Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., E. M., antstolis Artūras Auglys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-07-16 gautos Gyventojų registro duomenų tvarkytojo pažymos apie asmens duomenis, kuriose nurodyta, kad E. M. ištekėjusi, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinis A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turi nepilnametį vaiką – A. M., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis Artūras Auglys vykdo Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą 2014-09-08 vykdomąjį dokumentą Nr. A2.9-1846-537/2014 dėl 115,85 Eur (400 Lt) skolos iš skolininko A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškojimo, trečios eilės išieškotoja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas A. M. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su E. M.. Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai teisme nėra pradėję bylos dėl santuokos nutraukimo. VSDFV duomenimis nustatyta, kad skolininkas negauna pajamų, tačiau jo sutuoktinė E. M., gauna darbo užmokestį iš UAB „T.“.

Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad skolininkas A. M. asmeninės nuosavybės teise, jam priklausančio įregistruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų, per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nėra galimybės išieškoti visos skolos sumos iš skolininko gaunamų pajamų, kadangi jokių pajamų skolininkas negauna, t. y. skolininkas neturi pajamų prievolės įvykdymui, todėl nustatytina skolininkui priklausanti turto dalis bendrame turte su sutuoktine E. M..

Kadangi sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nebuvo nustatytos, antstolis neturėjo galimybės iš skolininko išieškoti išieškotojai skolos, nes skolininkas pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą neturi (vykdomoji b.l. 46), o skolininko sutuoktinė gavo darbo užmokestį iš UAB „T.“ (vykdomoji b.l. 45), todėl antstolis 2019-04-11 areštavo E. M. darbo užmokesčio dalį, 25 procentus darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, viršijančių vieną minimalią mėnesinę algą ir 10 procentų, darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, neviršijančių vienos minimalios mėnesinės algos (vykdomoji b.l. 51) ir išieškotojai pasiūlė kreiptis į teismą dėl sutuoktiniams priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje – skolininko sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje (vykdomoji b.l. 74).

CPK 664 straipsnyje yra nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Nagrinėjamu atvejui, sutinkamai su CPK 664 straipsnio 2 dalimi išieškojimas yra nukreiptas į pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, kas laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Įstatymas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko turto dalį, kad būtų galima išieškoti. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas, t.y. E. M. pajamos iš darbo užmokesčio ar kitos jam prilygintos pajamos, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Gyventojų registro duomenų tvarkytojo į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, jog skolininkas A. M. ir jo sutuoktinė E. M. turi nepilnametę dukrą A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (LR CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Vaikų interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad skolininko sutuoktinė iš gaunamų pajamų turi pareigą išlaikyti savo turimą nepilnametę dukrą, nes tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir šios pareigos atsisakyti negalima, pareiškėjos reikalavimas nustatyti kad skolininkui A. M. priklauso pusė jo sutuoktinės gaunamų pajamų, tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininkui A. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. M. priklauso 1/3 dalis E. M. pajamų, gaunamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų (CK 3.88 straipsnio 1dalies 5 punktas, CPK 667 straipsnio 2 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso 1/3 (viena trečioji) dalis sutuoktinės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.