Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. C. (G. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. C. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo G. C. priteista 150 Eur turtinės ir 2 896 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai H. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis G. C. apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl jo kaltės, įrodymų įvertinimo, taip pat pripažintos įrodyta jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Apeliantas tik prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis prašo taikyti BK 64 str., tačiau kadangi tai siejama su prašymu sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu, akivaizdu, kad apeliantas prašo taikyti jam BK 64¹ str. Vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija bylą ir priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo G. C. apeliaciniame skunde.

Apeliacinio skundo argumentus dėl BK 64¹ str. nuostatų taikymo G. C. atžvilgiu teisėjų kolegija atmeta.

BK 64¹ str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad šio straipsnio 1 d. nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. BK 64¹ str. nuostatos taikomos tik esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra BK 64¹ str. numatytų sąlygų visumos, kurioms esant būtų galima taikyti šio straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistojo G. C. baudžiamoji byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. ši byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, taip pat joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. G. C. baudžiamoji byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, tai ir negalėjo būti padaryta, kadangi G. C. buvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., padarymu už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę, o tai pašalina teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso, pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybę (BPK 418 str. 1 d., 426 str. 1 d., 273 str. 1 d.). Todėl, nors nuteistasis ir prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nesant visų būtinų BK 64¹ str. numatytų sąlygų, sumažinti jam Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu nėra teisinio pagrindo.

Bylą išnagrinėjusi apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta pagrįsta bausmė.

Skiriant G. C. bausmę teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Nors teismas pagrįstai netaikė G. C. BK 64¹ str. nuostatų, tačiau nuteistojo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas pažymėjo, kad jis net ir turėdamas realią galimybę bėgti ir slėptis, nuo tyrimo nesislėpė, viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo parodymų nekeitė. Teismas taip pat nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kadangi, nors G. C. yra konstatuotas priklausomybės alkoholiu sindromas, be to, jis ir neneigia stotelėje kartu su nukentėjusiuoju gėręs alų, tačiau teismas padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo girtumą. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, taip pat ir į duomenis apibūdinančius G. C. asmenybę, jog jis teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, gydytas psichiatrinėje ligoninėje, jam konstatuotas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, diagnozuotas priklausomybės sindromas. Labai sunkų nusikaltimą, t. y. nužudymą, G. C. padarė būdamas recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Nusikaltimas baigtas, dėl ko kilo, neatstatomi padariniai. Nors teismas nustatė, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, tačiau įrodyta, kad nuteistasis prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą vartojo labai intensyviai, sudavė jam daugybę smūgių, po to paliko nukentėjusįjį nusikaltimo vietoje net nebandydamas suteikti jam jokios pagalbos. Visos šios aplinkybės parodo tikrąjį padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, atsižvelgęs į tai, kad G. C. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo atimta nukentėjusiojo gyvybė, taip pat įvertinęs jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (nustatyta atsakomybę lengvinanti atsakomybė, žalodamas nukentėjusįjį kaltinamasis nenaudojo jokių grėsmingų įrankių), bei tai, jog jis yra 9 kartus teistas, šį nusikaltimą padarė paleistas iš laisvės atėmimo vietos praėjus tik kiek daugiau nei mėnesiui, iš teistumų duomenų matyti, kad nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja, tai rodo, jog išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nusikalsti, taip pat įvertinęs BK 56 str. nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, jog G. C. bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos vidurkiui. Kolegijos nuomone, nuteistajam G. C. paskirta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui, tačiau už jį netgi mažesnė, negali būti laikoma aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. C. (G. C.) apeliacinį skundą atmesti.