo pridaužyta indų; anūkai verkė, buvo susijaudinę, nepamena, ką šie sakė. Po to namuose anūkė sakė, kad tėtis mušė mamą, jog ši norėjo apginti mamą, tačiau ją atstūmė, ši verkė. Be to, atsakė, kad anksčiau matęs A. su mėlynėmis, anūkė sakiusi, kad tėtis dažnai skriaudžia mamą, tačiau A. nesiskųsdavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. G. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. Apie 2012-10-09 apie 23.10 val. įvykį A.namuose nepamena, nes seniai tai buvo, be to buvę daug įvykių. Teismas vadovaudamasis LR BPK 276 straipsniu pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus, kad jis 2012-10-09 apie 23.10 val. dirbo su patruliu A. S.. Iš Vilniaus apskr. VPK OVS gavo pranešimą, kad Švarioji g. 9, Vilniuje, vyras sumušė žmoną. Atvykus į įvykio vietą, kreipėsi A. A. su pranešimu apie tai, kad apie 20.00 val. jos vyras G. A. sukėlė konfliktą, sumušė ją. A. A. paaiškino, kad jos vyras jai apdraskė veidą, trenkė per rankas. G. A. paaiškino, kad žmonos nemušė, kad ji pati sukėlė konfliktą, apdraskė jam kaklą, virtuvėje sudaužė taurę, ketino sudaužyti kitus indus, provokavo jį, įrašinėjo į diktofoną jų aiškinimąsi. Nuo sutuoktinių alkoholio kvapas jaučiamas nebuvo. Aplinka buvo tvarkinga, išskyrus virtuvės. Virtuvėje buvo sudaužyta taurė. G. A. kaklas buvo apdraskytas. Ant A. A. rankų buvo matomos mėlynės ir apdraskytas veidas. Name buvo du mažamečiai vaikai. Dar name buvo G. A. tėvas ir A. A. tėvas. Kadangi sutuoktiniai kaltino vienas kitą smurtu panaudojimu, todėl tolimesniam aiškinimuisi jie buvo pristatyti į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 policijos komisariatą. Jų vaikus paėmė A. A. tėvas. Atsakė, kad šie paaiškinimai teisingi. Be to nepamena, ar ant G. A. veido, kaklo buvo bėgantis kraujas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. A. iš esmės paaiškino, kad jo sūnus G. A. su žmona ir vaikais gyvena name adresu (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu sūnus pradėjo jam sakyti, kad jo šeimoje vyksta konfliktai. 2012-10-09 vakare jam paskambino A. A. ir paprašė atvažiuoti, nes namuose triukšmas. Vėliau paskambino anūkas V., tačiau šis jam nieko nesakė. Kai jis atvažiavo pas sūnų, buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Jis kartu su policijos pareigūnais įėjo į namą. Name buvo viskas išversta, išmėtytos šiukšlės, sudaužyti indai. A. buvo isterijos būsenoje, prisipažino, kad sudaužė taurę. A. buvo stipriai susijaudinusi, sakė pareigūnams, kad Gi. ją puolė. G. A. aiškino, kad A. nemušė. Jis ant A., G. smurto žymių, sužalojimų nepastebėjo. Gintaras prašė išvesti vaikus į kitą kambarį. A. atvirkščiai reikalavo, kad vaikai būtų apklausti. Policijos pareigūnai paprašė A. ir G. važiuoti į Vilniaus m. 3-čią policijos komisariatą tolesniam aiškinimuisi. Išeidama iš kambario, A. puolė jį (liudytoją) iškreiptu veidu, nagais. Jis užstatė ranką, jo A. nelietė. A. nesivaldė visiškai, jai buvo isterijos priepuolis.

Specialisto išvadoje Nr. G 881/13(01) nurodyta, kad A. A. padaryta odos nubrozdinimai veido kairėje pusėje skruostikaulio projekcijoje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, smakro kairėje pusėje, kaklo viršutinėje dalyje dešinėje pusėje ties apatinio žandikaulio kraštu, paveikus aštriabriauniu daiktu ar įrankiu; poodinės kraujosruvos kairio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairio riešo nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus II-o delnakaulio pagrindo projekcijoje, dešinio žasto viršutinio-vidurinio trečdalių riboje išoriniame paviršiuje ir vidiniame paviršiuje, dešinio žasto apatinio trečdalio vidinio-užpakalinio paviršių riboje, dešinio dilbio viršutinio-vidurinio trečdalių riboje vidiniame paviršiuje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje blauzdikaulio šiurkštumos projekcijoje, paveikus kietais bukais daiktais. A. A. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu, pagarsinti liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duoti paaiškinimai, kad pastaruoju metu jis daugiau gyvena pas senelius adresu Juodasis kelias. Jis labai myli ir mamytę ir tėvelį. 2012-10-09 vakare iš darbo sugrįžo mama A. ir tėtis iš karto pradėjo mamą įžeidinėti negražiais žodžiais (tiksliai dabar neatsimins). Mama pradėjo tai įrašinėti į diktofoną. Tada tėvas supyko, griebė mamą už rankų ir pradėjo mušti. Įvykis prasidėjo virtuvėje, tuo metu ir jis ten buvo. Po to nutempė prie durų ir pargriovė ant grindų svetainėje. Ir tada mama paprašė paskambinti seneliui. Jis paskambino. Senelis iškvietė policiją. Jo mama juo labiau rūpinasi negu tėvas. Tėvelis labai retai vartoja alkoholinius gėrimus šiuo metu, anksčiau dažniau (t., b. l. 32, 33).

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu, pagarsinti liudytojos G. A. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duoti paaiškinimai, kad iš tikrųjų tarp tėvo ir mamos vyko konfliktas. Pirmas pradėjo jos tėvelis, datos ji nepasakys. Mama vakare grįžo namo ir tėtis pradėjo ją įžeidinėti negražiais žodžiais. Po to mamytę laikė už rankos, kita ranka pradėjo mušti. Pargriovė ant žemės. Ji (Goda) tuo metu buvo kambaryje. Ji labai išsigando. Jos brolis paskambino seneliui. Ar buvo tą vakarą jos tėvelis girtas ji nežino. Ji labai myli mamą.

Policijos pareigūno A. S. tarnybiniame pranešime (t.1, b.l. 8, 9) nurodyta, kad jis atvykęs į įvykio vietą pastebėjo ant A. A. veido, rankų smurto požymius (nubrozdinimus, mėlynes).

Policijos pareigūno G. G. tarnybiniame pranešime (t.1, b.l. 11- 13) nurodyta, kad jis atvykęs į įvykio vietą pastebėjo ant G. A. kaklo smurto požymius (įdrėskimą).

Nenustatyta, kad aukščiau nurodyti nukentėjusioji A. A., V. Š., J. Š., G. G., V. A., G. A. dėl kokių tai aplinkybių galėjo apkalbėti kaltinamąjį. Šių asmenų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, aiškūs, vieni kitiems ir aukščiau aprašytiems rašytiniams duomenis, o būtent: A. S. tarnybiniame pranešime ir specialisto E. B. nurodytoms aplinkybėms, neprieštarauja. Minėtų asmenų vieni kitus papildantys paaiškinimai neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Be to nenustatyta, kad nepilnamečiai V. A., G. A. linkę sugalvoti netikras aplinkybes. Pagal tai teismas sprendžia (vertina), kad aukščiau išvardintų asmenų paaiškinimai yra kaltinamojo G. A. kaltės įrodymai.

Nenustatyta priežasties netikėti A. S. tarnybiniame pranešime, specialisto E. B. išvadoje nurodytoms aplinkybėms. Nenustatyta, kad šie rašytiniai duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Šie duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl šiuos rašytinius duomenis teismas taip pat vertina kaltinamojo G. A. kaltės įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs aukščiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, - pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta G. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl A. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo. A. A., V. A., G. A. paaiškinimai neabejotinai įrodo, kad G. A., darydamas šį nusikaltimą, suvokė pavojingą nusikaltimo pobūdį ir norėjo taip veikti, kryptingais, nuosekliais veiksmais padarė šį nusikaltimą. G. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę.

G. A. argumentai, pateikta rašytinė medžiaga, kuriais jis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą neįtikinantys. Jo argumentai, jog A. A. jį užpuolė, sužalojo, o jis tik gynėsi nepagrįsti jokiais patikimais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamojo posėdžio metu P. A. teismui nenurodė, jog jis matė ant G. A. kokius tai smurto požymius. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. Š. paaiškino, jog Gintaras atrodė be smurto žymių. Po kurio laiko Gintaras nuėjo į vonią, stovėdamas prie veidrodžio, kažką darė sau prie gerklės, lyg tai nagais norėjo apdraskyti sau gerklę, tačiau šiam kraujas nebėgo. Jis tai matė pro praviras vonios duris. Gi ir liudytojų V. A., G. A. minėti paaiškinimai aiškiai rodo, kad smurtą vartojo tik G. A. A. A. atžvilgiu.

G. A. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. A. anksčiau neteistas, baustas už administracinius teisės pažeidimus, psichiatrijos ligoninėse neišgydė, į narkologijos įskaitą neįrašytas (t.1, b.l. 107-173).

Skirdamas G. A. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog jis oficialiai dirba, nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau neteistas. Pagal šias aplinkybes bei vadovaudamasis LR BK 55 straipsniu, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant G. A. laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė A. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidas, - turėtas išlaidas atstovės advokatės paslaugoms apmokėti (t. 1, b. l. 201-209).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus. Pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo G. A. kaltė padarius nukentėjusiosios A. A. atžvilgiu nesunkų nusikaltimą, nesukėlusį jai pasekmes su išliekamaisiais reiškiniais. Teismui nekyla abejonių, jog A. A. dėl G. A. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. A. A. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 20000 Lt. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas, sukeltas G. A. nusikaltimu A. A. pasekmes, ir įvertinęs tai, kad A. A. nepateikė ieškinio argumentui dėl ilgalaikių pasekmių pagrįsti patikimų įrodymų, sprendžia, kad 20 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to A. A. ieškiniui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kad G. A. turtinė padėtis labai gera, jis gauna dideles pajamas. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad priteistina A. A. iš G. A. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250, 6.263 straipsniai).

Nukentėjusioji A. A. teismui pateikė vietinio mokėjimo nurodymą (t. 2, b. l. 33) už atstovės advokatės V. N. atstovavimą teisme, jog už advokatės pagalbą jai sumokėjo 1200 Lt.

Pagal LR BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidą, skirtas mokėti vertėjui, o pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.

Pagal LR BPK 107 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo G. A. turtinė padėtis bloga, bei į tai, kad jis dirba, taip pat atsižvelgiant į ieškinio surašymo sudėtingumą, apimtį, jog ieškinys grindžiamas rinktais rašytiniais įrodymais, teismo posėdžių skaičių, kuriuose dalyvavo nukentėjusiosios atstovė, sprendžia, kad A. A. apmokėtos išlaidos už atstovės advokatės dalyvavimą procese pripažintinos proceso išlaidomis ir iš G. A. išieškotina A. A. naudai 1200 Lt proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-305 straipsniais, 307-308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

pripažinti G. A. kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų sveikatos sutrikdymą ir už tai jį nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu.

G. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o jam įsiteisėjus panaikinti.

G. A. bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Patenkinti nukentėjusiosios A. A. civilinio ieškinio dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dalį. Priteisti iš G. A. 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. A. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį netenkinti.

Nukentėjusiosios A. A. prašymą priteisti 1200 Lt, - turėtas proceso išlaidas, patenkinti visiškai. Priteisti nukentėjusiajai A. A. iš kaltinamojo G. A. 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Petraitis